|
Teheranas šokdina pasaulį
Tapęs vienu radikaliausiu ne tik islamiškojo pasaulio, bet ir kitų panašių režimų lyderiu, Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas paskelbė visam pasauliui, kad nuo šiol Iranas puikiai įsisavino branduolinę technologiją ir tapo dar viena branduolinių valstybių pasaulyje. Dar daugiau, Irano prezidentas, miniai šaukiant Alachas yra didis, pareiškė, kad Teheranas ir toliau sėkmingai tobulins savo branduolines technologijas, sodrins uraną pramoniniu būdu, o per artimiausius trejus metus užbaigs statyti sunkiojo vandens reaktorių. Ne tik amerikiečių, bet ir Rusijos specialistų vertinimu, pradėjus dirbti sunkiojo vandens reaktoriui, ten be vargo bus galima pasigaminti plutonį, tinkamą branduoliniams užtaisams gaminti.
Šiuo metu prisodrinto urano atsargomis disponuoja 43 pasaulio valstybės, iš jų 28 vadinamosios besivystančios šalys. Dabar prie jų prisijungė ir Iranas, viena iš blogio ašies, tokių kaip stalinistinė Šiaurės Korėja, valstybių. Irano atominės energetikos atstovas ir atsakingas už atominę energetiką viceprezidentas Golamas Reza Agazadė pasigyrė, kad Iranas jau pasigamino 110 tonų urano dujų (UF-6), kurios yra pagrindinė sodrinto branduolinio kuro žaliava. Kiek anksčiau Tarptautinė atominės energijos agentūra buvo paskelbusi, jog Iranas turi sukaupęs 85 tonas UF-6 dujų. Tokio kiekio visiškai pakaktų pasigaminti dešimčiai atominių bombų. Mažai kas pasaulyje tiki Irano prezidento, kai kur vadinamu net Osama bin Ladenu Nr. 2, M.Ahmadinedžado pareiškimais, kad Teherano vykdoma branduolinė programa yra taikaus pobūdžio ir skirta tiktai branduolinėms jėgainėms. Tuo netiki ne tiktai amerikiečiai, bet ir faktiška Teherano sąjungininkė Rusija. Maskva bandė įkalbėti Iraną, jog urano sodrinimas būtų vykdomas Rusijos įmonėse, tačiau Teheranas su tuo nesutiko. Kitas dalykas, ar tas Maskvos pasiūlymas buvo nuoširdus, ar tiktai propagandinis triukas, siekiant parodyti, kad ir Kremliui kelia nerimą Teherano režimo branduolinės ambicijos ir jų keliama grėsmė. Tai, kad Irano radikalai spjauna į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, aiškiausiai parodo akibrokštas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) direktoriui Mohamedui Baradėjui, kuris JT Saugumo Tarybos prašymu buvo atvykęs į Teheraną išsiaiškinti, ar Iranas laikosi reikalavimų dėl savo branduolinės programos. TATENA direktoriui Irano mulos faktiškai parodė duris ir į jokias derybas nesileido. Kaip žinoma, balandžio 28 dieną baigėsi JT Saugumo Tarybos nustatytas terminas, jog Iranas nutrauktų urano perdirbimo ir sodrinimo darbus. Šios savaitės pabaigoje, Saugumo Taryba pagaliau svarstys Irano branduolines ambicijas.
Prezidentas M.Ahmadinedžadas pareiškė, jog jis nebijo jokių sankcijų ir pats gali jas įvesti, sukeldamas krizę naftos rinkoje. Kitas dalykas, Teheranas puikiai žino, kad Rusija ir Kinija, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, nepalaikys sankcijų įvedimo. O Maskvos reakcija, Teheranui paskelbus, jog jis turi prisodrinto urano ir tapo branduolinių šalių klubo nariu, rodo, kad Kremlius žaidžia savąjį žaidimą. Tą rodo ir Maskvos oficialių asmenų pareiškimai. Iš pradžių Teheranui paskelbus, kad jis turi prisodrinto urano, o netolimoje ateityje turės dar daugiau, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, jog tokie veiksmai prieštarauja JT Saugumo Tarybos ir TATENA sprendimams ir siūloma Iranui nutraukti visus uranui sodrinimo darbus. Tačiau jau kitą dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Maskva nepritars sankcijų Iranui įvedimui. Dar daugiau, S.Lavrovas įspėjo Vašingtoną nesiimti jokių karinių veiksmų ar bandyti sunaikinti Irano branduolinius objektus. Taigi Iranas puikiai žino, kad Maskva ir Pekinas yra faktiški jo sąjungininkai, taip pat ir branduoliniais klausimais.
Negalima pamiršti dar vieno faktoriaus Irano vykdomos politikos Afganistano atžvilgiu. Kaip ir Irako. Teheranas turi rimtus poveikio svertus ne tik Irake, bet ypač Afganistane, kur labai sunkiai vyksta normalizavimo procesai, taip pat karinės NATO ir JAV operacijos prieš talibų grupuotes, kurioms vadovauja glaudžiai susiję su Al Qaeda instruktoriai. Kariniai veiksmai Afganistane tampa kasdienybe, o Iranas atvirai palaiko Afganistano šiitus, kurie į naująjį Afganistano parlamentą prastūmė daugelį savo atstovų. Dar vienas dalykas tai Afganistano pabėgėlių problemos. Dabar Irane oficialiai užregistruota per 900 tūkst. pabėgėlių iš Afganistano. Neoficialiais duomenimis, jų Irane yra daugiau kaip pusantro milijono. Todėl daugelį jų Iranas gali kurstyti bandant nuversti Afganistano vadovo Karzajaus vyriausybę. Apskritai sudėtingame geopolitiniame žaidime aplink Afganistaną Iranas turi svarbių kozirių. Per šios šalies musulmonų šiitų sluoksnius Teheranas gali sukelti didelius neramumus ir Pakistane, kuriame JAV sąjungininkui prezidentui P.Mušarafui vis sunkiau kontroliuoti padėtį.
Nėra abejonės, kad Vašingtonas, nepaisant nesibaigiančių problemų Irake, nesėdės sudėjęs rankas, jeigu Irano režimas toliau kurs savo branduolinį ginklą bei rems Afganistano talibus ir jų lyderį mulą Omarą. Prasidėjus kalboms apie galimą Vašingtono karių akciją prieš Iraną, pasaulinėje rinkoje vėl pašoko naftos kainos. (Iranas užima 4-ąją vietą pasaulyje pagal eksportuojamos naftos kiekį.) Pavyzdžiui, neseniai Niujorko biržoje naftos kaina pasiekė rekordinį lygį viršijo 70 dolerių už barelį. Lietuvoje irgi būgštaujama, kad populiariausia A-95 benzino kaina netrukus gali pasiekti 4 litus už litrą.
Petras Katinas
© 2006 XXI amžius
|