Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pažaislio muzikos festivalis

Alina Ramanauskienė

Pažaislio muzikos festivalyje Ričardo Šaknio nuotrauka

Vienuoliktą kartą laukiame Pažaislio muzikos festivalio. Šiemet jame išgirsime ir pamatysime visą žanrų vaivorykštę – nuo operos iki džiazo kompozicijų, nuo simfonijų iki audiovizualaus projekto, nuo vokalinių kamerinių kūrinių iki tik ką sukurtų postmodernistinių opusų. Festivalio programa aprėps 40 renginių. Į Pažaislio muzikos festivalį atvyks dalyviai iš 17 šalių. Pirmą kartą šioje šventėje išgirsime muzikus iš Turkijos. Festivalio keliai, kaip jau įprasta, vingiuos į Pažaislio vienuolyną, Kauno ir Raudondvario pilis, Žemaitkiemio ir Zyplių dvarus, Pociūnų oro uostą, Kauno miesto ir apskrities bažnyčias, koncertų sales, muziejus...

Virš XI Pažaislio muzikos festivalio plevens Volfgango Amadėjaus Mocarto vardas. Juk šio austrų genijaus kūryba aprėpia visų žanrų įvairovę, simbolizuoja tai, kas, anot muzikologo Alfredo Einšteino, yra virš žemės rutulio traukos ribų.

Pirmieji festivalyje V.A.Mocarto gimimo 250–ąsias metines minės ansamblio „Il Gardellino“ muzikai iš Belgijos. Keturi ansamblio muzikai Europoje yra labiausiai išpopuliarėję kaip baroko muzikos interpretatoriai. Puikūs Lietuvos muzikai – kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ dalyviai – parengė kompozitoriaus V.A.Mocarto jubiliejui skirtą programą, kurioje skambės vadinamasis deimantinis repertuaras: operų „Figaro vedybos“, „Don Žuanas“, „Užburtoji fleita“ gražiausios arijos, duetai ir instrumentiniai interliudai. Drauge su „Vilniaus arsenalo“ ansambliu vokalinės muzikos šedevrus interpretuos du jauni talentingi dainininkai – Joana Gedmintaitė ir Dainius Puišys.

Fiestos uždarymui festivalio užsakymu naują kūrinį – „Mocarto gimtadienis“ – kuria kompozitorius Vidmantas Bartulis. Pasak autoriaus, tai turėtų būti linksmas kūrinys – tarsi pasaka, „paremta V.A.Mocarto kūrinių, daugiausia jo operų, muzika. Tai nebus V.A.Mocarto kūrinių „popuri“, o autonomiška, originaliu libretu pagrįsta opera. (Pažaislyje – jos koncertinis atlikimas.) Operos muzikos stilius turėtų būti artimas mocartiškajam, tačiau ne visur ir nebūtinai. V.A.Mocarto muzikos demokratiškumas, novatoriškumas (netgi ir dabar) – tai lyg leidimas „žaisti“ su ja kiekviename amžiuje kitaip“.

Šiemet ir dar kelis jubiliejus skaičiuoja 2006-ųjų muzikinis kalendorius.

Kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus gimimo 100-osioms metinėms skirti du festivalio koncertai: Kauno styginių kvartetas drauge su pianistu Petru Geniušu atliks vieną sudėtingiausių D.Šostakovičiaus kūrinių – Fortepijoninį kvintetą, o solistė Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė parengė programą „Šostakovičius ir XXI amžius“.

Koncerte, skirtame kompozitoriaus Vytauto Barkausko gimimo 75-osioms metinėms paminėti, greta kitų kūrinių, bus atliekamas ir mušamiesiems instrumentams skirtas opusas „Aidai“, pripažintas 2005 metų geriausiu lietuvišku kameriniu kūriniu.

Pociūnų oro uoste pirmąkart bus atlikta F.Mendelsono ir V.Šekspyro graudulingos muzikinės komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“ nauja sceninė-muzikinė versija. Ją kurs tarptautinė muzikų ir teatralų komanda – iš Lietuvos, Anglijos ir Norvegijos.

Muzika visais laikais, kaip ir dabar, taurindavo, grynindavo žmonių sielas, taip pat ji būdavo svarbiausia dalyvė kuriant pramogas, pasilinksminimus. Tris mėnesius trunkantis festivalis be pramoginės muzikos būtų neįsivaizduojamas – šiemet tokiems projektams, kaip niekad, skiriamas didelis dėmesys.

Pernai sukaitusiais delnais publika plojo miuziklo „Šachmatai“ atlikėjams, šiemet vėl išgirsime populiariąsias ansamblio „ABBA“ dainas, atliekamas švedų, norvegų ir estų solistų.

„ABBA in symphony“ – toks birželio 18 dieną vyksiančio koncerto pavadinimas. Visiems puikiai pažįstamą vokalinę muziką klausytojai išgirs atliekant su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Projekto autoriai teigia, kad toks solidus – simfoninio orkestro – akompanimentas „ABBA“ dainas lydės pirmą kartą.

Žemaitkiemio dvare išvysime galantiškosios epochos italų kompozitoriaus Dž. Batistos Pergolezio (1710-1736) operą „Tarnaitė ponia“, sukurtą daugiau nei prieš 270 metų, bet nepraradusią savo žavesio iki šiol. Ypač nuostabios šios operos buffa arijos: paprastos, be įmantrių pagražinimų, padalytos į trumpas, pasikartojančias frazes, o jas atliks solistai Milda Smalakytė ir Ignas Misiūra.

Į darniai sustyguotos Johano Štrauso populiarios muzikos valdas pakvies Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir kolektyvo vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Svetingoje Kauno jachtklubo erdvėje galėsime suktis valsų, polkų, kadrilių ritmuose.

Džiazo gerbėjus turėtų sudominti džiazo trio „Second approch“ (Rusija) projektas „Įvykių erdvė“.

Festivalis intriguos dar ir tuo, kad, šalia žinomų, plačiai pripažintų meistrų pavardžių rikiuosis jaunų talentingų menininkų vardai, kurie festivalio afišose bus įrašyti pirmą kartą. Festivalyje debiutuos dirigentas Modestas Pitrėnas, solistai Milda Smalakytė, Ieva Prudnikovaitė, Egidijus Dauskurdis, Giedrius Prunskus, pirmąsyk pasirodys Baltijos šalių gitarų kvartetas, atvyks nemažai nedidelių kamerinių ansamblių iš užsienio, kurie Lietuvoje taip pat lankysis pirmąjį kartą.

Pažaislio vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelyje jaunuosius pasaulio talentus pristatys Tarptautinis Vladimiro Spivakovo labdaros fondas. Tarp koncerto dalyvių – mušamųjų virtuozas Rostislavas Šarajevskis, buvęs Pažaislio festivalio svečias, jau prieš dvejus metus sulaukęs palankiausių įvertinimų. Ypatingų gabumų jauniems muzikams talkins Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas taip pat jauno ir labai talentingo maestro M.Pitrėno.

Jau tapo tradicija, kad festivalio uvertiūrą – pradedamąjį koncertą – kurs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo dirigentas G.Rinkevičius. Programos svečiai bus Rusijos solistai – Irina Krikunova, sopranas iš Rostovo operos ir baleto teatro, Romanas Muravitskis – tenoras iš Maskvos didžiojo operos ir baleto teatro. Antrąkart Pažaislio muzikos festivalio istorijoje pasirodys baleto šokėjai – Baltarusijos valstybinio muzikinio teatro baleto artistai.

Į Pažaislį ateinam, kai išsiilgstame ko nors tikro ir amžino, nenuginčijamo ir harmoningo. Ateinam čia be jokių pragmatiškų tikslų, tiesiog pabūti, pasiklausyti muzikos. Nejučiom susimąstom: kieno laiką skaičiuoja vienuolyno laikrodžiai? Kažkieno daug didesnio, tikresnio, mažiau nuodėmingo už mus. Vienuolynas mena mūsų istorinę praeitį, čia gyvenusių, jį stačiusių, puoselėjusių šviesuolių likimus. Todėl mums itin svarbu išsaugoti Pažaislį: neleisti jam visiškai nuskursti, suirti, sunykti. Per Pažaislį mes susitinkame su Muzika, kurią šviesaus atminimo smuikininkas ir dirigentas Yehudis Menuhinas (1916-1999) pavadino „stebuklu, jungiančiu materiją su dangumi“. Pažaislio muzikos festivalis paskatino tuo stebuklu patikėti tūkstančius žiūrovų.

© 2006 „XXI amžius“