Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Nuncijaus
paskaita
|
Apaštalinis nuncijus arkivyskupas
Peteris Stephanas Zurbrigenas
(antras iš kairės) penktadienį
lankėsi Kaune ir skaitė pranešimą
Popiežius ir Europos Sąjunga
|
Didelį susidomėjimą sukėlė Kaune, Kunigų seminarijoje,
viešėjęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas
ir skaitęs pranešimą Popiežius ir Europos Sąjunga. Arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius pasveikino nuncijų viešnagės Kaune proga ir
pasidžiaugė galimybe išgirsti garbingojo svečio, ketverius metus
gyvenančio Lietuvoje, žodžius. Apaštalinį nuncijų sveikino ir susirinkusiems
giedojo klierikų ansamblis. Pranešimą arkivyskupas P.S.Zurbriggenas
skaitė prancūzų kalba, tad vertėjo funkcijas atliko Lietuvos ir
Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus prezidentė Birutė Strakšienė.
|
|
Krikščionys
aptaria Europos integracijos perspektyvas
Mindaugas BUIKA
|
Popiežiaus Benedikta XVI susitinka
su Europos Komisijos
pirmininku Manueliu Barozu
|
Popiežius priėmė Europos Komisijos pirmininką
Prieš savaitę Europos Sąjungos šalyse dvidešimtą
kartą minint Europos dieną, taip pat ir bažnytiniuose sluoksniuose
buvo aktyviai diskutuojamos žemyno tolesnės integracijos perspektyvos
bei krikščionių indėlio galimybės šiame procese. Atitinkamus analitinius
pareiškimus padarė Europos Sąjungos Katalikų Vyskupų Konferencijų
Taryba (COMECE) ir žemyno didžiausia ekumeninė organizacija Europos
Bažnyčių Konferencija (CEC). Šiam tikslui taip pat iš esmės buvo
skirtas gegužės 5 dieną Vatikane įvykęs pirmasis popiežiaus Benedikto
XVI susitikimas su Europos Komisijos pirmininku Manueliu Barozu.
|
|
,,Po
mūsų kojomis Lietuvos istorija
|
Dr. Napoleonas Kitkauskas
|
Metų pradžioje dr. Napoleonas Kitkauskas, architektas
restauratorius, turintis statybos inžinieriaus diplomą, šventė 75-erių
metų jubiliejų. Darbštusis mokslininkas paskelbė apie 200 mokslinių
ir populiarių straipsnių, parašė keletą knygų: ,,Vilniaus katedra
(1976, išversta į rusų, anglų, vokiečių kalbas), ,,Vilniaus pilys
(1989), ,,Vilniaus Arkikatedros požemiai (1994), ,,Kristijono Donelaičio
memorialas Tolminkiemyje (2002 m., su žmona Laimute Kitkauskiene)
ir kt. 1980 metais jis apgynė architektūros kandidato disertaciją
(1993 metais nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis),
1990 metais už knygą ,,Vilniaus pilys suteikta Lietuvos kultūros
ir meno nacionalinė premija.
|
|
Pažaislio
muzikos festivalis
Alina Ramanauskienė
|
Pažaislio muzikos festivalyje
Ričardo Šaknio nuotrauka
|
Vienuoliktą kartą laukiame Pažaislio muzikos festivalio.
Šiemet jame išgirsime ir pamatysime visą žanrų vaivorykštę nuo
operos iki džiazo kompozicijų, nuo simfonijų iki audiovizualaus
projekto, nuo vokalinių kamerinių kūrinių iki tik ką sukurtų postmodernistinių
opusų. Festivalio programa aprėps 40 renginių. Į Pažaislio muzikos
festivalį atvyks dalyviai iš 17 šalių. Pirmą kartą šioje šventėje
išgirsime muzikus iš Turkijos. Festivalio keliai, kaip jau įprasta,
vingiuos į Pažaislio vienuolyną, Kauno ir Raudondvario pilis, Žemaitkiemio
ir Zyplių dvarus, Pociūnų oro uostą, Kauno miesto ir apskrities
bažnyčias, koncertų sales, muziejus...
|
|
Jiems
rūpi serganti Tėvynė
LPKTB Kauno skyriaus ataskaitinis susirinkimas
|
Būrys susirinkimo dalyvių
|
Savo darbo rezultatus aptarti Kauno karininkų
ramovėje rinkosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos
(LPKTB) Kauno skyriaus nariai. Kauno skyrius įkurtas 1995 m. liepos
4 d. Steigiamajame susirinkime dalyvavo 97 steigėjai. Skyriaus steigimo
iniciatoriai buvo Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis,
Irena Belickienė, Algirdas Babrauskas ir kiti. Pirmuoju LPKTB Kauno
skyriaus valdybos pirmininku buvo išrinktas A.Babrauskas. Vėliau,
nuo 1996 metų iki 2002-ųjų, pirmininke buvo renkama I.Belickienė.
|
|
Saulėtasielės
palangiškės tremties poetės dovanos
|
Anapilio salėje 1997 metų Atvelykis.
Sėdi (iš kairės): B.Gabrienienė,
T.Stonkienė, A.Paulauskas,
S.Daukšienė, K.Bitė; stovi:
Petras Gabrienas, Irena Galdikaitė,
F.Neverauskaitė, A.Jurevičius
|
Esu labai laimingas, kad prieš penkmetį likimas
suvedė su nuostabia palangiške tremties poete Stefa Večerskyte-Daukšiene.
Esu turtingas, nes kasdien galiu gėrėtis savo
ir bičiulių sielų ledus Sibire padėjusiais ištirpdyti nestabdomo
gyvastingumo S.Večerskytės-Daukšienės ketureiliais, jos eiliuotąja
okupantų niekada neparklupdytos tvirtuolės lietuvės katalikės išmintimi
knygose Keliuku palei kelią (Klaipėda, Libra Memelensis, 1999)
ir Pasaulis po langu (Klaipėda, Libra Memelensis, 2002), taip
pat dar 1990 metais Vilniaus Vagos išleistoje tremtinių 120
autorių antologijoje Tremtinio Lietuva.
|
|
Žvejo
sūnaus
|
D.Sobeckio poezijos
knygelės viršelis
|
Paėmus į rankas Dainiaus Sobeckio antrąją poezijos
knygelę, į akis krito keistokas po nupieštu ant viršelio iš popieriaus
išlankstytu laiveliu parašytas pavadinimas Žvejo sūnaus, tarsi
nesiderinantis su lietuvių kalbos vardininko norma, kuria rašomas
kiekvienas pavadinimas. Tik toliau skaitant eiles jis tarsi pasiteisina.
Tas kiek atvirkščias kalbėjimas ir prieš save, ir tarsi poetinis
burnojimas prieš Dievo Sūnų, ne dailidę, o žveją, padeda suvokti
sumanymo esmę parašyti kitaip ne tik pavadinimą, bet ir reikšti
mintis eilėmis. Iš pradžių atrodė, kad iš naujo skaitau Bibliją,
tik kiek kitokiu kampu, ar dalyvauju sekmadienio Mišiose, poetiškai
aukojamose paties poeto, stovinčio ant kalno ir skelbiančio gyvenimo
tiesas. Kokios pakylėtos ir taurios eilių mišios norėjosi sušukti
skaitant.
|
|
Žmogaus
atmintis
Robertas Keturakis naują Albino Slavicko leidinį
Laisvės dvasia gyva (Aušra, 2006) įvardijo kaip publicistinių
įžvalgų, esė, istorinių etiudų knygą. Tai rinkinys rašinių aktualiausiomis
Lietuvai istorijos temomis, pradedant knygnešiais, tarp kurių buvo
ir autoriaus senelis Stasys Slavickas, ir baigiant naujais faktais
apie Sūduvos krašto partizanus ir istorinius įvykius. Partizaninio
pasipriešinimo tema, matyt, artima autoriui. Jis vienas pirmųjų
dar 1990 metais surinko medžiagą apie tremtį, pasipriešinimą okupantui
ir jau kitais metais ją paskelbė knygoje Viešpatie, sugrąžink Tėvynę.
|
|
Praeinam
ar prismardijam?
|
Godulys nužudė ir Palangos širdyje
šimtmetį visus džiuginusį kurhauzą
|
Prieryčiu prieš Motinos dieną sapnavau didelio
kalno viršūnėje nematomos rankos beisbolo lazda daužomus gėlėmis
žėrinčius aukštus krištolo indus. Ir garsai žiro kaip šukės per
širdį
Nubudus ir žmonai įjungus radijukę, vėl girdėjome
tą pačią, ypač skausmingą informaciją apie už Smiltynės ugniniais
slibinais bėgantį per Kuršių neriją pasaulyje unikaliu rojumi
vadinamą, o dabar kapais verčiamą neregėtą gaisrą.
|
|
|