Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Saulėtasielės palangiškės – tremties poetės dovanos

Anapilio salėje 1997 metų Atvelykis. Sėdi (iš kairės): B.Gabrienienė, T.Stonkienė, A.Paulauskas, S.Daukšienė, K.Bitė; stovi: Petras Gabrienas, Irena Galdikaitė, F.Neverauskaitė, A.Jurevičius

Esu labai laimingas, kad prieš penkmetį likimas suvedė su nuostabia palangiške – tremties poete Stefa Večerskyte-Daukšiene.

Esu turtingas, nes kasdien galiu gėrėtis savo ir bičiulių sielų ledus Sibire padėjusiais ištirpdyti nestabdomo gyvastingumo S.Večerskytės-Daukšienės ketureiliais, jos eiliuotąja okupantų niekada neparklupdytos tvirtuolės lietuvės katalikės išmintimi knygose „Keliuku palei kelią“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“, 1999) ir „Pasaulis po langu“ (Klaipėda, „Libra Memelensis“, 2002), taip pat dar 1990 metais Vilniaus „Vagos“ išleistoje tremtinių – 120 autorių antologijoje „Tremtinio Lietuva“.

… noriu išgirsti jūros ošimą, -
Tiek daug praleista ten valandų, -
Bristi smėlynais, audrai nurimus…
Staiga sustoju – aš už vielų…
            (eil. „Ilgesys“, 1953 11 23)

Šviesaus atminimo profesoriaus Vytauto Kubiliaus rūpesčiu išleistos „Lietuvių literatūros enciklopedijos“ (V., 2001) 534 puslapyje skaitome: „Večerskytė-Daukšienė Stefa, gimusi 1926 V 24 Monciškėse; poetė. 1947 baigė Palangos g-ją, mokytojavo Kretingos aps. 1948 suimta, kalinta Intos lageriuose. 1955 paleista gyveno Irkutske. Į Lietuvą grįžo 1957, apsigyveno Palangoje, dirbo sanatorijoje buhaltere (…) Tradiciniais, ketureiliais posmais aprašomas Uralo kalnų peizažas, ilgimasi Tėvynės, tikima jos laisve“.

Mielosios Stefutės, sulaukusios garbingo 80-ojo jubiliejaus, ranka 2003 m. sausio 10-ąją, sutinkant dvyliktąsias Sausio 13-osios metines, užrašyta: „Būkime budrūs ir įžvalgūs!“

Prisimenant netolimą praeitį, žinant agresyvių kaimynėlių būdą ir užmačias lenkiu galvą prieš daug kentėjusią, bet nepažemintą, tvirtesnę už Barstyčių akmenį lietuvę Moterį – Motiną – poetę S.Večerskytę-Daukšienę, tarsi savojo gyvenimo kredo išsakiusią eilėraštyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės kovų Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkui, generolui Jonui Žemaičiui, kuriam skverelyje priešais kleboniją Palangos centre 2005 metais pastatytas granitinis obeliskas:

Per maldą ir viltį
Į pražūtį, mirtį
Tu ėjai išdidus.
           Kovojai šventai,
           Iškėlęs galvą ėjai,
           Kol pervėrė
           Priešų kulka.
Ir kritai nemarus,
Širdimi toks taurus,
Nulenkei galvą
Lietuvai.
           Tegu ošia miškai
           Partizanų dvasia.
           Mes pagerbkime
           Žuvusį
           Karšta savo malda.

Šios eilutės, kurias rašiau Motinos dienos rytą, tebus pagarbos ženklas nuostabų lietuvišką vasarvidį išgyvenančiai palangiškei S.Večerskytei-Daukšienei, kurią nuotraukoje besišypsančią būryje bičiulių – Palangos tremtinių – regime sėdint antrą iš dešinės pirmoje eilėje.

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

© 2006 „XXI amžius“