|
Kaip efektyviai tobulinti Seimo narių veiklą
Kai kam gal ir nepatinka, kad atsibastėlis iš Archangelsko, veikiai tapęs tautos gelbėtoju, garsėja sovietinio puskarininkio manieromis, bet ne čia šuo pakastas. Ne kiekvienam pavyktų net ir pasitelkus rubliotiekį iš vamzdynų suvirintojų būrio vienu šuoliu įšokti į oligarchų grupę. Išrinktas į Seimą, mėgino eiti Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, bet, kurį laiką patrypčiojęs vietoje, atsistatydino. Įgyta patirtis nenuėjo šuniui ant uodegos taip pat sėkmingai gerokai trumpėlesnį laiką pavadovavęs Ūkio ministerijai, paliko ją. Mėginimas per televizorių apginti plechanovietės akademijos diplomą ar jo kopiją dar vienas sėkmės etapas, palydėtas populiarios dainos Ne tau, Martynai, mėlynas dangus. Laikinosios sostinės universitetininkų pastangos gelbėtojui suteikti mokslų daktaro vardą ir kitos neįvardytos aplinkybės lėmė kitaip.
Praradęs visas valdiško darbo pozicijas, teatrališkai sukiojasi tai Seime, tai Premjero valdose, kas žino, patarinėdamas, įsakinėdamas, nurodydamas ar pagelbėdamas valdininkams bei Seimo nariams ką, kaip ir kada daryti. Šiaip jau labai įdomu stebėti, kaip aukštų valstybės pareigūnų pasitarimuose oligarchas dalyvauja lygiomis teisėmis, tarsi būtų neetatinis valdininkas. Jo teatrališki klestelėjimai kėdėn, dažniausiai šalia Premjero, kai kam gali pasirodyti kaip mėginimas privatizuoti Vyriausybės vadovą. Ši žinia dar nepasitvirtino.
Tolydžio pateikiama vis naujų, labai efektyvių nacionalinės teisės praktiškų pataisymų, papildymų ir šiaip naujovių. Kas gali paneigti, kad oligarcho įmonėse įdiegta ir sėkmingai praktikuota, nepatvirtintomis žiniomis, jau sukaupusios didelę patirtį firmos Intersharashkontor parengta vokelio sistema iš esmės keičia samdinių darbo efektyvumą ir ugdo naujos rūšies darbdavio ir darbininko (darbuotojo) santykius? Samdiniai sparčiai persiima meile, prieraišumu ir ištikimybe bosui. Iš tiesų jaudinantis vaizdas, kai darbininkėlis laisvoje šalyje ne visada išdrįsta net nusišnirpšti... boso pusėn.
Kai kuriuos piliečius papiktino, kitus nudžiugino, trečius drūčiai nustebino naujausia žinia darbiečiams, kandidatavusiems į renkamąją valdžią ir patekusiems į ją, pavyzdžiui, į Seimą, oligarchas mokėdavo apvalias sumeles kam 30 tūkstančių, kam mažiau, kam daugiau. Juk vieną tautos atstovą ligos kamuoja vaistukams reikia, kitas Seimo narys labai daug išleidžia tarnybiniams pasivažinėjimams, trečiasis jau ir cigaretėms vos sukrapšto... Tokia labdaros forma verta specialiųjų tarnybų ir kitų valstybės institucijų pareigūnų akylaus ir ausylaus dėmesio ir įvertinimo.
Negalima nubraukti ir bręstančio poreikio pataisyti teisinę bazę. Draudimas Seimo nariui gauti iš šalies dar vieną ar kelis atlyginimus (išskyrus honorarą už kūrybinę veiklą) kertasi su itin pažangia tautos gelbėtojo praktika paremti darbiečius. Įsidėmėtina, kad tai vienintelė partija, kurios pavadinime puikuojasi žodis darbo. Kitų politinių partijų pavadinimuose tokio žodžio ir su žiburiu nerasite, matyt, todėl jos ir dirba prasčiau, o gal ir visai nedirba, tik kvailina kitus.
Suirutė darbiečių gretose laikina. Kol kas laukiama oligarcho firmos tyrimo rezultatų.
Rapolas Putelė
© 2006 XXI amžius
|