|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate
Sveikas, kryžiau, vienintele viltie!
LAZDIJAI. Išaušo gražus, obelų žiedais ir pienių auksu
išdabinta skara apsigobęs sekmadienis, gegužės 14-oji. Jis sukvietė
parapijiečius ir svečius į Lazdijų Šv. Onos bažnyčią, į Šv. Kryžiaus
Atradimo atlaidus. Bažnyčioje dar buvo jaučiama balandžio mėnesio
paskutinėmis dienomis vykusio dekanato Eucharistinio kongreso šventės
dvasia. Dar mirgėjo įvairiaspalvių gėlių puokštės, purpurinės ir
gelsvos spalvų audeklo klostės puošė altorius. Parapijiečiai dar
dalijosi dvasinės atgaivos įspūdžiais, patirtais per šventę. Šį
sekmadienį jie susirinko nusilenkti Kryžiui, apmąstyti ir sustiprinti
buvimą su Kristumi nešant savo gyvenimo kryžių.
Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė teol. dr. g. kan. Mindaugas Puidokas. Jis priminė, kad mūsų bažnyčiai suteikta ypatinga privilegija švęsti šiuos atlaidus, nes jie reti Lietuvoje. Gražiai pritaikė šio sekmadienio Evangelijos žodžius apie vynmedį ir jo šakeles. Šakelės, esančios ne vynmedyje, negali duoti vaisių. Tas vynmedis gali būti ir kryžius. Žmogus krikšto ir visų kitų sakramentų dėka tampa įskiepytomis į Kryžiaus medį medžio šakelėmis. Visus kvietė apmąstyti Jėzaus slėpinį. Papasakojo tikrojo Kristaus kryžiaus atradimo istoriją. Aiškino, kad Bažnyčia prisimena ne vien šį įvykį. Atrasti kryžių tai atrasti savo gyvenimą. Pasak popiežiaus Jono XXIII, ,,kryžius mūsų gyvenimo prasmės ženklas. Pamokslininkas aiškino kryžiaus nešimo prasmę: ,,Reikia kryžiaus auką sudabartinti, padaryti savo gyvenimo dalimi. Taip pirmiausia mes vienijamės su Kristumi. Kiekvienas iš mūsų einame Kryžiaus kelią. Jis yra vedlys mūsų gyvenimo kelyje. Kryžius įprasmina mus kelionėje link išganymo. Dievo išmintis slypi kryžiuje. Kunigas priminė, kad seniau kryžius buvo mirties nuosprendis, jos simbolis. Per savo Sūnų Dievas padarė kryžių išgelbėjimo, išganymo ir vilties ženklu. Kanauninkas pacitavo užrašą, matytą vienoje Vokietijos bažnyčioje: ,,Sveikas, kryžiau, vienintele viltie. Jis ragino mus, krikščionis, padėti ir kitiems nešti savo kryžių, nepalūžti, keltis ir vėl eiti.
Šv. Mišios buvo aukojamos už parapiją. Atnašos: raudonų rožių puokštė, pintinėlė vynuogių, duona ir vynas, perduotos į kunigo rankas, tarsi įprasmino žmogaus kelionės žemėje kiekvienam su savo kryžiumi tikslą, neprarandant tikėjimo ir vilties susitikti su mūsų Atpirkėju Kristumi amžinybėje.
Alvyra Grėbliūnienė
© 2006 XXI amžius
|