Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Popiežiaus Benedikto XVI kelionė skiriama pirmtako
atminimui
Mindaugas BUIKA
|
Altorius Krokuvos Blonia parke,
kur gegužės 28 dieną vyks
pagrindinės popiežiaus
Benedikto XVI vadovaujamos
šv. Mišios
|
Dvasinio atsinaujinimo viltys ir rūpesčiai
Nuo ketvirtadienio prasidėjusi popiežiaus Benedikto
XVI apaštalinė kelionė į Lenkiją, kaip ir reikėjo tikėtis, yra pasaulio
katalikų bendruomenės ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre.
Paskutinę vizito dieną, gegužės 28-ąją, Šventojo Tėvo vadovaujamos
šv. Mišios Krokuvos Blonios parke ir jo apsilankymas buvusiame Aušvico
nacių lageryje, kaip pranešama, tiesiogiai bus transliuojami į daugelį
Europos ir kitų žemynų valstybių. Iš esmės tai pirmoji Benedikto
XVI suplanuota kelionė į užsienį: prieš metus pradėjęs savo pontifikatą,
rugpjūčio mėnesį jis jau lankėsi Vokietijoje vykusiuose Pasaulinės
jaunimo dienos renginiuose, tačiau ši kelionė buvo numatyta jo pirmtako
Jono Pauliaus II darbotvarkėje.
|
|
Neša kryžių į Šventąją Žemę
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Lietuvos maldininkų eisena su kryžiumi
Aušros Vartų koplyčios link
|
2003 m. spalio 16 d. grupė maldininkų iš Lietuvos
atnešė kryžių į Vatikano Šv. Petro aikštę popiežiaus Jono Pauliaus
II 25 ųjų pontifikato metinių garbei ir atsiteisimui už pasaulio
nuodėmes. Europos katalikai buvo susižavėję Lietuvos maldininkų
pasiaukojimu, ištverme ir pamaldumu.Visi maldininkai Šv. Petro aikštėje
buvo suklupę prieš Šventąjį Tėvą ir gavo jo palaiminimą. Tada buvo
įveiktas 3600 km nuotolis pėsčiomis nešant kryžių keturis su puse
mėnesio. Gydytoja Birutė Žemaitytė šią kelionę aprašė knygoje Su
kryžiumi per Europą (2004).
|
|
Dar viena sąmokslo teorija
|
Da Vinčio kodas
|
Gegužės 19 dieną įvairiose šalyse vienu metu įvyko
prieštaringai pagarsėjusio filmo Da Vinčio kodas premjera. Per
pirmąjį savaitgalį filmas visame pasaulyje surinko 224 mln. dolerių
pelno. Nors milijonai kraunami, tačiau meno pasaulis nepasipildo
nauju šedevru, nepavyksta paklupdyti Katalikų Bažnyčios
125 mln. dolerių kainavęs filmas išleistas 90-yje
užsienio šalių rinkų. Pasaulinė juostos premjera įvyko per Kanų
kino festivalį. Žiūrovų antplūdžio filmas sulaukė dėl protestų ir
milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Dano Brauno prielaida, kad Jėzus
Kristus su Marija Magdaliete susilaukė vaiko ir jų kraujo linija
išliko per amžius, pelnė nesveiką susidomėjimą.
|
|
Kryžius Eucharistiniam kongresui
atminti
|
Šlienavos bažnyčios šventoriuje
kryžių Eucharistinio kongreso
garbei šventina kun. Alfonsas Bulota.
Dešinėje šio kryžiaus autorius garbės
kanauninkas Vytautas Vaičiūnas
|
Apie Kauno pašonėje esančią Šlienavos Švč. M.Marijos
Apsilankymo bažnyčią ir jos kleboną garbės kanauninką Vytautą Vaičiūną
garsas sklinda jau seniai. Tai tikrai didžiulės pagarbos vertas
kunigas. Būdamas pasauliečiu sovietmečiu aktyviai dalyvavo organizuojant
tikinčiųjų procesijas iš Tytuvėnų į Šiluvą Šilinių atlaidų metu.
Ilgus metus platino, daugino Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką.
Sovietinė valdžia sukurpė teisminį procesą ir nuteisė aktyvų katalikų
bendruomenės atstovą V.Vaičiūną kalėti. Kalėjime jis patyrė daug
patyčių, vargo, pažeminimo.
|
|
Labiausiai gailėjosi per
vėlai tapęs kunigu
Bronius VERTELKA
|
Minėjime kalbėjo
kun. Kęstutis Kazimieras Brilius
|
Šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. Kęstutis Kazimieras
Brilius, Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčioje
buvo paminėta kun. Kastyčio Ramanausko mirties 10 metų sukaktis.
Į šventovę atėjo tikintieji, kuriems liko brangi šio dvasininko
skiepyta meilė, tikėjimo liudijimai, jo tikras pašaukimas tarnauti
Dievui.
|
|
Gamtos kaprizai netrikdė
vyskupo kelionės
|
Vyskupas Jonas Kauneckas
teikia Sutvirtinimo sakramentą
Velykių bažnyčioje
|
VELYKIAI. Prabėgęs sekmadienis buvo itin
permainingas, lietingas. Kad ir tokiu prastu oru Velykių bažnyčią
ir Marijanavos koplyčią aplankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
ir generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis.
Ragino melstis
Vysk. J.Kauneckui aukojant šv. Mišias Velykių
Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje, šventovė buvo pilnutėlė žmonių,
kai kurie atvyko net iš Velžio gyvenvietės. Šv. Mišiose dalyvavo
generalvikaras kan. dr. R.Pukenis, Velykių parapiją aptarnaujantis
Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis, kun. Vilmantas Gutauskas.
Pamokslą sakė vyskupas. Jis nemažai dėmesio skyrė blaivybei, šeimų
išsaugojimui, katalikiško tikėjimo stiprinimui. Visa tai galima
pasiekti malda. Tikinčių žmonių šeimos yra tvirtesnės morališkai,
jos neskuba beatodairiškai draskyti savo lizdo.
|
|
Į Viešpaties vynuogyną
|
Kunigas Sigitas Grigas su mama
Gražina Grigiene po šventimų
Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje
|
TRAKAI. Gegužės 6-ąją diakonas Sigitas Grigas
Vilniaus Arkikatedroje buvo įšventintas kunigu. O gegužės 7-ąją
jis aukojo pirmąsias šv. Mišias Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo
bažnyčioje, vienoje seniausių Lietuvos katalikų šventovių.
Pabučiavęs relikvijorių, šlakstydamas šventintu
vandeniu gausiai susirinkusius tikinčiuosius, naujasis kunigas prisiartino
prie Viešpaties altoriaus ir pirmą kartą pradėjo šv. Mišių auką.
Kartu koncelebravo monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, klebonas
dekanas Valdas Girdžiušas ir kunigas Robertas Grigas.
|
|
Dvi dienas liejosi maldos
ir giesmės
|
Grupė legionierių po pamaldų.
Priekyje kunigai (iš kairės):
Kęstutis Balčiūnas, Eduardas
Steponavičius ir klebonas
Egidijus Jurgelevičius
|
RIETAVAS. Gegužės 13-14 dienomis klebono
kun. Egidijaus Jurgelevičiaus iniciatyva vyko įspūdingi maldų ir
giesmių renginiai, kurie dvasiškai sustiprino Rietavo, aplinkinių
parapijų ir iš kitų dekanatų atvykusių tikinčiųjų širdis.
Jau penktus metus prie Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios
veikia Marijos legiono prezidiumas Paslaptingoji rožė, kurį sudaro
230 legionierių. Jo pirmininkė Zita Kneižienė, vicepirmininkė
Adelė Norvaišienė, sekretorė Ilona Meškauskienė, iždininkė
Zita Auškalnienė. Legionieriai trečiadieniais susirenka melstis,
aptarti savo nuveiktų darbų lankant ligonius, šeimas, globos namų
senukus ir pan.
|
|
Atsiskyrė paskutinė
|
Juodkalnijos gyventojai džiaugiasi
laimėję referendumą ir gavę galimybę
įkurti jauniausią Europos valstybę
Reuters nuotrauka
|
Po penkiolika metų užsitęsusių Balkanų karų ir
Jugoslavijos byrėjimo į nepriklausomas valstybes praėjusį sekmadienį
mažiausios buvusios Jugoslavijos Respublikos Juodkalnijos gyventojai
referendume nusprendė atsiskirti nuo Serbijos. Šiam referendumui
neprieštaravo ir Europos Sąjunga, kurios vadovai pareiškė, jog,
norint atsiskirti, būtina, kad už atsiskyrimą balsuotų ne mažiau
kaip 55 proc. Juodkalnijos gyventojų.
|
|
Kinijoje viešėjusi Vokietijos
kanclerė aplankė Šanchajaus vyskupą
|
Vyskupas Aloyzas Džin Lusjanas
ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel
Šanchajaus Šv. Ignaco katalikų katedroje
|
Šanchajaus katalikų vyskupas 91 metų Aloyzas Džin
Lusjanas susitiko su Kinijoje oficialų vizitą baigiančia Vokietijos
kanclere Angela Merkel. Po maždaug pusvalandį trukusio privataus
pokalbio, vyskupas A.Džin Vokietijos vyriausybės vadovei aprodė
Šanchajaus miesto centre esančią Šv. Ignaco katalikų katedrą.
Pasak vokiečių dienraščio Die Welt, vokiškai
sklandžiai kalbantis vyskupas A.Džin atsisveikindamas su kanclere
pareiškė, kad prisimins ją savo maldose. Azijos katalikų naujienos
Asianews cituoja kanclerę A.Merkel, pareiškusią, jog jai įspūdį
darė vyskupo Džin rūpinimasis Vatikano ir Kinijos santykiais.
|
|
Dešimtmetį gyvuojanti kaimo
koplytėlė
|
Klebonas kun. Povilas Klezys
su kaimo giedotojomis
ir jaunaisiais radeikiečiais po šventės
|
Utenos rajono Radeikių krašte nuo seno gajos krikščioniško
tikėjimo tradicijos, šeimose perduodamos iš kartos į kartą.
Prieš dešimt metų radeikiečiai važiuodavo melstis
į Spitrėnų, Sudeikių, Daugailių arba Utenos bažnyčias. Per gegužines
pamaldas kaimo tikintieji melsdavosi dabar jau šviesaus atminimo
A.Bagužinskienės namų seklyčioje. Tikinčiųjų bendruomenės aktyvo
moterims kilo mintis persikelti į Radeikių kultūros namų fojė. Elžbieta
Pamakštienė ir Genovaitė Lagūnienė parūpino kryžių.
|
|
Šeimininko indulgencijos
Petras KATINAS
Tikriausiai daugelis Lietuvos žmonių matė garsųjį
filmą Krikštatėvis arba skaitė knygą tokiu pat pavadinimu. Tai
pasakojimas apie mafijos bosus ir eilinius, jų nepaprastą žiaurumą,
klastingumą, susidorojimus su mafijos kodekso pažeidėjais. Visus
reikalus mafijos klane tvarko vadinamasis krikštatėvis, arba donas.
Prisiminiau šį filmą todėl, jog ir Lietuvos valdančioji grupuotė,
pasivadinusi koalicija, tvarkosi panašiais metodais.
|
|
|