| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Popiežiaus Benedikto XVI kelionė skiriama pirmtako atminimui Mindaugas BUIKA
Dvasinio atsinaujinimo viltys ir rūpesčiai Nuo ketvirtadienio prasidėjusi popiežiaus Benedikto XVI apaštalinė kelionė į Lenkiją, kaip ir reikėjo tikėtis, yra pasaulio katalikų bendruomenės ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre. Paskutinę vizito dieną, gegužės 28-ąją, Šventojo Tėvo vadovaujamos šv. Mišios Krokuvos Blonios parke ir jo apsilankymas buvusiame Aušvico nacių lageryje, kaip pranešama, tiesiogiai bus transliuojami į daugelį Europos ir kitų žemynų valstybių. Iš esmės tai pirmoji Benedikto XVI suplanuota kelionė į užsienį: prieš metus pradėjęs savo pontifikatą, rugpjūčio mėnesį jis jau lankėsi Vokietijoje vykusiuose Pasaulinės jaunimo dienos renginiuose, tačiau ši kelionė buvo numatyta jo pirmtako Jono Pauliaus II darbotvarkėje. Priimdamas Lenkijos Katalikų Bažnyčios ir vyriausybės kvietimą pirmiausia apsilankyti šioje pokomunistinėje Rytų Europos valstybėje, Šventasis Tėvas taip norėjo padėkoti lenkų tautai už Jono Pauliaus II, šio žymiausio Lenkijos sūnaus, dovaną ir kartu pripažinti ypatingą Lenkijos Katalikų Bažnyčios reikšmę visai Europos reevangelizacijai. Popiežius iš tikrųjų pripažįsta, kad Lenkija kartu su savo stabilia demokratija ir augančia ekonomika yra veiklios katalikiškos kultūros židinys tuo metu, kai tikėjimas miršta Europoje ir iš dalies dėl to miršta pati Europa, sako žymus Jono Pauliaus II biografas amerikietis kunigas Džordžas Veidželas. Jis paskutiniu metu savo raštuose analizuoja Senąjį žemyną ištikusią sunkią demografijos krizę. Nors pastaruoju metu laicistinė žiniasklaida nemažai rašo apie Lenkijoje neva atgimstantį katalikiškąjį fundamentalizmą, tačiau ir ji turi pripažinti, kad ta šalis yra viena iš nedaugelio, kuri bando atsispirti Europos Sąjungoje primestam liberalistiniam (su iškreipta ir nerealia laisvės samprata) gyvenimo būdui, kurį popiežius Benediktas XVI dar prieš išrinkimą į apaštalo Petro sostą yra teisingai pavadinęs reliatyvizmo diktatūra. Šiam spaudimui, kaip rodo pastarojo meto visuomeninio ir bažnytinio gyvenimo tendencijos, sunkiai sekasi atsispirti netgi tokioms tradicinėms katalikybės šalims, kaip Ispanijai, Italijai, Portugalijai ir Airijai. Dėl tos pačios priežasties Rytų Europoje kol kas taip pat nepasiteisino spartaus dvasinio atgimimo viltys po valstybiniu ateizmu grindžiamo totalitarinio komunistų režimo subyrėjimo. Greičiau atsitiko priešingai: šiame regione stebimas dabartinis moralės ir dvasingumo smukimas pralenkia netgi nuosmukį, buvusį sunkių išbandymų XX a. antrosios pusės dešimtmečiais. Vakarų Europos krikščionių bendruomenės, dosniai padėjusios atstatyti bažnytines struktūras pokomunistinėse šalyse, taip ir nesulaukė iš Rytų aktyvių šiandienos tikėjimo liudytojų bei misionierių. O tai, ko jie sulaukė, labiau kelia didelį susirūpinimą vietos policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Be abejonės, Lenkiją, kaip ir kitas Europos šalis palietusi vaikiška politinio populizmo liga Bažnyčiai irgi kelia nemažą susirūpinimą. Jai tenka nedelsiant reaguoti į šią problemą, ypač kada bandoma manipuliuoti brangintinomis patriotizmo ir religingumo vertybėmis. Tačiau lenkiškasis eksperimentas su tautinės ir kultūrinės tapatybės įtvirtinimu visgi teikia daugiau vilčių nei šiandienos neomarksistinės revoliucijos Ispanijoje bei Italijoje ar Skandinavijos šalyse įsivyravęs agresyvusis feminizmas, jau baigiantis naikinti tradicinius šeimos pagrindus. Džiugina gausūs pašaukimai į kunigystę Tvirtą Katalikų Bažnyčios padėtį Lenkijoje rodo ir jos statistika, kurią popiežiaus Benedikto XVI vizito išvakarėse publikavo Vatikano informacinė tarnyba. 2005 metų pradžios duomenimis, Lenkijoje gyveno 38,2 mln. gyventojų, iš kurių 36,6 mln. (95,8 proc.) yra katalikai. Šalyje veikia 45 arkivyskupijos ir vyskupijos, kuriose yra maždaug 10 tūkst. parapijų ir 800 kitokio pobūdžio pastoracinių centrų. Šiuo metu sielovadoje darbuojasi 133 arkivyskupai ir vyskupai, 28,5 tūkst. kunigų (80 proc. diecezinių ir 20 proc. vienuolių), apie 25 tūkst. seserų vienuolių ir 14,5 tūkst. katechetų. Lenkija didžiuojasi aukščiausiais dvasinių pašaukimų rodikliais. Europos mastu: šimtui sielovadoje dirbančių kunigų tenka vidutiniškai 23 seminaristai, tuo tarpu Vakarų šalių vidurkis šiuo metu maždaug 8-10 seminaristų, tenkančių vidutiniškai šimtui kunigų. Didelis kunigų skaičius Lenkijoje paskatino misijų sąjūdį, kuris Lenkijoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, yra gana naujas ir senų tradicijų dar neturintis reiškinys. Šiuo metu misijų kraštuose darbuojasi apie 2000 lenkų kunigų, dar apie 700 jų apaštalauja buvusios Sovietų Sąjungos kraštuose. Taip pat daugėja lenkų kunigų, kurie išvyksta pagelbėti Vakarų Europos šalių pastoracijoje, nes jose dėl pašaukimų stygiaus vis daugiau parapijų bendruomenių lieka be savo sielovadininko. Lenkijos diecezijų ir vienuolijų seminarijose kunigystei rengiasi daugiau kaip 6400 klierikų, ir šis skaičius lieka stabilus, nors bendras gimstamumas mažėja kaip ir visoje Europoje. Šalyje išvystyta katalikų švietėjiška ir socialinė veikla. Iš viso Lenkijoje daugiau kaip 315 tūkst. vaikų ir jaunų žmonių lanko Katalikų Bažnyčiai priklausančias 1726 švietimo, mokslo ir auklėjimo įstaigas nuo vaikų darželio iki universiteto. Taip pat šalyje Bažnyčiai (įskaitant vienuolijas) priklauso 33 ligoninės, 244 poliklinikos ir ambulatorijos, 267 senelių ir neįgaliųjų globos namai, 538 našlaitynai ir prieglaudos, 1820 šeimos ir gyvybės gynimo centrų bei 1462 socialinės reabilitacijos įstaigos. Tikėjimo praktikavimas liko stabilus Statistiniai duomenys apie tikėjimo praktiką taip pat patvirtina minėtą teiginį, jog Lenkijos katalikų bendruomenė kol kas sėkmingai priešinasi sekuliarizacijos spaudimui. 1980 metais kiekvieno sekmadienio šv. Mišiose dalyvavo 51 proc. lenkų, tuo tarpu 2000 metais ši praktikuojančių tikinčiųjų dalis sumažėjo tik iki 47 proc. Apskritai ekspertai išskiria keturias Lenkijos tikinčiųjų grupes: 15 proc. lenkų yra labai pamaldūs, reguliariai praktikuoja ir visiškai laikosi Bažnyčios mokymo socialiniais ir moralės klausimais; 35 proc. Lenkijos visuomenės narių taip pat reguliariai praktikuoja, tačiau ne visada remiasi Bažnyčios mokymu; 20-25 proc. žmonių tiki Dievą, tačiau praktikuoja nereguliariai (lanko šv. Mišias bent kartą per mėnesį) ir jų ryšiai su Bažnyčia bei jos mokymu yra silpnesni; pagaliau 25-30 proc. lenkų savo tikėjimo visai nepraktikuoja. Šis sąlyginis suskirstymas į grupes pagal tikėjimo praktikavimą ir ryšį su Bažnyčios mokymu gali paaiškinti, rodos, gana paradoksalų Lenkijos tikinčiųjų požiūrį tikėjimo tiesų ar seksualinės etikos klausimais. Štai, kaip rodo Lenkijos Bažnyčios statistikos instituto duomenys, nors daugiau kaip 92 proc. lenkų laiko save religingais, tačiau amžinojo gyvenimo egzistavimu tiki tik 69 proc., prisikėlimu tiki 66 proc. lenkų, dangaus buvimą pripažįsta 73 proc., o pragaro tik 31 proc. šalies katalikų. Taip pat didelė dalis Lenkijos katalikų nepritaria Bažnyčios skelbiamoms seksualinės etikos normoms; kaip patvirtina sociologinės apklausos, ikisantuokinių seksualinių santykių draudimą remia 52 proc. lenkų, o kontraceptikų naudojimo draudimą palaiko tik 10 proc. šalies gyventojų. Bet, kaip rodo pastarojo meto sociologinės apklausos, apie 90 proc. lenkų pritaria tam, kad viešųjų įstaigų pastatuose būtų kryžiai ir kiti religiniai simboliai, 70 proc. palaiko Bažnyčios pareiškimus dėl visuomenės moralinių ir socialinių problemų. Apskritai ir valstybės santykiai Lenkijoje yra gana darnūs bei grindžiami religinės ir politinės sričių savarankiškumo bei bendradarbiavimo principais. Po komunistinės sistemos žlugimo Šventojo Sosto ir Lenkijos Respublikos konkordatas buvo pasirašytas 1993 metais, tačiau dėl buvusių komunistų vyriausybės delsimo ratifikuotas tik po penkerių metų. Naujojoje Lenkijos konstitucijoje pabrėžta nuoroda į krikščioniškąsias vertybes ir Dievą, kaip tiesos, teisingumo, gėrio ir grožio šaltinį, kartu užfiksuojant religijos išpažinimo laisvę bei pagarbą netikinčiųjų nuomonei. Europos liaudies partija siūlė Lenkijos konstitucijos objektyvius principus įtvirtinti ir parengtoje Europos Sąjungos konstitucinėje sutartyje, tačiau dėl Prancūzijos delegacijos prieštaravimo šis siūlymas buvo atmestas. Lenkijai, kaip ir visam pokomunistinės Rytų Europos regionui, šiuo metu aktualu plėsti Bažnyčios organizacinę veiklą ir katalikišką žiniasklaidą. Po 1989 metų politinių permainų šalyje atsikūrė ankstesni ar pradėjo veikti nauji tikinčiųjų sąjūdžiai, tačiau į juos iki šiol įsitraukė ne daugiau kaip 5 proc. Katalikų Bažnyčios narių. (Kaimyninėje Vokietijoje į organizacinę veiklą yra susibūrę iki 40 proc. vietos katalikų.) Taip pat ir katalikiška žiniasklaida Lenkijoje dar negali džiaugtis tokia įtaka, kokią ji turi Vakarų Europos visuomenėse, nes pasiekia tik apie 2-4 proc. visų potencialių skaitytojų bei klausytojų. (Išimtis prieštaringasis redemptoristų vadovaujamas Radio Maryja, turintis daugiamilijoninę klausytojų auditoriją.) Intensyvi vizito programa Popiežiaus Benedikto XVI vizito į Lenkiją devizas Būkite tvirto tikėjimo. Vizito programa iš tikrųjų yra labai intensyvi. Bus aplankytos Jono Pauliaus II gimtosios bei tarnystės vietos ir pagrindinės Dievo Motinos šventovės, vyks didelės liturginės iškilmės po atviru dangumi, susitikimai su įvairių Katalikų Bažnyčios sluoksnių atstovais, kitų krikščioniškų konfesijų delegatais ir Lenkijos valstybės vadovais. Ketvirtadienį, gegužės 25 dieną, po iškilmingo sutikimo Varšuvos Frederiko Šopeno oro uoste, Šventasis Tėvas nuvyko į Varšuvos arkivyskupijos Šv. Jono Krikštytojo katedrą, kur pasakė pirmąją kalbą lenkų dvasininkijos atstovams. Tą pačią dieną jis apsilankė Lenkijos primo Varšuvos arkivyskupo kardinolo Juzefo Glempo rezidencijoje bei valstybės vadovo rūmuose, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu ir jo šeimos nariais. Ketvirtadienio pavakarę Varšuvos liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje popiežius Benediktas XVI susitiko su šalies kitų krikščioniškų denominacijų vadovais, priklausančiais Lenkijos ekumeninei tarybai. Penktadienio, gegužės 26-osios, rytą popiežius Benediktas XVI vadovaus šv. Mišioms Varšuvos centrinėje Juzefo Pilsudskio aikštėje. Tai kartu yra simbolinis prisiminimas Jono Pauliaus II pirmosios kelionės į savo tėvynę 1979 metais. Tuomet jis, vadovaudamas pamaldoms toje pačioje aikštėje (tada vadintoje Pergalės aikšte), paragino tikinčiuosius drąsiai atsinaujinti, kas faktiškai ženklino taikaus kelio į išsivadavimą iš komunistinio režimo pradžią. Tą pačią dieną popiežius Benediktas XVI nuvyks į Čenstakavą, kur Lenkijos didžiojoje Jasna Guros Dievo Motinos šventovėje susitiks su vienuolijų nariais, seminaristais ir katalikiškų organizacijų atstovais. Penktadienio vakare Šventasis Tėvas ketina vykti į Krokuvą, kur bus priimtas vietos arkivyskupo kardinolo Stanislavo Dzivišo rezidencijoje. Šeštadienį, gegužės 27 dieną, popiežiaus Benedikto XVI laukia du svarbūs susitikimai: apsilankęs savo pirmtako Jono Pauliaus II gimtajame Vadovicų mieste, po vizito į jo namą-muziejų bei vietos Švč. Mergelės Marijos bažnyčią kreipsis į miesto gyventojus bei svečius, susirinkusius centrinėje Rineko aikštėje; vakare Krokuvos Blonios parke jo lauks gausūs Lenkijos jaunimo atstovai. Rengiantis šiam susitikimui, katalikų jaunimo organizacijose buvo paskelbta laisvės nuo narkotikų akcija. Didžiulė knyga su jaunų žmonių įsipareigojimais visiškai susilaikyti nuo narkotikų vartojimo bus perduota Šventajam Tėvui. Šeštadienį popiežius Benediktas XVI taip pat aplankys jo pirmtakui Jonui Pauliui II ypač buvusias brangias Lagievnikų Dievo Gailestingumo šventovę ir Kalvarijos Žebžidovskos Dievo Motinos šventovę. Sekmadienį, gegužės 28 dieną, Krokuvos Blonios parke įvyks pagrindinės popiežiaus Benedikto vizito šv. Mišios, kuriose, kaip tikimasi, dalyvaus iki 500 tūkst. maldininkų iš visos Lenkijos bei gausios tikinčiųjų grupės iš kaimyninių šalių. Pranešama, jog kartu su Šventuoju Tėvu šias pamaldas koncelebruos 18 kardinolų, 150 vyskupų bei 1500 kunigų iš daugelio Europos valstybių. Sekmadienio popietę, prieš sugrįždamas į Romą, popiežius Benediktas XVI aplankys buvusį Aušvico nacių konclagerį, susitiks su buvusiais jo politiniais kaliniais bei Lenkijos žydų bendruomenės atstovais, pasimels nužudyto kankinio šventojo kunigo Maksimilijono Kolbės celėje.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |