| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Dešimtmetį gyvuojanti kaimo koplytėlė
Utenos rajono Radeikių krašte nuo seno gajos krikščioniško tikėjimo tradicijos, šeimose perduodamos iš kartos į kartą. Prieš dešimt metų radeikiečiai važiuodavo melstis į Spitrėnų, Sudeikių, Daugailių arba Utenos bažnyčias. Per gegužines pamaldas kaimo tikintieji melsdavosi dabar jau šviesaus atminimo A.Bagužinskienės namų seklyčioje. Tikinčiųjų bendruomenės aktyvo moterims kilo mintis persikelti į Radeikių kultūros namų fojė. Elžbieta Pamakštienė ir Genovaitė Lagūnienė parūpino kryžių. Valė Tuskenienė padovanojo savo sūnaus dailininko Ričardo Tuskenio nutapytą paveikslą, Stasė Lukauskienė pasirūpino visu kitu koplytėlei reikalingu inventoriumi. Prieš dešimt metų per vieną gražiausių metų švenčių Motinos dieną klebonas kun. Povilas Klezys pašventino koplytėlę, tuo suteikdamas didžiulį džiaugsmą tikinčiųjų bendruomenės žmonėms. Nudžiugo kaimo senoliai ir kiti radeikiečiai, nes, norint pasimelsti, nebereikės derintis prie autobusų grafiko, prašyti vaikų nuvežti į bažnyčią, dabar jau patys nueis į savo šviesią ir jaukią šventovę dalyvauti šv. Mišių aukoje, atlikti atgailą, pabendraus su kitais tikinčiųjų bendruomenės nariais. Radeikių krašto žmonės labai gerbia ir yra dėkingi klebonui kun. P.Kleziui, kuris, aptarnaudamas Spitrėnų, Sudeikių ir Biliakiemio parapijas, kiekvieną sekmadienį aukoja šv. Mišias koplytėlėje, moko mūsų vaikus ir vaikaičius tikėjimo tiesų, palaimina santuokas, su šventomis maldomis palydi mirusius radeikiečius į amžinojo poilsio vietą. Kaimo žmonės džiaugiasi, kad po šv. Mišių klebonas suranda laiko pabendrauti su tikinčiaisiais, domisi žemdirbių vargais ir bėdomis, pataria ir paguodžia, moko dvasingumo, doros, pareigos ir atsakomybės. Koplytėlė yra labai gausiai lankoma, dažnai čia susirenka kelios radeikiečių kartos ir aplinkinių kaimų tikintieji. Didis džiaugsmas aplankė radeikiečius, kai praėjusių metų vasarą koplytėlėje apsilankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Vyskupas atnašavo šv. Mišių auką, pasakė dvasingą pamokslą ir maloniai nustebino šiltu ir nuoširdžiu bendravimu su kaimo žmonėmis, domėjosi žemdirbių gyvenimo ir pragyvenimo problemomis. Per didžiąsias šventes koplytėlėje vyksta koncertai. Įsimintiniausias buvo vargonininkės Z.Lukošiūnienės, jos dukros Zelmos, sūnaus Adomo ir mūsų kraštietės Audronės Driskiuvienės koncertas, kuris sušildė ir pakylėjo virš kasdienybės mūsų širdis. Radeikių kaimo žmonės dėkingi koplytėlės prižiūrėtojai Stasei Lukauskienei, kuri, turėdama gausią šeimą, didelį ūkį, augindama vaikaičius, jau daug metų bėga į koplytėlę, tvarko ją ir jos aplinką, puošia gėlių žiedais, o prieš šv. Mišias sušildo žvakės liepsnele. Kai Stasė negali, ją mielai pavaduoja jos dukra Asta Lukauskaitė, gražiai išauklėta ir darbšti mergaitė. S.Lukauskienė yra viena aktyviausių Radeikių krašto bendrijos valdybos narių, visuomet padeda organizuoti renginius, reikalui esant, padeda slaugyti pasiligojusius kaimo senolius, o netekties valandą kartu su Veronika Leleikiene eina pas kaimo žmones ir renka materialinę paramą artimo netekusiai šeimai. Radeikių krašto žmonės gerbia ir yra dėkingi kaimo giedotojoms Zofijai Ramelienei, G.Lagūnienei, Antaninai Vapsvienei, V.Leleikienei, Stasei Bernotienei, Veronikai Kazokienei, S.Lukauskienei, Valei Tilindienei, Stasei Kišūnienei, Birutei Sinicinai, kurios gieda koplytėlėje šv. Mišių metu, be to, visuomet skuba į mirusių mūsų ir aplinkinių kaimų žmonių namus bei palydi juos į amžinojo poilsio vietą su maldomis ir giesmėmis. Prasmingiausia tai, kad mūsų kaimo giedotojos tai daro geranoriškai, neimdamos iš mirusiųjų artimųjų jokio atlygio. Per didžiąsias šventes prie jų prisijungia ir jaunesnės kartos radeikietės Rosita Šakalienė, Vilma Gasiulienė, Gražina Ramoškienė ir Laima Grižienė. Gera matyti, kaip tarpusavyje bendrauja garbaus amžiaus mūsų kaimo giedotojos. Jos pirmos bėga viena pas kitą ištikus bėdai ar netekčiai su paguoda ir parama, tarpusavyje dalijasi gėlių ar daržovių daigais, o vardadienio ar jubiliejaus proga trumpam užbėga su savo darželyje išaugintų gėlių puokšte pradžiugina bičiules, o ir pačios su gera nuotaika skuba prie nesibaigiančių žemdirbio darbų. Netoli koplytėlės, smėlio kalnelyje, yra Radeikių kaimo kapinės. Ačiū radeikiečiams, kad deramai gerbia Amžinybėn išėjusių artimųjų atminimą ir gražiai tvarko kapus. Labiausiai esame dėkingi E.Pamakštienei, V.Tuskenienei, A.Vapsvienei, Aldonai Gražytei, kurios sutvarko kapinėse palaidoto Nežinomo kareivio ir vienišų žmonių kapų kauburėlius, pasodina gėlių, o per Vėlines uždega žvakutes. Dėkojame Utenos rajono Daugailių seniūnijos seniūnei Giedrei Eimutienei, kurios rūpesčiu prie kapinių yra atvežta smėlio ir juodžemio, pastatyti konteineriai atliekoms supilti, o per viešųjų darbų programą padeda sutvarkyti kapinių ir kultūros namų aplinką. Radeikių kaimo koplytėlė klebono kun. P.Klezio dėka jau dešimtmetį skleidžia šviesos ir tikėjimo spindulius, šildo tikinčiųjų širdis. Ji tapo ne tik maldos, bet ir gražaus bendravimo vieta. Palmira GILIENĖ, Nuotraukos iš Radeikių bendrijos gyvenimo archyvo
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |