Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Likimai
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Rinkosi Norilsko sukilėliai

„Norilsko Vyčiai“ – likę gyvi sukilėliai prie Kauno karininkų ramovės rūmų

Visi, kurie domisi politinių kalinių ir tremtinių „odisėja“, mūsų tautiečių kančių keliais, gerai žino apie garsųjį Norilsko politinių kalinių sukilimą. Jame labai aktyviai dalyvavo lietuviai ir ukrainiečiai, kitų tautybių žmonės.

Septynioliktą sykį į Kauną suvažiavo lietuviai – Norilsko sukilimo dalyviai. Nedaug jų ir teliko – šiek tiek daugiau kaip šešiasdešimt Dievo palaimintųjų liudytojų, kad papasakotų apie neapsakomus žiaurumus, kuriuos iškentėjo lietuviai patriotai. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje gegužės 27 dieną, šeštadienį, kun. Artūras Kazlauskas aukojo šv.Mišias už žuvusių Norilsko sukilėlių vėles. Daugelio sukilėlių krūtines puošia laisvos Lietuvos vyriausybiniai apdovanojimai. Tarp jų vėl teko sutikti legendinį, per stebuklą išlikusį gyvą Tauro apygardos partizaną Petrą Gumauską-Pipirą, dim. plk. Joną Čeponį, dim. mjr.Vytautą Balsį, veiklų Dainavos krašto metraštininką Vytautą Kaziulionį ir daug kitų pasižymėjusių lietuvių patriotų. Visi dėkojo Dievui, kad išliko gyvi, sugrįžo ir sulaukė Lietuvos nepriklausomybės.

„Norilsko Vyčiai“ įkūrė savo bendriją prieš septyniolika metų. Kun. Česlovas Kavaliauskas sukūrė Norilsko sukilėlių himną. Tad Kauno karininkų (įgulos) ramovėje vykęs suvažiavimas pradėtas sukilėlių himnu. Tylos minute pagerbti žuvusieji. Bendrijos pirmininkas perskaitė ataskaitinį pranešimą, kuriame pabrėžė ryšių su kitų tautybių sukilimo dalyviais būtinybę. Juk Norilsko sukilėliai buvo pirmieji laisvės šaukliai Gulago salyne.

Suvažiavimo dalyvius sveikino svečias iš Ukrainos, buvęs Gorlago ketvirto lagerio sukilėlių komiteto pirmininkas Eugenijus Gricekas. Jis įteikė iš Ukrainos atvežtą kepalėlį duonos ir juodos spalvos su raudona juosta viduryje sukilimo vėliavą. Juoda spalva simbolizavo sukilėlių gyvenimą, raudona - kritusių sukilėlių kraują. E.Gricekas dėkojo lietuviams ir Lietuvai už moralinę pagalbą, paramą Ukrainai oranžinės revoliucijos metu. Ukrainiečiai atsivežė kino filmą su dokumentiniais kadrais – liudytojų pasakojimais apie kruviną bolševikų terorą ne vien lageriuose. Kadruose skambėjo lietuvių – Norilsko, Karagandos ir kitų konclagerių sukilimo dalyvių balsai. Deja, Lietuvoje toks dokumentinis filmas nesukurtas. Kas imsis tokios iniciatyvos jį sukurti?

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Autoriaus nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“