Atnaujintas 2006 birželio 7 d.
Nr.43
(1443)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Įvairios delionės
ar nauji rinkimai?

Dėl Lukiškių
aikštės tvarkymo
ir simbolio „Laisvė“
sukūrimo architektūrinio –
meninio
konkurso sąlygų

Pavargęs pasaulis

Artėjant Lietuvos
vardo tūkstantmečiui

„Kodėl tik tada,
kai krikščionybė
iškraipoma, ji tampa
populiari?“

Neprisidėkim
prie tamsos darbų...

Atviras laiškas
„markizui
de Garliava“

„Negalėjau čia neatvykti“

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas buvusiame Aušvico mirties lageryje

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas tyloje peržengė
konclagerio vartus su žinomu
užrašu „Arbeit macht frei“
(„Darbas išlaisvina“)

Susikaupimas maldai ir jaudinantis susitikimas su buvusiais kaliniais

Popiežiui Benediktui XVI neseniai su apaštaliniu vizitu lankantis Lenkijoje didžiausio tarptautinės bendruomenės ir žiniasklaidos dėmesio nusipelnė jo atvykimas į buvusią Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovyklą, kur Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu (1939-1945 metais) buvo sunaikinta pusantro milijono žmonių, kurių didžioji dauguma buvo žydai. Tas apsilankymas minėtame mirties lageryje gegužės 28 dieną vokiečių kilmės Benediktui XVI buvo tuo labiau reikšmingas ir simboliškas, nes už holokaustą yra atsakingas tuo metu Vokietiją valdęs nacionalsocialistų režimas. „Aš čia negalėjau neatvykti kaip Popiežius“, – pabrėžė jis Aušvice pasakytoje kalboje.


Senus albumus bevartant

Alvydas Semaška

Straipsnio autorius
Alvydas Semaška

Pradedame spausdinti Alvydo Semaškos prisiminimus apie savo giminę ir su ja susijusius įvykius. Pristatydami šį rašinį sveikiname autorių, surinkusį daug įdomių faktų apie savo giminaičių istoriją, ir kartu kviečiame kitus žmones nepamiršti savo šaknų bei fiksuoti savo giminių ir artimųjų gyvenimo svarbiausius įvykius. Juk tai – mūsų tautos istorija, mūsų žmonių rūpesčiai, vargai ir džiaugsmai. Tai – mūsų gyvenimas. Jeigu mes, gyvieji, branginsime ir rinksime visa tai, mūsų gyvenimas taps prasmingesnis ir kilnesnis.


Poezijos pavasario balsai skambėjo Varėnoje

Eiles skaito poetė D.Molytė-Lukauskienė

Koja kojon su žydinčiomis ievomis ir alyvomis, prabilusiais paukščiais ir pavasariniais jausmais gegužės 14-28 dienomis per Lietuvą žingsniavęs tarptautinis Poezijos pavasaris užklydo ir į Varėną. Šiemet Poezijos pavasario rengėjai numatė labai daug - apie 90 susitikimų, kurie vyko mokyklose, muziejuose, dvaruose, kūrėjų tėviškėse. Poetų ir skaitytojų dialogai vyko ir didmiesčiuose, ir provincijoje. Poetai patys nesisiūlė, bet buvo kalbinami, kviečiami, vadinasi, reikalingi.


Rinkosi Norilsko sukilėliai

„Norilsko Vyčiai“ – likę gyvi
sukilėliai prie Kauno
karininkų ramovės rūmų

Visi, kurie domisi politinių kalinių ir tremtinių „odisėja“, mūsų tautiečių kančių keliais, gerai žino apie garsųjį Norilsko politinių kalinių sukilimą. Jame labai aktyviai dalyvavo lietuviai ir ukrainiečiai, kitų tautybių žmonės.

Septynioliktą sykį į Kauną suvažiavo lietuviai – Norilsko sukilimo dalyviai. Nedaug jų ir teliko – šiek tiek daugiau kaip šešiasdešimt Dievo palaimintųjų liudytojų, kad papasakotų apie neapsakomus žiaurumus, kuriuos iškentėjo lietuviai patriotai. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje gegužės 27 dieną, šeštadienį, kun. Artūras Kazlauskas aukojo šv.Mišias už žuvusių Norilsko sukilėlių vėles.


Apie kiniškąjį sindromą Lietuvoje

Tai, kas vyksta šiomis dienomis Lietuvoje, tenestebina mūsų tautiečių – tai tėra paprasčiausia pokomunistinių gaivalų kova tiek dėl valdžios, tiek dėl postų pasidalijimo, tiek dėl ES pinigų pasiskirstymo. Neįvykus naujiems rinkimams, nepriėmus naujų tautos sprendimų, prie valdžios lovio pripuolusios „politinės jėgos“, pasigalandusios liežuvius viena kitą perrėkdamos kalba apie „tautos skirtą joms atsakomybę“ ir pasirengimą „dirbti Lietuvos žmonių labui“ (tai kai kurių komunistinių veikėjų jau net kelis kartus per dieną kartojamos frazės) – taip jos tik parodo savo godulingą prigimtį dar vienose peštynėse dėl valdžios ir pinigų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija