Atnaujintas 2006 birželio 7 d.
Nr.43
(1443)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Atviras laiškas „markizui de Garliava“

Lietuvoje vėl pakvipo rinkimais, ir vėl kaip tarakonas iš plyšio pasirodė Audrius Butkevičius. Šalia didingų strateginių uždavinių šis Lukiškių klientas randa laiko užgaulioti buvusius bendražygius. Antai viename murziname laikraštuke (kurio atsiradimas įtartinai sutapo su A.Butkevičiaus vizitacija) išspausdintas laiškas man, Algirdui Patackui. Jame buvęs kolega apgailestauja, kad per trumpai sėdėjau KGB rūsiuose, gąsdina prokuratūra, ragina elgtis vyriškai, ironizuoja, kad per Sausio 13-ąją asmeniškai saugojau Landsbergį ir t.t. Galima būtų nekreipti dėmesio, bet buvęs Sąjūdžio laikų bendražygis peržengė ribą – tapo skundiku ir įdavinėtoju. Todėl rašau atsakymą ir pradedu iš toliau.

Avantiūristų likimas dažnai būna liūdnas. Pirmosios nepriklausomybės priešaušryje buvo toksai Gabrys-Paršaitis, kuris, gyvendamas emigracijoje Šveicarijoje, dalyvavo tautinio – valstybinio atgimimo judėjime, priklausė įvairioms lietuviškoms organizacijoms. Tačiau turėjo ir slaptą gyvenimą – buvo dviejų tarp savęs kariavusių valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – šnipas. Tas jam netrukdė dalyvauti lietuviškoje veikloje, kuri buvo labai savotiška. Pavyzdžiui, norėdamas pakliūti į aristokratų salonus, kur tuo metu virė politinis gyvenimas, pasidarė vizitinių kortelių, kur prisistatydavo „markizu de Garliava“. Baigė liūdnai: kadangi buvo dvigubas agentas, neturėjo pasitikėjimo ir susikūrusioje Lietuvos Respublikoje liko be posto, nors to labai troško. Piktinosi ir skundėsi kur tik galėjo, tačiau niekas nenorėjo turėti su juo reikalų ir gyvenimą baigė visų užmirštas.

Dabar keletas žodžių mūsų laikų „markizui de Garliava“:

Visų pirma gali negąsdinti - niekas tavęs nebijo.

Ne tau mane mokyti vyriškumo ir drąsos. Pridėjai kelnes, kai OMON’as buvo tave suėmęs.

Ne tau spręsti, trumpai ar ilgai sėdėjau. Aš esu politinis kalinys, o tu – kriminalinis nusikaltėlis.

Saugojau Lansbergį ir saugosiu vėl, jei prireiks. Gailiuosi tik, kad laiku neišmečiau tavęs, kai pas jį landžiojai.

Įsivaizduoji esąs husaras, tačiau širdyje žinai, kad esi tik kompleksų kamuojamas nevykėlis, gyvenimo tuštumą dangstantis pagyrūniškomis pozomis.

Iš sąjūdininko degradavai iki intriganto, smulkaus sukčiaus ir GRU parankinio. O galėjai likti Lietuvos istorijoje – kaip Sąjūdžio pradininkas, savanoris ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas. Dabar toje vietoje, kur galėjo būti tavo pavardė, – tik murzina dėmė.

Algirdas PATACKAS,
garbės savanoris

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija