Atnaujintas 2006 liepos 21 d.
Nr.55
(1455)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Aštrūs sausros dantys

Benjaminas ŽULYS

Gyvuliams apriša galvas…

Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau šis priežodis tinka ne visuomet. Tai patvirtina ilgai užtrukę karščiai, kai oro temperatūra siekė per 30 laipsnių. Tai jau ne šiluma, o tikras karštis su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Ne vienam, ypač senyvo amžiaus žmogui kilo kraujospūdis, paūmėjo kiti negalavimai, tad darbo padaugėjo mūsų medikams. Mieste karščio smogas kyla nuo gatvių asfalto, įkaitusių šaligatvių.

Ne ką geriau ir kaime. Nors asfalto dangos ten nepalyginti mažiau nei mieste, bet nuo karščio sunyko, pagelto žolė, ėmė skursti daržai. Šiuos, kas pajėgė, laistė, tačiau didesnių pievų, kur ganosi gyvuliai, nepalaistysi, nepasotinsi vandeniu. Ypač nuo sunkiai pakeliamo karščio kentėjo, ir dar nežinia ar ilgai kęs, gyvuliai.

Šiokį tokį vaizdą dėl kaimą užplūdusių karščių galima susidaryti pasižvalgius miestų turgavietėse.

Kaune, Vilijampolės turgavietėje, iš pirmo žvilgsnio nepasakysi, kad karštis, sausra kaimą yra ženkliai palietę. Ant prekystalių, krepšiuose – tikra daržovių, vaisių, kitų žemdirbiškų produktų gausa. Ūkininkai pardavinėjo rausvaskruosčius pomidorus, šviežius agurkus, prisirpusias vyšnias, nestigo pieno, varškės, sūrių. Tik pasikalbėję su kai kuriais čia atvykusiais kaimo žmonėmis nesunkiai įsitikini, kad pernelyg didelis saulės dosnumas jų ūkiams atnešė nemažai žalos. Viena ūkininkų šeima iš Kauno rajono sakė laikanti keturias karves. Tai esąs jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis tiek žiemą, tiek vasarą. Bet ši vasara šeimininkams sukėlusi daug rūpesčių. Pievos saulės kone išdegintos, karves nuo karščio tenka gelbėti įvairiais būdais – kibirais ant jų pila vandenį, galvas apriša plačiomis skaromis, dar tenka gainioti įkyrius bimbalus, kuriems toks metas – tikra puota. Žmonės girdėję, kad kai kuriuose rajonuose dėl karščių sukeltų pašarų stygiaus ūkininkai gyvulius pjauna, nes neturi kuo juos šerti, o pirkti pašarą žiemai per brangu. Bet tai esą ne išeitis, savo gyvulėlių jie neatsisakysią. Gal bus nors menko atolo, be to, dar turi šiokių tokių atsargų. Kainos už turguje parduodamą pieną ūkininkai nepakėlė, už litrą prašė po vieną litą. Nes, anot jų, pirkti pieno pas juos ateina nuolatiniai klientai, nemažai pensininkų, todėl nesinori šių žmonių skriausti. Kita ūkininkė iš Kauno rajono Domeikavos kaimo taip pat sakė, kad pievos išdžiūvusios geltonuoja, bet gal bus šiokio tokio atolo, o gal ir ne. Kol kas iš savo dviejų karvučių pieno dar gauna. Be to, turi šiek tiek daržų, tik ir čia įsisuko karštis, nors šio to yra. „Pažiūrėkite, kaip pašoko pomidorų kainos“, – mosteli ranka moteris link daržovėmis prekiaujančių žmonių. Pasirodo, dar neseniai pomidorų kilogramas kainavo pusketvirto, keturis litus, dabar jau puspenkto lito ar visi penki, nelygu, kokie pomidorai. Pabrango ir agurkai, šviežios bulvės.

Viena moteris turi savo daržą sodų bendrijoje ant pačio Neries kranto. Ji kibirais tempė vandenį iš upės ir laistė bulves, daržoves, tad dabar turi ką padėti ne vien ant savo stalo, bet ir šį tą atnešti į turgų. Bet ne kiekvienas turi tokias sąlygas, be to, kaip sakė bulvių pardavėja, reikia įdėti daug vargo, jėgų, kol pritempi to vandens, išpili jį ant lysvių.

Ne ką geriau ir miškuose, kur tvyrojo tvanka, net paukščių balsai pritilo. Už litrą mėlynių berniukas prašė septynių litų.

Nuostolių neišvengsime

Kauno rajono Bernatonių žemės ūkio bendrovėje irgi vyrauja susirūpinimo dėl užgriuvusios sausros nuotaikos. Važiuojant ūkio keliais, matyti pageltusios pievos, ganyklos, nors yra ir žaliuojančių plotų. Bendrovės specialistai sakė, kad, nupjovus pirmąją žolę, po savaitės užgriuvo karščiai. Jei paprastai per sezoną būdavo nuimami trys žolės derliai, tai šįkart nežinia kaip bus. Gerai, kad ūkio šeimininkai negyvena vien šia diena, o turi sukaupę nemažai pašarų atsargų. Iš 500 hektarų pievų šiaip taip ištaikoma surasti tinkamų ganyti. Jose ganosi 86 mėsinės karvės su prieaugliu, iš viso 150 gyvulių, kurie dar gauna mišinių. Dar 720 melžiamų karvių apskritus metus, taigi ir vasarą, laikomos uždarose fermose. Nors šių gyvulių tiesioginiai saulės spinduliai nepasiekia, bet patalpose labai karšta. Nepaisant to, iš kiekvienos karvės per dieną primelžiama po 20 kg pieno. Ne dažnas ūkininkas, žemės ūkio bendrovė gali pasigirti tokiu primilžiu.

Bet jau aišku, kad javų derlius bus menkesnis nei paprastai, nes grūdas varpoje nuo sausros sumažėjęs. Neramu dėl cukrinių runkelių derliaus. Žmonės tikisi, kad gal dar gausiau palis, bet tai nuostolių nepadengs.

Lietuvos žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Algirdas Aleksynas sakė, kad sausra nemažai nuostolių atneš visoje Lietuvoje. Javų grūdai sumažėję, tad derlius bus menkesnis. Sausra laukus užpuolė per patį bulvių dygimą, o tai vėl nuostoliai. Be to, daug kur bulvių pasėlius užpuolė kolorado vabalai, mažai gelbsti cheminiai purškimai. Pievos išdžiūvusios, daug ūkininkų neturės iš ko paruošti pašarų žiemojimo laikotarpiui. Tad masiškai pjaunamos karvės, nes kito kelio žmonės nemato. Daug kur skurdžiai atrodo cukrinių runkelių pasėliai. Kai kur, pavyzdžiui, Šiaulių rajone, prastai atrodo vasariniai rapsai. Vos pražydę, jie susitraukė, augalai trumpi, mažučiai, nežinia, kaip juos reikės nuimti, kokia iš jų gali būti nauda.

Ypač sudėtinga situacija smėlingesniuose rajonuose – Varėnoje, Zarasuose, Molėtuose, Šalčininkuose, Utenoje. Nors ir iš Žemaitijos ateina nerimastį keliančių signalų – iš Plungės, Kretingos, kitur.

Be to, nemažai sodiečių būsimą šiųmetinį javų derlių yra firmoms užstatę už trąšas, chemikalus, degalus, tikėdamiesi, kad po javapjūtės už visa tai laiku atsiskaitys. Bet jau dabar aišku, kad javų derliai bus prasti, grūdai – nestandartiniai, už juos bus mokama mažai.Tad ir atidavę visą derlių, toms firmoms jie liks skolingi ir nežinia, iš kur reikės paimti lėšų skoloms grąžinti. Tai ne vieno ūkininko didelis galvos skausmas.

Žemės ūkio rūmai išsiuntė raštą Žemės ūkio ministerijai, kad ši sudarytų komisiją nuostoliams, patirtiems dėl sausros, nustatyti Lietuvos kaime. Nes to, kas iki šiol prarasta, atstatyti jau nepavyks. Kartu prašoma surasti lėšų kompensuoti žemdirbiams patirtus nuostolius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija