Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Svarbus
santuokinio gyvenimo liudijimas ir ugdymas
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI šiltai bendravo
su Pasaulio šeimų susitikimo dalyviais
|
Katalikiškos šeimos viltis ateičiai
Ispanijos mieste Valensijoje neseniai vykęs 5-asis
Pasaulio šeimų susitikimas ir popiežiaus Benedikto XVI dalyvavimas
jame svariai įvertinant šeimos gyvenimo aspektus remiantis Bažnyčios
Magisteriumu (Popiežiaus kalbos buvo apžvelgtos XXI amžiaus praėjusio
penktadienio numeryje), toliau plačiai komentuojami tarptautinėje
žiniasklaidoje. Vatikano radijo ir televizijos direktorius jėzuitas
kunigas Federikas Lombardis pastebėjo, kad Šventojo Tėvo mokymo
svarbiausia nuostata, jog šeima yra išskirtinė vieta meilės patyrimui,
kurioje atsiskleidžia tikrasis žmogiškųjų santykių gėris ir kokybė.
Būtent tai paliudijo į Valensiją susirinkusių pusantro milijono
tvirtų katalikiškų šeimų, kurių buvimas tapo tikra vilties žinia
daugeliui kitų šeimų, patiriančių smurtą, skyrybas, neištikimybę,
negimusių kūdikių naikinimą.
|
|
Kaltinėnai:
apie vyskupo teises perkelti kunigą
|
Kun. Petras Linkevičius naują
paskyrimą priėmė besąlygiškai
Broniaus Vertelkos nuotrauka
|
Prieš kelias savaites, pasklidus žiniai apie kai
kurių klebonų perkėlimus Telšių vyskupijos parapijose, kilo savotiškas
nepasitenkinimas. Konkrečiai, tam tikruose sluoksniuose buvo reiškiamas
nepasitenkinimas tuo, kad vyskupas Jonas Boruta iš Kaltinėnų parapijos
iškėlė žinomą kunigą Petrą Linkevičių, atkeldamas į ją dirbti klebonu
kun. Narsutį Petriką iš Žemaičių Kalvarijos. Viskas būtų gal vykę
be didesnių incidentų, tačiau, kaip žinoma, kun. P.Linkevičius,
Kaltinėnuose dirbęs jau nuo 1988 metų, ne tik pastatė naują bažnyčią,
bet ir pasižymėjo socialiniais darbais: įsteigė Jaunimo centrą,
slaugos namus, Reabilitacijos centrą, įrengė Lurdo koplytėlę, įkūrė
tremtinių Kalvariją dvasingumo parką Lietuvos tremtiniams pagerbti.
|
|
Lietuvos
partizanų pagerbimo šventė Mūšios parke
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Šv. Mišių aukoje dalyvavo (iš kairės):
kun. Petras Tavoraitis, mons.
Alfonsas Svarinskas, mons.
prof. Vytautas Kazlauskas,
kun. Gintautas Kabašinskas,
kun. Šarūnas Leskauskas
|
Jau tapo gražia tradicija Mūšios parke pagerbti
Lietuvos Didžiosios Kovos partizanų apygardos ir visos Lietuvos
rezistencinės kovos dalyvius. Tad liepos 15 dieną, šeštadienį, jau
nuo ankstaus ryto Ukmergės kryptimi buvo pastebimas aktyvus automobilių
judėjimas. Į šventę vyko Lietuvos patriotai: partizanai, buvę ryšininkai,
politiniai kaliniai, tremtiniai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų
(KASP) kariai, karininkai. Tarp svečių matėme prof. Vytautą Landsbergį,
prof. dr. Oną Voverienę, Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą
Valdą Tutkų, dimisijos generolą majorą Joną Kronkaitį, KASP vadą
pulkininką Antaną Plieskį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS)
vadą dimisijos pulkininką Joną Čeponį, štabo viršininką Vytautą
Balsį ir daugelį
kitų.
|
|
Palaimintojo
Jurgio Matulaičio minėjimas atlaiduose
|
Vilkaviškio vyskupijos jaunimas Lūginėje
|
MARIJAMPOLĖ. Liepos 12-ąją, ketvirtąją Palaimintojo
Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų dieną, Marijampolės Mažąją Baziliką
aplankė Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato maldininkai ir dvasininkai.
Šios dienos intencija buvo skirta už dvasininkus, vienuoles ir vienuolius
bei dvasinius pašaukimus. Aplink Viešpaties stalą susirinko keturiolika
kunigų. Vyskupas R.Norvila vadovavo šv. Mišioms, jam talkino vyskupas
emeritas J.Žemaitis, MIC. Taip pat dalyvavo gausus būrys įvairių
kongregacijų moterų vienuolijų atstovių, atvykusių iš Vilkaviškio,
Kauno, Kaišiadorių vyskupijų.
|
|
Žemaičių
Kalvarijos atlaidų kronika
Kun. mgr. Andriejus Sabaliauskas
|
Maldininkai Žemaičių Kalvarijos kalnuose
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
|
Šiais metais Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos
Apsilankymo atlaidų išvakarėse, liepos 1 dieną, pradėti atlaidus
į Panų kalną, esantį netoli Žemaičių Kalvarijos, rinkosi katalikiškas
Telšių vyskupijos jaunimas. Čia nuo 10 val. vyko Telšių vyskupijos
jaunimo diena. Panų kalne jaunieji katalikai klausėsi Vilniaus arkivyskupijos
šeimos centro vadovų katechezės, diskutavo grupėse apie pagrindines
vertybes žmogaus gyvenime ir šeimos svarbą bei vietą kiekvieno asmens
ugdyme ir atrandant savąjį pašaukimą.
|
|
Suodžių
kaimo praeities atspindys
|
Suodžių kaimo sueigos dalyviai:
Juozas Adomaitis, Gražina
Simanaitienė, Onutė Jakaitienė,
toliau Salomėja Vaičaitienė
|
Šį mėnesį įvyko dar viena Suodžių kaimo gyventojų
sueiga. Okupacijos metais kolektyvizacija ir melioracija sunaikino
kaimo vienkiemius, pasikeitė kaimo papročiai ir tradicijos. Kiek
akys mato plyti lygūs laukai. Mano tėviškės, kur aš gimiau ir
augau, jau nebėra, neliko nei sodo, nei kūdros, nei pastatų. Liko
tik širdžiai brangūs vaikystės prisiminimai. Augome čia keturios
seserys ir brolis, o kai ištekėjau mano tėviškėje vasarodavo trys
sūneliai tol, kol į žmones išėjo. Iš Suodžių Lemturis, Darius ir
Vytenis išsinešė daug šviesių vaikystės prisiminimų ir išgyvenimų.
Sūnūs nepatingėjo iš Klaipėdos atvykti, o jaunėlis Vytenis net su
atžalomis mūsų vaikaičiais Minvydu ir Augvile.
|
|
Dievo
vyras
AA mons. doc. dr. Pranciškus TAMULEVIČIUS
(1923 01 29 1947 12 20 2006 07 04)
|
Monsinjoras
Pranciškus Tamulevičius
|
Liepos 4 dieną, sulaukęs 83 metų, po ilgos ir
sunkios ligos mirė Kauno kunigų seminarijos dėstytojas teologijos
daktaras monsinjoras Pranciškus TAMULEVIČIUS.
Velionis gimė 1923 m. sausio 29 d. Kaune. 1929
1932 metais mokėsi pradžios mokykloje, o 1933-iaisiais įstojo
į Kauno jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1941 m. birželio 21 d. Tais
pačiais metais P.Tamulevičius įstojo į Kauno konservatoriją, kurioje
mokėsi iki 1943 metų. Jausdamas pašaukimą tapti kunigu 1943 metais
savo noru paliko konservatoriją ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę
kunigų seminariją.
|
|
Kasdienybė
pagal Orvelą
Petras KATINAS
Yra toks rusiškas apibūdinimas krugovaja poruka,
reiškiantis daugiausia valdžios klano žmonių, nomenklatūros sutartinės
veiklos apibūdinimą. Taip pat šis apibūdinimas plačiai taikomas
ir kriminalinio pasaulio tarpusavio santykiuose. Jį išversti į lietuvių
kalbą taip, kad jis atspindėtų to posakio reikšmę, gana nelengva.
J.Barono Rusų-lietuvių žodynas (Kaunas, 1932) bei Ch.Lemcheno
Rusų-lietuvių kalbų žodynas, išėjęs net kelis kartus pokario metais,
žodžius krugovaja poruka verčia kaip solidarioji atsakomybė
arba tarpusavio laidas. Mums Lietuvoje, kurių daugelis išaugo
ir dar nepamiršo sovietinės okupacijos dešimtmečių marazmo, nereikia
ir jokio vertimo. Visi puikiai žinome, kad tas reiškinys buvo pagrindinė
partinės-nomenklatūrinės valdžios taisyklė. Bet koks šunsnukis,
jeigu jau pakliuvai į tą kompaniją, tai joje ir išliksi, nepaisant
nieko. Nebent iš kokio nors rajono partinio sekretoriaus būsi pažemintas
iki kolchozo ar sovchozo pirmininko ar kokios nors namų valdybos
viršininko, pirties ar teatro direktoriaus.
|
|
|