Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Mūšios parke

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Šv. Mišių aukoje dalyvavo (iš kairės): kun. Petras Tavoraitis, mons. Alfonsas Svarinskas, mons. prof. Vytautas Kazlauskas, kun. Gintautas Kabašinskas, kun. Šarūnas Leskauskas

Prof. Vytautas Landsbergis apžvelgė Lietuvos ateities gaires

Kariuomenės vadas gen. mjr. Valdas Tutkus sveikina partizanus

Partizanų pagerbimo šventės dalyviai Mūšios parke

Gardžios kareiviškos košės ragavo ir seni, ir jauni… Autoriaus nuotraukos

Jau tapo gražia tradicija Mūšios parke pagerbti Lietuvos Didžiosios Kovos partizanų apygardos ir visos Lietuvos rezistencinės kovos dalyvius. Tad liepos 15 dieną, šeštadienį, jau nuo ankstaus ryto Ukmergės kryptimi buvo pastebimas aktyvus automobilių judėjimas. Į šventę vyko Lietuvos patriotai: partizanai, buvę ryšininkai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai, karininkai. Tarp svečių matėme prof. Vytautą Landsbergį, prof. dr. Oną Voverienę, Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą Valdą Tutkų, dimisijos generolą majorą Joną Kronkaitį, KASP vadą pulkininką Antaną Plieskį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadą dimisijos pulkininką Joną Čeponį, štabo viršininką Vytautą Balsį ir daugelį kitų.

Dulksnojantis lietutis nesujaukė šventiškos nuotaikos, nes po ilgai užsitęsusios karščio bangos atvykusieji tarsi pajuto atgaivą. Tiesa, šv. Mišioms aukoti kariai turėjo skubiai sumontuoti didžiulę palapinę, kurioje galėtų sutilpti kunigai ir kiti Mišių aukai patarnaujantys žmonės bei įrengtas altorius. Šv. Mišias už žuvusius laisvės kovotojus aukojo mons. prof. Vytautas Kazlauskas, mons. Alfonsas Svarinskas, Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Petras Tavoraitis, Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun.Šarūnas Leskauskas. Kun. Algimantas Keina vaizdo kamera fiksavo istorijos metraščiui liksiantį renginį ir prelegentų kalbas.

Netoli Ukmergės, Mūšios parke, liepos 15 dieną, šeštadienį, pagerbti Lietuvos Didžiosios Kovos partizanų apygardos ir visos Lietuvos rezistencinės kovos dalyviai. Šv. Mišiose už žuvusius laisvės kovotojus mons. Vytautas Kazlauskas priminė, kad partizanų pagerbimo šventė sutampa su šventojo Bonaventūros (1221–1274) pagerbimo diena. Tikrasis šventojo vardas – Džiovanis Fidanza. Įstojęs į Pranciškonų ordiną, studijavo Paryžiuje. Nuo 1257 iki 1273 metų ėjo ordino generolo pareigas. Šalia Tomo Akviniečio, Bonaventūra laikomas vienu žymiausių scholastikos teologų. Jis atmetė aristotelizmą. Siedamas filosofiją su teologija, kultūrą su religija, gamtą su antgamtimi, Bonaventūra griežtai skyrė tikėjimą nuo žinojimo. Jis teologijoje yra egzegetas, sistematikas ir mistikas. Bonaventūros mistikos centre yra iš šv. Pranciškaus paimtoji meilės idėja. Tai labai daug Bažnyčiai nusipelnęs dvasininkas. Apie tai šv. Mišių pradžioje pasakojo mons. V.Kazlauskas ir pamokslo įvadinėje dalyje – mons. A.Svarinskas.

Mons. A.Svarinskas pamokslo metu sakė, kad labai nedaug liko tikrų partizanų kovotojų. Mokyklose užmiršta tėvynės meilės sąvoka, ugdomi kosmopolitai (vadinamieji pasaulio piliečiai). Pasak monsinjoro, buvusioji nomenklatūra vis dar valdžioje. Jaunimas masiškai išvyksta į užsienį, nes daugeliui jaunimo dievas – pinigai. Skęstame alkoholio liūne. Privalome visi kovoti su šiomis blogybėmis, sakė monsinjoras.

Po šv. Mišių KASP pučiamųjų orkestras užgrojo Lietuvos himną, o visi stovėdami sugiedojo Lietuvos tautinę giesmę.

Pirmasis kalbėjo LLKS vadovas, dim. plk. J.Čeponis. Jo kalbos tonas buvo griežtas. Pasak prelegento, Lietuvos mokyklose apie patriotizmą kalbėti nepriimta. Atseit „patriotas yra idiotas“. Mūsų gretos retėja, tęsė savo mintis dimisijos pulkininkas, būtina radikaliai pakeisti jaunimo auklėjimą patriotine dvasia.

Kariuomenės vadas gen. mjr. V.Tutkus savo kalboje nuoširdžiai dėkojo žilagalviams partizanams, kurie pirmieji ryžosi ginklu ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jeigu ne partizanų rezistencinė kova, mūsų valstybės laisvės byla vargu ar būtų realizuota, teigė kariuomenės vadas. Malonu, kad jau 70 jaunų Lietuvos karininkų buvo prisaikdinti ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus rankoje laikomu kardu įšventinti į karininkų luomą. Apžvelgęs lietuvių karių dalyvavimą tarptautinėse karinėse misijose, generolas pasidžiaugė, kad Lietuvos kario pasirengimas, profesionalumas stebina karinius ekspertus. Esame pakankamai pasirengę mūsų valstybės gynimui, teritorijos vientisumo išsaugojimui. „Ačiū mūsų partizanams! Sveikatos ir ilgų gyvenimo metų linkiu visiems laisvės kovotojams!” – baigdamas sakė gen.V.Tutkus. KASP vadas pulk. A.Plieskis, būdamas jaunos kartos vyresnysis karininkas, pabrėžė, kad žemai lenkiasi prieš žilagalvius partizanus, jų pasiaukojimą kovoje su nuožmiu priešu.

Partizanas dim. kpt. A.Kadžionis, dešimt metų kovojęs partizanų gretose, po to 25 metus kentėjęs, bet nepalūžęs Rusijos lageriuose, savo pasisakyme prisipažino, kad vargiai tikėjo, jog Lietuva bus laisva, tačiau davęs priesaiką tęsė kovą. „Buvome parduoti, išduoti, niekinti, apspjaudyti, pajuokiami. Ačiū Dievui, aš klydau. Dabartinė mūsų kariuomenė kelia pasididžiavimą“, – sakė dim. kpt. A.Kadžionis.

„XXI amžius” laikraščio redaktorius Edvardas Šiugžda savo kalboje pabrėžė, kad laikraštis pasisako už tautinį ugdymą, religinį auklėjimą, laikraštyje spausdinami buvusių kovotojų prisiminimai, patriotinių renginių aprašymai. Laikraštis yra nemėgstamas ne tik komunistinės valdžios, vadinamųjų kosmopolitų, bet ir patriotinės tematikos nekenčiančių, todėl svarbu, kad laikraščio skaitytojų gretos gausėtų, plačiau susipažintų su garbinga istorine praeitimi, augtų laikraščio paklausa, tiražas.

Vėliau buvo padaryti trys išsamesni pranešimai. Profesorė Ona Voverienė savo paskaitoje priminė, kad pirmieji į kovą su raudonuoju maru stojo Didžiosios Kovos partizanų apygardos partizanai, vadovaujami atsargos viršilos Jono Misiūno. Šios apygardos žuvusių partizanų atminimui ir įkurtas šis parkas. Išdaviko J.Markulio-Erelio padedami sovietiniai okupantai įvarė pleištą į partizanų gretas, tačiau laiku supratę priešų kėslus „B“ rinktinės vadai Šibaila–Diedukas ir Morkūnas–Plienas nepakluso provokatoriams ir išsaugojo kovingumą iki 1951–1953 metų. Kokia turi būti partizanų svajonių Lietuva, aiškiai pasakyta 1949 m. vasario 16–osios LLKS deklaracijoje. Lietuvos pagrindinis valdovas – lietuvių tauta. Komunistų nusikaltimus privalo žinoti visas pasaulis. Viliamės, sakė prof. O.Voverienė, kad greitai ateis tas momentas, kai įvyks pasaulio tribunolo teisminis procesas, kuriame bus pateikti kaltinimai komunistų partijai, jos veikla bus uždaryta ir pasmerkta. Lietuvos žiauri patirtis, kai komunistai niokojo, žudė mūsų geriausius sūnus ir dukras, dar kartą liudija, kad komunizmo ideologijos pasmerkimas ir teismas – ne už kalnų. Lietuva, jos jaunoji karta žengia nepriklausomos valstybės stiprinimo keliu, tobulėjimo link, įsitikinusi prelegentė.

Šiltai susirinkusiųjų sutiktas kalbą pasakė Europos Parlamento narys prof. V.Landsbergis. Prelegentas išreiškė džiaugsmą, kad partizanų pagerbimo diena kartu yra ir pergalės Žalgirio mūšio lauke prieš 496–erius metus paminėjimas. Istorija mena daug lietuvių pergalingų kovų – Durbės, Saulės mūšis, tačiau retas prisimena mūsų didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalingą mūšį prie Mėlynųjų Vandenų, kuomet Algirdas apgynė nuo totorių Lietuvos Ukrainą, dabar laisvą valstybę, kitas ilgą didvyrišką istoriją turinčios mūsų valstybės pergales. Kaip pastebėjo prelegentas, šiuo metu stebina Rusijos Valstybės Dūmos priimami sprendimai. Vienas tokių – siųsti teroro veiksmams savo slaptus karinius dalinius į bet kurią pasaulio valstybę. Tokių sprendimų iki šiol dar nebuvo. Kaimyninėje Baltarusijoje rengiamasi referendumui apie šios šalies prisijungimą prie Rusijos. Jei tai įvyks, tuomet Rusijos tankai, visa kariauna stovės tik už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus. Ar kas nors mąsto apie tai Krašto apsaugos ministerijoje? – klausė europarlamentaras. „Mes čia pagerbiame žuvusius laisvės kovotojus. Artėja 2010 metai, 600–osios Žalgirio mūšio pergalės metinės. Šią datą būtų gerai švęsti visiškai laisviems”, – viltingą palinkėjimą susirinkusiesiems išsakė žymusis Lietuvos ir Europos politikas. Tačiau mūsų valstybėje dar labai daug besiilginčiųjų buvusios sovietų santvarkos. Tų žmonių mentalitetas suluošintas, per penkis dešimtmečius sovietai sužalojo jų mąstyseną…Tikėkimės, kad sulauksime teisingesnės visuomenės laikų, baigė savo mintis prof. V.Landsbergis.

Dimisijos brigados generolas J.Kronkaitis savo kalbą paskyrė religijos, sielovados reikšmei, pabrėžęs, kad religija turi didelės, lemiamos įtakos visam žmogaus elgesiui, kultūrai, santykiams su žmonėmis, moralei, psichologiniam pastovumui. (Šį pasisakymą spausdiname šiame puslapyje.)

Po prelegentų pasisakymų buvo priimta bendra rezoliucija, kurią perskaitė Seimo narys Rytas Kupčinskas. (Rezolicijos tekstą spausdinome trečiadienio numeryje.)

Pabaigoje KASP kelis šimtus patriotinio sąskrydžio dalyvių pavaišino gardžia kareiviška koše ir arbata. Neliko nė vieno nepavalgydinto. Iš patriotų krūtinių po 65 ha šilą nuvilnijo partizanų dainos. Gražias, liūdnas partizanines dainas dainavo Vilniaus Politkalinių ir tremtinių choras (vadovas B.Jankauskas). Ilgai dar ratelyje sklido jaudinantys dainų žodžiai ir melodijos. Šio renginio siela mons. Alfonsas Svarinskas švytėjo – viskas pavyko. Amžina šlovė Laisvės kovotojams!

Ukmergės rajonas

© 2006 „XXI amžius“