| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Suodžių kaimo praeities atspindys
Šį mėnesį įvyko dar viena Suodžių kaimo gyventojų sueiga. Okupacijos metais kolektyvizacija ir melioracija sunaikino kaimo vienkiemius, pasikeitė kaimo papročiai ir tradicijos. Kiek akys mato plyti lygūs laukai. Mano tėviškės, kur aš gimiau ir augau, jau nebėra, neliko nei sodo, nei kūdros, nei pastatų. Liko tik širdžiai brangūs vaikystės prisiminimai. Augome čia keturios seserys ir brolis, o kai ištekėjau mano tėviškėje vasarodavo trys sūneliai tol, kol į žmones išėjo. Iš Suodžių Lemturis, Darius ir Vytenis išsinešė daug šviesių vaikystės prisiminimų ir išgyvenimų. Sūnūs nepatingėjo iš Klaipėdos atvykti, o jaunėlis Vytenis net su atžalomis mūsų vaikaičiais Minvydu ir Augvile. Naujųjų amžių istorijos profesorius kun.dr.Jonas Totoraitis savo veikale Sūduvos Suvalkijos istorija rašo: Visoje Naumiesčio parapijoje 1773 m. pažymėtas yra tik vienas dvaras Didždvaris, 1819 m. šalia šio dvaro, vadinamo jau Lesnistva (girininkija), atsiranda Sakalupis, kuris jau ir seniau turbūt buvo ir priklausė prie Virbalio parapijos. 1855 m. Lesnistvos valsčiuje, t.y. Naumiesčio ir Griškabūdžio parapijų srityje, šalia Didždvario yra dar du dvarai, Meištai ir Būbleliai. Meištams priskirti buvo 7 kaimai: Bajoraičiai, Detralgiai, Meištai, Globeliai, Kubilėliai, Suodžiai, Užpjauniai ir Naumiesčio miestas, o Būbleliams: Aperubiškiai, Būbleliai, Bukšniai, Kasikėnai, Šaukščiai, Turčinai, Užsieniai, Zaltynai. Kiti Naumiesčio ir Griškabūdžio parapijų kaimai priklausė Didždvariui, turėjusiam 3700 margų. Visi tie dvarai ir kaimai buvo valdžios turtas. Tame pat Lesnistvos kaimų sąraše yra paminėta nomenklatūra Rūda. Tai yra ne kas kita, kaip tik Karčrūdė, kuri tada (1855 m.) ar kiek vėliau virto dvaru (659 p.). Tai anksčiausias Suodžių kaimo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, kurį pavyko surasti, nors Suodžių kaimas susikūrė gerokai anksčiau. Kaimo senbuvių sueigą sumanė surengti Onutė Adomaitytė-Jakaitienė, jos brolis Juozas Adomaitis ir sesuo Salomėja Adomaitytė-Vaičaitienė. Anelės Matijošaitienės sodyboje pastatytoje koplyčioje buvo aukojamos šv.Mišios, po kurių netoliese, ant vejos, pulkelis atvykėlių surengė kuklias atsineštines vaišes ir pasidalijo prisiminimais. S.Vaičaitienė pakvietė apsilankyti Sintautuose tautinio Atgimimo dainiaus poeto Prano Vaičaičio tėviškėje įrengtame muziejuje, kurį ji globoja ir tvarko. Toje sodyboje yra gimęs jos Amžinybėn išėjęs vyras Juozas Vaičaitis, poeto brolio sūnus, sugrįžėlis iš Gulago. J.Adomaitis pateko į okupanto baudėjų rankas 1946 metais. Salomėja mokytojavo mergautine pavarde ir su sūneliu Rimantu slapstėsi nuo ištrėmimo, keisdama gyvenamąją vietą, vos tik pajusdavo pavojų. Buvo gerų žmonių, kurie pranešdavo apie rengiamus gyventojų trėmimus. O.Adomaitytę-Jakaitienę su vyru ir mažamečiais vaikais ištrėmė į Sibirą 1946 metais. Dabar jau mirusią seserį Petronėlę Adomaitytę-Dubickienę išvežė su dviem dukrytėmis. Petronėlės vyras buvo suimtas anksčiau ir nukankintas Gulage. Paminėtų Adomaičių tėvą Juozą taip pat išvežė į atšiaurų svetimą kraštą, kur jis sunkaus darbo ir ligų nukamuotas ten ir mirė. Jo kaulelius vaikai parsivežė iš Sibiro prasidėjus Atgimimui, 1989 metais, ir palaidojo Sintautų kapinėse. Juozas Adomaitis (sūnus) dirbo mašinų-traktorių stotyje, buvo nagingas mechanikas. Okupanto kareiviai rusai kartu su stribais užgriuvo į darbovietę ir suėmė sąžiningai dirbusį Juozą. Šis parodė baudėjams savo tepaluotas rankas ir paprašė: Leiskite nors nusiprausti, matot, kaip atrodau. Leido. Bet mano dėdė ryžtingai apsisprendė rizikingam žingsniui. Kieme išpylęs antrą dubenį su nešvariu vandeniu, Juozas staigiai persiropštė per aukštą tvorą ir pasileido bėgti. Kol rusai susigriebė, kulkos bėglio jau nepasivijo. Ilgai jam teko slapstytis. Buvo metas, kai Suodžiuose į mūsų tėviškę užsukdavo partizanai pavalgyti ir pailsėti. Laimei, enkavėdistai neaptikdavo slėptuvių. Okupacijos metų prisiminimai slogūs. Buvo ir linksmesnių pasakojimų iš sovietmečio ir dabarties gyvenimo. Čia papasakoti atsitikimai tai tik keli epizodai iš turiningos Suodžių kaimo istorijos, kuri, deja, dar neparašyta. Gražina Aleksaitytė-Simanaitienė Šakių rajonas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |