Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Svarbus santuokinio gyvenimo liudijimas ir ugdymas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI šiltai bendravo su Pasaulio šeimų susitikimo dalyviais

Jaunų katalikų šeimų liudijimas Valensijos susitikime viltingai nuteikė dėl ateities

Katalikiškos šeimos – viltis ateičiai

Ispanijos mieste Valensijoje neseniai vykęs 5-asis Pasaulio šeimų susitikimas ir popiežiaus Benedikto XVI dalyvavimas jame svariai įvertinant šeimos gyvenimo aspektus remiantis Bažnyčios Magisteriumu (Popiežiaus kalbos buvo apžvelgtos „XXI amžiaus“ praėjusio penktadienio numeryje), toliau plačiai komentuojami tarptautinėje žiniasklaidoje. Vatikano radijo ir televizijos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis pastebėjo, kad Šventojo Tėvo mokymo svarbiausia nuostata, jog šeima yra „išskirtinė vieta meilės patyrimui“, kurioje atsiskleidžia tikrasis „žmogiškųjų santykių gėris ir kokybė“. Būtent tai paliudijo į Valensiją susirinkusių pusantro milijono tvirtų katalikiškų šeimų, kurių buvimas tapo tikra vilties žinia daugeliui kitų šeimų, patiriančių smurtą, skyrybas, neištikimybę, negimusių kūdikių naikinimą.

Kunigas F.Lombardis, kuris, be minėtų pareigų, ką tik paskirtas vadovauti ir Vatikano spaudos tarnybai, sakė, jog Valensijos susitikimas tapo tikra palaima daugeliui „katalikiškų šeimų, kurios liudija savo tikėjimą: normalių šeimų, įvairaus amžiaus ir iš visų pasaulio kontinentų, šeimų, kuriose vienas kitą myli, kurie tiki, kad Dievas jiems davė didžią dovaną, ištikimą meilę, gebančią aukotis ir duoti gyvybę, pasirengusią ją priimti ir solidarizuotis“. Tokia šeima yra įsipareigojusi naują gyvybę globoti ir melstis, kad Dievas ją saugotų.

Tokių šeimų yra daug, ir Valensijos susitikimas tai patvirtino, kartu deklaruodamas, jog krikščioniška meilė yra įmanoma ir šiuolaikinėje epochoje su visais jos prieštaringumais. Žinoma, visur, taip pat ir Ispanijoje, yra daug šeimų, kurios ištikimos meilės dovanos nepažįsta arba ją prarado, ir dažniausiai dėl to jos labai kenčia. „Daugelis jų galvoja, jog tvirtinimas apie individualios laisvės prioritetą geriau atitinka šių dienų ir ateities visuomenės padėtį, užuot ėjusios prieš srovę vadovaudamosi ištikimybės ir stabilumo vertybėmis“, – kalbėjo tėvas F.Lombardis.

Šventojo Tėvo strategija – teigiamų aspektų išryškinimas

Atkreipdamas dėmesį į susidariusią sudėtingą politinę situaciją Ispanijoje, jis pabrėžė, kad toje šalyje įvykęs Pasaulio šeimų susitikimas nebuvo specialiai tam numatytas. „Kada Valensija buvo parinkta šiam susitikimui, dar nebuvo galima įsivaizduoti, jog Ispanija taps viena dramatiškiausių vietų, išreiškianti alternatyvinę situaciją ateičiai, nes tuo pačiu metu dar šioje šalyje turi kartu egzistuoti senoji katalikiška tradicija ir įstatymai, nukreipti visiškai priešingą kryptimi“, — aiškino jėzuitas. Kad šiemet pasaulio šeimos rinksis į Valensiją, popiežius Jonas Paulius II buvo pranešęs dar 2003 metų sausį. Po metų, 2004-ųjų pavasarį, Ispanijoje parlamento rinkimus laimėję premjero Chozės Luiso Rodrigeso Sapatero vadovaujami socialistai skubos tvarka priėmė prieš šeimą ir gyvybę nukreiptus įstatymus, liberalizavusius skyrybas, abortus ir įteisinusius homoseksualų „santuokas“, leidžiančias jiems įsivaikinti vaikus!

Atsiliepiant į tai, popiežiaus Benedikto XVI žodžiai buvo aiškūs ir nuoširdūs bei paremti tikėjimu. „Sakyti tai, ką tiki, yra kiekvieno pareiga, o Popiežiui tai tiesiog misija“, – pastebi kunigas F.Lombardis. Tačiau Valensijoje popiežius Benediktas XVI aštriai nekritikavo ir nesišvaistė prakeiksmais, neleido, kad Bažnyčios solidus mokymas apie sakramentinę santuoką būtų sumenkintas iki politinės kovos debatų lygio. Dar skrendant lėktuvu į Valensiją surengtoje spontaniškoje spaudos konferencijoje, atsakydamas į vieno žurnalisto klausimą dėl galimos reakcijos į naujuosius tradicinei šeimai priešiškus Ispanijos įstatymus, Šventasis Tėvas sakė, jog pirmiausia nori pabrėžti pozityviuosius tikrosios santuokos bruožus.

„Aš nenorėčiau iš karto pradėti nuo negatyvių aspektų, nes galvoju apie šeimas, kuriose sutuoktiniai vienas kitą myli ir yra laimingi, – kalbėjo Popiežius. – Mes norime padrąsinti šią realybę, kuri iš tikrųjų yra realybė, suteikianti vilties ateičiai“. Jis kartu pažymėjo, jog „taip pat yra problemų, nuostatų, kuriose krikščionių tikėjimas sako „ne“. Tai yra tiesa, ir mes norime, kad tai būtų suprasta, nes būtent pagal žmogiškąją prigimtį moteris ir vyras yra skirti vienas kitam ir kad jie taip pat skirti suteikti ateitį žmonijai“.

Santuoka nėra kliūtis patirti visišką laimę

Būtent tokios strategijos Šventasis Tėvas laikėsi ir praėjusiame Pasaulio šeimų susitikime, savo kalbose rūpestingai atskleisdamas Bažnyčios mokymą apie sakramentinę santuoką, nesusitelkdamas vien tik į šių dienų visuomenės ir politikos daromas klaidas. Bažnyčia detaliai paaiškina, ką santuoka duoda vaikams, tėvams, šeimoms ir visai visuomenei. Ji parodo, kodėl ši santuoka turi būti rūpestingai globojama, aiškiai apibrėžiama ir kokios yra jos iškraipytos definicijos pasekmės. Tada tampa akivaizdus homoseksualių santykių nuodėmingumas, laikinumas, piktnaudžiavimo galimybės ir kad homoseksualų „santuokose“ negali sveikai bręsti vaikai.

Jau susitikimo ceremonijoje Valensijos oro uoste popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad jis nori išdėstyti tą „pagrindinį vaidmenį Bažnyčiai ir visuomenei“, kurį atlieka šeima, grindžiama tikra santuoka. „Tokia šeima yra unikali institucija Dievo plane, ir Bažnyčia negali neskelbti ir neskatinti jos fundamentalios reikšmės, kad šį savo pašaukimą ji išgyventų su nuolatiniu atsakomybės jausmu ir džiaugsmu“.

Todėl Šventasis Tėvas kvietė į Valensiją susirinkusias šeimas pateikti argumentus, kuriais jos gali laimėti debatus apie sakramentinės santuokos reikšmę, pateikti tokio gyvenimo laimingumo pavyzdžius, Benedikto XVI mokymą komentuoja Jungtinių Valstijų katalikų laikraštis „National Catholic Register“. Susitikimo metu Popiežius pagrįstai aiškino, kad „geriausias būdas atsispirti paplitusiam hedonizmui“ yra savo gyvenimu paliudyti, jog santuoka „nėra kliūtis patirti visišką laimę“.

Pasaulio žmonės nori būti laimingi, ir jeigu jie savo akimis matys laimingas katalikiškas šeimas, tai panorės gyventi panašiai. Ir atvirkščiai, jeigu nebus patikimo katalikiškų šeimų laimingo gyvenimo liudijimo, tai jokie žodiniai pamokymai negalės sekuliaraus pasaulio įtikinti. Tas pats pasakytina ir apie vaikus: jeigu vaikai savo tėvų gyvenime mato džiaugsmą ir entuziazmą, nepaisant visų sunkumų, kuriuos neišvengiamai patiria šių dienų šeima, tai patys persiima tuo „gyvenimo džiaugsmu“ ir noriai seka jų pavyzdžiu, kartu priimdami savo tėvų tikėjimą, teigia „National Catholic Register“.

Katekizmas – svarbus įrankis tikėjimui gaivinti

Be abejo, kartu su krikščioniškosios meilės liudijimu šiandieninėms šeimoms ypač sekuliarizuotoje Vakarų visuomenėje, be privalomo katechetinio pasirengimo santuokai, yra reikalinga nuolatinė dvasinė formacija ir naujoji evangelizacija. Kaip rodo naujausi Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys, didžiausias skyrybų rodiklis tarp 25 ES šalių yra Lietuvoje, Čekijoje ir Estijoje. Dviejose iš šių valstybių – Čekijoje ir Estijoje – taip pat yra prasčiausi Europoje krikščioniški duomenys: jose netgi krikštytų tikinčiųjų dalis siekia vos 30 proc. visų gyventojų. Galima rasti daugelį šeimos suirimo priežasčių, tačiau svarbiausias santuokos stabilumo pagrindas yra tvirtas tikėjimas.

Pasaulio šeimų susitikimo dienomis Valensijoje vykusiame teologiniame ir pastoraciniame kongrese dalyvavęs Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Viljamas Liveida aiškino, kad „unikalią paramą“ šeimoms gaivinant tikėjimą ir jį perduodant gali suteikti „Katalikų Bažnyčios katekizmas“ ir neseniai išleistas jo kompendiumas, daugelyje katalikiškų kraštų tapęs tikru bestseleriu. Kardinolas priminė, kad šį Katekizmą dabartiniams ir būsimiems tėvams bei motinoms ugdyti rekomendavo popiežius Jonas Paulius II, kuris pagrįstai vadinamas vienu didžiausių šeimos ganytojų XX amžiaus Katalikų Bažnyčios istorijoje.

„Katekizmas padeda Bažnyčiai garantuoti tikėjimo vienybę, už ką pats Jėzus meldėsi per Paskutinę vakarienę, – aiškino kardinolas V.Liveida. – Ši Bažnyčios vienybė taip pat yra paremta tikinčiųjų suvokimu būti bendrystėje su visų laikų krikščionimis nuo apaštalų iki mūsų laikų“. Šis supratimas tuo labiau svarbus dabar, kai sekuliarizuotoje visuomenėje bandoma pakeisti įstatymus, kurie per šimtmečius, netgi tūkstantmečius pripažino Dievo planą santuokai ir šeimai. Tai brangus paveldas visai žmonijai, kuri vadovaujasi prigimties įstatymu. Taigi pageidautina, kad „Katalikų Bažnyčios katekizmas“ arba jo kompendiumas būtų kiekvienoje šeimoje, kaip „labai naudingas įrankis jos pašaukimui ir misijai realizuoti“, pabrėžė kardinolas V.Liveida.

„Namų Bažnyčia“ – atspirtis sekuliarizacijos pavojams

Kalbėdamas Pasaulio šeimų susitikimo rezultatus Vatikano radijui duotame interviu Valensijos arkivyskupas Augustinas Garsija Gaskas sakė, kad šioje sielovados plotmėje prasideda naujas etapas, kai „realiai evangelizuota šeima pati tampa tikra evangelizuotoja, toje tikėjimo bendruomenėje sėkmingai jį perduodanti pirmiausia savo vaikams“. Šioje sielovados srityje Bažnyčia, išnaudodama visas turimas priemones, ypač pedagoginius metodus, turi pasiekti pačią šeimos širdį. Taigi šeima, išlaikydama savo tradicinį identitetą ir vaikų, tėvų bei senelių bendrystę, tampa tuo, kas pastaruoju metu vadinama „namų Bažnyčia“.

Aptardamas popiežiaus Benedikto XVI išsakytas mintis, arkivyskupas A.Garsija Gaskas pastebėjo, jog Šventasis Tėvas „neleido tuščiai laiko apgailestaudamas ar akcentuodamas mūsų visuomenės dabartinius politinius sunkumus“, bet ragino „nežiūrėti atgal, o į priekį, galvojant apie tai, kas svarbu šiandien, aiškiai ir visu gilumu perduodant Bažnyčios mokymą“. Savo laiške Ispanijos vyskupams, kuris perduotas per popiežiaus Benedikto XVI susitikimą su hierarchais Valensijos katedroje. Šventasis Tėvas reiškė viltį, jog jų dedamos sielovados pastangos leis, kad kiekvienuose namuose būtų priimtas Evangelijos mokymas, kuris sustiprina ir praturtina meilę ir taip padeda įveikti visus sunkumus“, su kuriais šeimos šiandien gali susidurti.

© 2006 „XXI amžius“