|
Kasdienybė pagal Orvelą
Petras KATINAS
Yra toks rusiškas apibūdinimas krugovaja poruka, reiškiantis daugiausia valdžios klano žmonių, nomenklatūros sutartinės veiklos apibūdinimą. Taip pat šis apibūdinimas plačiai taikomas ir kriminalinio pasaulio tarpusavio santykiuose. Jį išversti į lietuvių kalbą taip, kad jis atspindėtų to posakio reikšmę, gana nelengva. J.Barono Rusų-lietuvių žodynas (Kaunas, 1932) bei Ch.Lemcheno Rusų-lietuvių kalbų žodynas, išėjęs net kelis kartus pokario metais, žodžius krugovaja poruka verčia kaip solidarioji atsakomybė arba tarpusavio laidas. Mums Lietuvoje, kurių daugelis išaugo ir dar nepamiršo sovietinės okupacijos dešimtmečių marazmo, nereikia ir jokio vertimo. Visi puikiai žinome, kad tas reiškinys buvo pagrindinė partinės-nomenklatūrinės valdžios taisyklė. Bet koks šunsnukis, jeigu jau pakliuvai į tą kompaniją, tai joje ir išliksi, nepaisant nieko. Nebent iš kokio nors rajono partinio sekretoriaus būsi pažemintas iki kolchozo ar sovchozo pirmininko ar kokios nors namų valdybos viršininko, pirties ar teatro direktoriaus. Tik reikia stebėtis, kad ir po 16 atkurtosios nepriklausomybės metų tas principas puikiai veikia. Ir juo naudojasi ne tik senoji, bet ir naujoji nomenklatūra. Pastaroji labai greitai perėmė senosios įpročius bei papročius ir nė kiek neatsilieka nuo senstančio partinio-ūkinio aktyvo bei sėkmingai tęsia šlovingas nomenklatūros tradicijas. Tai, žinoma, nieko stebėtina. Pakanka priminti, kokius mokslus išėjo ir kas suteikė tiems naujiesiems nomenklatūrininkams išminties. Ogi tie patys, kurie dieną, dėstydami Vilniaus universitete, Teisės fakultete, vakarais papildomai užsidirbinėjo savo sidabrinius vadinamojoje Baltijos akademijoje. Paradoksas, bet, dieną aiškindami studentams apie Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, laisvu laiku uoliai pučia mokslo burbulus pagal Kremliuje parengtą programą. Vilniaus universitete darbuojasi toks profesorius Jevgenijus Kostinas, kuris mūru stoja už įstatymiškai nelegalią tarptautinę Baltijos akademiją. Nesvarbu, kad jos veikla lyg ir uždrausta įstatymu. Bet koks gi Lietuvos politinio ar kitokio elito atstovas laikosi tų įstatymų?! Paradoksas, kad Vilniaus universiteto, prestižiškiausios Lietuvos aukštosios mokyklos, profesoriai ir docentai iš Teisės fakulteto dėsto Baltijos akademijoje. Kaip galėjo atsitikti, kad Lietuvos, NATO ir ES šalies, vidaus reikalų pareigūnus rengė nelegalios Rusijos aukštosios mokyklos ir filialai pagal aiškiai ideologizuotas, Rusijoje sukurtas programas? Tarsi nežinant, kad ne kas kitas, o Rusijos FSB aukšti pareigūnai net viešai skelbė, jog Rusija labai suinteresuota, kad tuose filialuose būtų rengiami pirmiausia kaimyninių valstybių pareigūnai. Ir tas Rusijos saugumo tarnybos nurodymas uoliai vykdomas. Beje, darbietis teisingumo ministras G.Bužinskas, jau padedantis savo portfelį, sakė nė kiek nesisielojantis dėl prarastos šiltos tarnybos, nes vėl grįšiąs dėstytojauti į Teisės fakultetą. Aišku, laisvalaikiu ir nelegaliuose Rusijos bei Baltarusijos akademijose ir institutuose. Jeigu tikėtume žiniasklaidos pranešimais, tai panašiai elgėsi ir naujasis vidaus reikalų ministras iškilusis liberalcentristas R.Šukys. Tad ko norėti iš didžiojo brolio prof. J.Kostino, kuris, mirus buvusiam Vilniaus universiteto rektoriui R.Pavilioniui, liejo graudžias ašaras, koks anas buvęs principingas, nepasidavęs nacionalistų spaudimui ir varė savo internacionalinę vagą.
Be reikalo graužiasi draugas J.Kostinas. Tą pačią vagą tebearia su tuo pačiu uolumu ir Kremliaus plūgu ir dabartiniai VU vadovai. Tad nereikia stebėtis, kad vien 1994-1997 metais Baltijos akademijoje mokėsi net 300 uniformuotų Lietuvos pareigūnų. Ir jie dabar darbuojasi valstybės labui. Tik neaišku, kokios. (Kiek jų ir kitų pareigūnų mokosi dabar toje akademijoje, stengiamasi nutylėti). Tai kurgi, gerbiamieji Vilniaus universiteto ne tik Teisės fakulteto, bet ir kitų fakultetų vadovai, jūsų nacionalinis orumas, tautinė savigarba? Tokių dalykų nėra nė kvapo. Juk ne kas kitas, o Vilniaus universiteto profesorė dr. B.Pociūtė atvirai sakė nematanti nieko bloga, kad Teisės fakulteto dekanas V.Nekrošius ir kiti dėsto nelegalioje rusiškoje kontoroje. Esą negalima uždrausti žmonėms papildomai užsidirbti, nes Vokietijoje, pasirodo, profesoriai ir docentai uždirba daug daugiau. Gal ir nebūtų nieko nuostabaus, jeigu tai būtų vykę pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybės metais, bet kaip suprasti, kai tai vyksta praėjus 16-ai metų. Na, o jau minėtas VU profesorius J.Kostinas netgi tiek suįžūlėjo, jog viešai gąsdino išdrįsusius kritikuoti nelegalias Rusijos mokslo įstaigas, kad tie nevaikščiotų tamsiomis gatvėmis...
Todėl nejučiomis susidaro įspūdis, kad mūsų šalyje išplauti visi vertybiniai pamatai. Jeigu jau valstybinio universiteto profesorius eina uždarbiauti svetimos ir ne itin draugiškos valstybės įstaigon, tai toks gali parsiduoti bet kam, kas daugiau užmokės. Štai ir aiškėja, jog nomenklatūrinė sistema įsitvirtino ne tik politinėje valdžioje, bet, kas baisiausia, ir švietimo sistemoje. Todėl, nors ir norėdami, turime prisipažinti, jog daugelis švietimiečių kaip buvo, taip ir pasiliko Maskvos pakeleiviais už balsus parduoda ne tik save, bet ir tėvynę. Visa tai matant, nepaliauji stebėtis, ką gi veikia mūsų valstybės Saugumo departamentas ir jo viršininkas, ne per seniausiai KGB rezervininku įvardytas A.Pocius, jeigu ramiai stebi Maskvos penktosios kolonos išsidirbinėjimus. Ko gero, ne be reikalo kalbama, kad ir A.Pociaus pirmtakas už nieko neveikimą išaiškinant nelojalius Lietuvos valstybei asmenis gavo otkatą pasiųstas ambasadoriumi į saulėtąją Ispaniją. Arba kaip į Turniškių skandalą įsipainiojęs buvęs Prezidento patarėjas Edminas Bagdonas buvo jau beveik oficialiai paskelbtas būsimuoju ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai būtų buvęs visiškas absurdas. Juk kur ne kur, o Vašingtone mūsų valstybei turi atstovauti nepriekaištingos moralės ir reputacijos žmogus. Kodėl gi buvo taip skubama net nesulaukus Seimo komisijos, tiriančios Turniškių skandalą, išvadų. O tų išvadų projekte būsimasis ambasadorius E.Bagdonas vertinamas kaip nesilaikąs profesinės etikos reikalavimų, dėl ko neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijos ir institucijos, kurioje dirbo, autoriteto. Bet juk ta pati institucija, lyg apdovanodama jį, stūmė Turniškių didvyrį į Vašingtoną. Todėl nereikia stebėtis, kai žinomi politikos apžvalgininkai ėmė kalbėti, jog prezidentas V.Adamkus, proteguodamas buvusį savo patarėją, gavo savotišką otkatą už tai, kad įdėmiai apsvarstęs neprieštaravo nė vieno labai abejotinos reputacijos G.Kirkilo ministrų kabineto nario kandidatūrai. Jeigu taip yra iš tiesų, tai jau blogiau ir būti negali. Kita vertus, naujoji Vyriausybė patinka tik vienam Prezidentui. Netgi pats naujasis Premjeras negalėjo pasakyti, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo ištraukti tie naujieji ministrai? Todėl Prezidentui belieka liautis visam laikui postringauti apie moralę ir moralią politiką. Juk niekas tuo jau niekada nepatikės.
Kai dėl diplomatinio korpuso, tai jis tiesiog prikimštas pirmiausia A.Brazausko klano žmonių. Antai gydytojas Vinkus iš Estijos vyksta į Rygą. Tokie partiniai nomenklatūrininkai kaip R.Kozyrovičius, V.Baublys ir daugybė kitų atstovauja valstybei diplomatinėse tarnybose. Ką jau kalbėti apie A.Brazausko komjaunuolišką kadrą J.Bernatonį, kuris irgi vis nori tapti diplomatu. Tačiau vyriausiasis Lietuvos šeimininkas nusprendė, kad šis reikalingesnis Lietuvoje. Prižiūrėti, kad valdančiojo klano avelės nenuklystų kur nereikia. Pasirodo, jog naujieji senojo nomenklatūrinio klano ministrai net neskaitę naujosios G.Kirkilo Vyriausybės programos, o ją surašė tas pats A.Brazausko numylėtinis J.Bernatonis.Kaip kažkada rašė garsus amerikiečių psichiatrijos profesorius S.Kamenas, komunizmas suformavo ypatingos struktūros asmenybes, neturinčias jokio moralinio konflikto. Komunistinėje visuomenėje, anot amerikiečių profesoriaus, susiformavo palankios sąlygos iškilti patologiškiems tipams, užimti jiems vadovaujančias pozicijas ir laikyti visuomenę savo kontrolėje. Kitas S.Kameno pastebėtas reiškinys tai masinis piliečių regresas. Žmonės specialiai įtraukiami į konfliktines situacijas, jiems dirbtinai skiepijami pasyvumo, baimės, netikrumo jausmai, todėl jie ir praranda bet kokią iniciatyvą bei orientaciją. Tačiau keisčiausia, kad žmonės, beveik visą savo gyvenimą praleidę demokratinėje valstybėje, atvykę gimtinėn bemat perėmė tuos nomenklatūrinius žaidimus. Kalbame ne vien apie būsimąjį rašytoją, buvusį Seimo ilgasėdį K.Bobelį.
© 2006 XXI amžius
|