Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika

Kun. mgr. Andriejus Sabaliauskas

Maldininkai Žemaičių Kalvarijos kalnuose Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šiais metais Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidų išvakarėse, liepos 1 dieną, pradėti atlaidus į Panų kalną, esantį netoli Žemaičių Kalvarijos, rinkosi katalikiškas Telšių vyskupijos jaunimas. Čia nuo 10 val. vyko Telšių vyskupijos jaunimo diena. Panų kalne jaunieji katalikai klausėsi Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovų katechezės, diskutavo grupėse apie pagrindines vertybes žmogaus gyvenime ir šeimos svarbą bei vietą kiekvieno asmens ugdyme ir atrandant savąjį pašaukimą. Po katechezės Telšių vyskupas J.Boruta aukojo šv. Mišias. Jis pasveikino iš įvairių vyskupijos parapijų susirinkusį daugiau nei 500 jaunimo būrį, taip pat iš Panevėžio vyskupijos atvykusią 80 jaunuolių grupę. Savo homilijoje ganytojas kreipėsi į jaunimą primindamas jiems, jog būtent šeima yra privilegijuota vieta Evangelijai skelbti ir gyventi ja. Jis priminė, jog tikėjimas turi būti perduodamas šeimoje, kur jaunas žmogus pirmiausia gauna tikėjimo pagrindus ir gali išsiskleisti savo pašaukime kaip visavertė asmenybė ir kaip krikščionis – veiklus Bažnyčios narys. Vyskupas kalbėjo, jog dvasiškai ir fiziškai sveikoje šeimoje augantiems vaikams lengvai užgimsta religinis pabudimas, kartais taip sunkiai pasiekiamas kitoje aplinkoje. Tai ta vieta, kur išmokstama melstis. Vyskupas linkėjo jaunimui išmokti būti šeimos nariais, nes ir jie patys ateityje kurs savo šeimas ir jose mokysis būti tikrais krikščionimis.

Po šv. Mišių didžiulė jaunimo grupė giedodama giesmes pėsčiomis pajudėjo Žemaičių Kalvarijos link. Jaunuoliai piligriminėje kelionėje buvo kviečiami išgyventi kelionės kartu su Jėzumi ir savo bendraamžiais džiaugsmą.

Atlaidai buvo pradėti iškilmingais Mišparais Bazilikoje ir Švč. Sakramento adoracija. Mišparų metu Telšių vyskupas J.Boruta, SJ, kreipėsi į susirinkusius jaunus žmones bei visus tikinčiuosius primindamas, jog susitikimas su eucharistiniu Jėzumi yra viso krikščioniško gyvenimo centras bei pagrindas. Vyskupas kreipėsi į tikinčiuosius popiežiaus Benedikto XVI žodžiais, kviesdamas išgyventi sekimo Kristumi be kompromisų ir išlygų grožį.

Po Mišparų, kuriuos giedojo Klaipėdos grigališkojo choralo giedotojai, vadovaujami Vidmanto Budrecko, aplink Baziliką buvo einama eucharistinė procesija. Vakare, jau temstant, jaunimas išėjo į Kryžiaus kelio kalnus, kur giedodami Kalvarijų kalnų giesmes apmąstė Kristaus kančią ir mirtį, klausėsi prasmingų diakonų sakomų pamokslų. Sugrįžusius iš Kryžiaus kelio juos pasveikino Telšių ganytojas primindamas jaunimui, jog nuolat turime patirti Dievo meilę, nes Dievas pirmasis mus pamilo ir trokšta, kad visi gyventume Jo meilėje. Išlydėdamas jaunus žmones į savo namus vyskupas juos palaimino didžiąją Kryžiaus relikvija.

Liepos 2 diena – pirmoji atlaidų diena. Ji buvo skirta maldoms už parapijas. Tą dieną į Žemaičių Kalvarijos šventovę rinkosi Telšių ir Plungės dekanato tikintieji. Iškilmingas 12 val. šv. Mišias tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija ir „Marijos radijas“. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupas J.Boruta, koncelebravo nemažas būrys kunigų iš Telšių ir Plungė dekanatų. Giedojo Plungės parapijos didysis Sumos choras. Kartu meldėsi ir per šv. Mišias homiliją pasakė iš Vilniaus atvykęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. dr. Gintaras Grušas. „Kaip Marija per Apreiškimo malonę tapo Kristaus besilaukiančia Motina, savyje nešiojančia pasaulio Išganytoją, taip ir mes Krikšto sakramentu tampame ne tik Kristaus vaikais, bet ir savyje nešame Kristų, su kuriuo turime progos vienytis maldoje, o ypač Eucharistijoje. Kaip Marija nelaikė Kristaus tik sau, taip ir mes turime Juo dalytis su pasauliu, pirmiausia tarnaudami savo artimui. Šiandien Žemaičių Kalvarijos atlaiduose minime Parapijų dieną, todėl svarbu pasakyti, kad parapijos yra mūsų namų bažnyčių, mūsų šeimų susibūrimas. Stiprios parapijos, kai jos kils iš stiprių šeimų, bus mūsų tautos „Magnificat“ – Dievo šlovinimo giesmė“, – sakė gausiai susirinkusiesiems tikintiesiems monsinjoras. Baigdamas visiems linkėjo, jog, sekdami Marijos pavyzdžiu priimtume Jėzų į savo širdis, dalytumėmės Jo meile savo šeimose, o tada tokios šeimos į parapijos bendruomenę, o drauge ir į plačiąją mūsų visuomenę atneš Kristaus meilę.

Po iškilmingų šv. Mišių gausus maldininkų būrys, giedodamas Kalvarijos kalnų giesmes, vadovaujamas Telšių ganytojo, nešančio didžiąją Kryžiaus relikviją, išėjo apmąstyti Kristaus kančią ir Jo begalinę meilę žmonėms.

Liepos 3 diena, antroji Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena, buvo skirta maldoms už žemdirbius. Tai Akmenės dekanato tikinčiųjų diena. 11 val., prieš pagrindines 12 val. šv. Mišias, Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos aktų salėje vyko šeimoms skirta katechezė, kurią organizavo ir vedė Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras. Katechezės tema: „Šeima – pirmutinė ir pagrindinė tikėjimo perteikėja“. Katechezėje buvo akcentuojama, jog „krikščioniškoji šeima Santuokos ir tėvų bei vaikų Krikšto sakramentų dėka yra namų Bažnyčia“ ir šios misijos dalininkė. Kaip vaikų gimdytoja, ji tampa pirmutine ir pagrindine institucija, kuriai patikėta užduotis perteikti jiems išganingąjį Dievo slėpinį. Vadinasi, tėvai savo vaikams yra pirmutiniai savo išpažįstamo tikėjimo skelbėjai.

Pagrindinių 12 val. šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kaišiadorių vyskupas J.Matulaitis, kuris pasakė ir homiliją. Sveikinimo žodį svečiui vyskupui ir visiems susirinkusiems maldininkams bei „Marijos radijo“ klausytojams tarė Telšių vyskupijos ganytojas vysk. dr. J.Boruta, SJ. Šv. Mišių metu giedojo Akmenės bažnyčios didysis Sumos choras. Homilijoje Kaišiadorių vyskupijos ganytojas susirinkusiems maldininkams kalbėjo apie šeimos institucijos svarbą Bažnyčioje ir visuomenėje. „Bažnyčia per visą savo gyvavimo istoriją puoselėjo ir globojo šeimą. Ji nuoširdžiai ir rūpestingai saugojo šeimos vertybes, tokias kaip sutuoktinių ištikimybė, jų tarpusavio meilė ir pagalba, vaikų krikščioniškas auklėjimas. Visomis įmanomomis priemonėmis Bažnyčia siekė ir siekia išsaugoti šeimų stabilumą – nesuardomumą“, – sakė vyskupas. Savo homilijoje jis palietė ir kitą svarbią temą: žemdirbių pašaukimą ir jų triūso prasmę. „Dirbti, vadinasi, vykdyti Dievo valią; dirbti dera ne bet kaip, bet taip, kad mano darbas neštų vaisių ir pasitarnautų visiems žmonėms; kad ugdytų, o ne žlugdytų patį dirbantįjį“. Ganytojas taip pat kalbėjo, jog bet kuriame darbe, taip pat ir žemės ūkyje, ypač mums, krikščionims, dera paisyti Bažnyčios nurodymų darbo tema. Darbas turėtų būti dirbamas taip, kad neštų vaisių ir pasitarnautų visiems žmonėms kaip moko Bažnyčia. Po 12 val. šv. Mišių gausus maldininkų būrys, nepabūgęs didelių karščių, kartu su vyskupais ir kunigais giedodami Kalvarijos kalnų giesmes procesija patraukė į Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelią, kur eidami apmąstė Kristaus kančios prasmę.

Liepos 4 dieną, trečiąją atlaidų dieną, tikintieji meldėsi už tikybos mokytojus ir katechetus. Tą dieną į Žemaičių Kalvariją rinkosi visos vyskupijos katechetai ir tikybos mokytojai. Kultūros centre vyko tai dienai skirti renginiai. Susirinkusius tikybos mokytojus pasveikino Telšių ganytojas J.Boruta ir svečias iš Marijampolės Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Katechetams konferenciją vedė Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. teol. dr. Arūnas Poniškaitis. Taip pat vienuoliktą valandą Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje, kaip ir kiekvieną dieną per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, vyko šeimai skirta katechezė, kurią parengė Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras. Konferencijoje paskaitą „Triasmenis Dievas“ skaitė Vilkaviškio vyskupijos kunigas Arūnas Simonaitis. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, jų metu giedojo Kaltinėnų parapijos didysis Sumos choras. Šv. Mišių pradžioje sveikinimo žodį tarė Telšių ganytojas J.Boruta. Gausiai susirinkusiems maldininkams homiliją pasakė Vilkaviškio vyskupas R.Norvila, visus tikinčiuosius pakvietęs nuoširdžia malda palydėti tikybos mokytojus, katechetus. Ganytojas sakė: „Jiems labai reikia mūsų maldos, taip pat ir solidarumo, supratimo, tiesiog palaikymo, susiduriant su nelengvais sekuliariais iššūkiais. Jų darbas sudėtingas, sunkus, reikalaujantis daug kantrybės, ne visada greitai atnešantis laukiamų rezultatų, kai sėja prastoje, akmenuotoje dirvoje. (…) Viešpats pabrėžia, jog Gerosios Naujienos perteikimas vykdomas atsižvelgiant į laikotarpį, jo savitumus. Kad mūsų tikėjimo skelbimas būtų rezultatyvus, vaisingas, nieko kitaip nesugalvosime, tiesiog tenka įsiklausyti į šį Evangelijos paraginimą: „Naujas vynas į naujus vynmaišius“.

Ketvirtoji diena, t. y. liepos 5 diena, buvo skirta maldoms už kunigus, pašaukimus į kunigystę, taip pat tą dieną buvo meldžiamasi už ministrantus – šv. Mišių patarnautojus. Ši diena taip pat buvo skirta Tauragės dekanato tikintiesiems. Šeimoms 11 val. vyko katechezė „Jėzus Kristus – krikščioniškojo tikėjimo šerdis ir sintezė“, kurią parengė Panevėžio vyskupijos šeimos centras.

Pagrindinių 12 val. šv. Mišių, kurių metu giedojo Tauragės bažnyčios didysis Sumos choras, liturgijai vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kuris gausiai susirinkusiems maldininkams pasakė ir homiliją. Šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas J.Boruta ir gausus būrys kunigų ne tik iš Telšių, bet ir iš kitų vyskupijų. Panevėžio ganytojas kalbėjo apie maldos svarbą kiekvieno krikščionio gyvenime ir kvietė besąlygiškai pasitikėti Dievu ir Švč. M. Marijos užtarimu pas Dievą. Vyskupas priminė pamaldumo į Dievo Motiną Mariją svarbą ir reikšmę pasauliui bei atskiroms valstybėms, tautoms, pagrįsdamas tai istoriniais faktais: Raudonosios armijos išvedimas iš Austrijos, kuris buvo išmelstas iš Marijos daugeliui austrų kasdien kalbant rožinį ta intencija; 1988 metais griuvo Berlyno siena ir sovietų imperija, gyvojo rožinio kalbėtojų skaičiui susilyginus su komunistų skaičiumi; rožinio maldos pagalba Filipinuose įvyko valstybinis perversmas. Vyskupas sakė, jog būtent malda esame stiprūs ir galingi. Mums reikia ugdyti pamaldumą, kai tiek bėdų, nelaimių, išbandymų, problemų. Pamokslininkas priminė popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius: „Tas, kuris atmeta rožinį, meldžiasi blogai arba iš viso nesimeldžia“. „Lietuvos gelbėtojai yra besimeldžiantys žmonės, nes tik tas žmogus, kuris remiasi Marija, neša permainas tautai ir pasauliui“, – baigdamas sakė Panevėžio vyskupas. Po iškilmingų šv. Mišių vyskupai, kunigai ir gausus maldininkų būrys, nebijodami besitęsiančių didžiulių karščių, išėjo į Kryžiaus kelią, kad dar kartą permąstytų Kristaus kančios ir mirties prasmę bei per tai parodomą begalinę Dievo meilę žmogui.

Penktoji diena, liepos 6 diena – Lietuvos valstybinė šventė, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Tą dieną maldininkai buvo kviečiami melstis už Tėvynę Lietuvą, jos ateitį ir Lietuvos šeimas. 11 val. katechezę tema „Liaudiškasis pamaldumas“ parengė ir susirinkusiems tikintiesiems vedė Šiaulių vyskupijos šeimos centro atstovai. Pagrindinių 12 val. šv. Mišių iškilmingai liturgijai vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios didysis Sumos choras. Homilijoje vyskupas kalbėjo: „Šiandien į didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus įsipina ir tautinė šventė. Susipina religiniai ir tautiniai motyvai. Kviečiu melstis už mūsų tėvynę, kad ji, Vytauto pakrikštyta, išlaikytų gyvą ir sąmoningą tikėjimą“. Ganytojas kvietė melsti stebuklo – išsivadavimo iš dvasinės vergijos, kurios simptomai pasireiškia susvetimėjimu, gyvybės nebranginimu, vienybės stygiumi. Vyskupas priminė tikintiesiems šv. apaštalo Pauliaus žodžius: Kristus mus išvadavo, tad būkime laisvi. Stovėkime tvirtai ir nesiduokime vėl įkinkomi į vergystės jungą. Baigdamas ganytojas pabrėžė, kad pagrindinė Bažnyčios ir tautos ląstelė – šeima, o kokia šeima, tokia ir visuomenė. Visus kvietė melstis už šeimas ir prašė Dievą laiminti mūsų tautos šeimas, o per jas – ir tėvynę Lietuvą.

Po iškilmingų šv. Mišių didelis maldininkų būrys, vadovaujamas prel. J.Šiurio, išėjo į Kalvarijos Kryžiaus kelio kalnus, o kiti pasiliko Bazilikoje, kur kartu su vyskupu J.Preikšu, apmąstydami Kristaus kančią, meldėsi už tėvynę Lietuvą.

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų septintoji ir aštuntoji dienos buvos skirtos maldoms už šeimas, maldoje vienijantis su tuo pačiu metu Valensijoje susirinkusiomis iš viso pasaulio šeimomis, atvykusiomis susitikti ir kartu melstis su popiežiumi Benediktu XVI.

Liepos 8 dieną, septintąją atlaidų dieną, tikintieji buvo kviečiami melstis už šeimas ir jų ateitį. Tą dieną į Žemaičių Kalvarijos šventovę rinkosi tikintieji iš Mažeikių dekanato. 11 val. vyko šeimoms skirta katechezė „Sakramentai – ypatingi tikėjimo perteikimo momentai“, kurią parengė ir susirinkusiesiems vedė Telšių vyskupijos šeimos centras. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo iš kaimyninės Latvijos atvykęs Liepojos vyskupas Vilhelmas Lapelis, OP. Šv. Mišių metu giedojo Mažeikių Šv. Pranciškaus bažnyčios Sumos choras. Susirinkusiems tikintiesiems homiliją pasakė svečias vyskupas. Liepojos ganytojas kalbėjo: „Dvasios vienybėje esame kartu su visais, susirinkusiaisiais Valensijoje. Esame vienos šeimos – šv. Juozapo, Švč. M. Marijos ir Jėzaus nariai. Ši šventoji šeima yra pavyzdys visoms šeimoms“. Homilijoje vyskupas daug dėmesio skyrė gyvybės vertei. Jis priminė, kad kiekvienas vaikas, gimstantis šeimoje, yra Dievo dovana poroms. Tą dovaną reikia priimti su derama pagarba ir džiaugsmu. Kiekviena gyvybė yra verta gyventi, džiaugtis gyvenimu, ir niekas neturi teisės tam sutrukdyti. Vyskupas kvietė šeimas gyventi meilėje ir santarvėje, kad jose augantys vaikai, apsupti tėvų meilės ir maldos, augtų ir bręstų tikromis asmenybėmis ir visaverčiais žmonėmis. Baigdamas pamokslą kvietė mokytis iš Švč. M. Marijos, šauktis jos pagalbos ir prašyti paramos sunkiomis gyvenimo išbandymų ir sunkumų akimirkomis.

Antrąją maldų už šeimas atlaidų dieną į Žemaičių Kalvarijos šventovę rinkosi Klaipėdos dekanato tikintieji. 10 ir 11 val. katechezes „Sekmadienis. Eucharistija“ ir „Švč. M. Marija“ vedė Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras. Tą dieną pagrindinėms šv. Mišioms, kuriose giedojo jungtinis Telšių Katedros, Gargždų, Palangos ir Klaipėdos Taikos Karalienės bažnytiniai chorai, vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas dr. Audrys Juozas Bačkis. Savo homilijoje jis kalbėjo apie motinystės ir šeimos pašaukimą: „Koks be galo didelis, gražus ir atsakingas yra motinos pašaukimas: priimti naują gyvybę ir ją paruošti gyvenimui, ugdyti naują, atsakingą ir drauge laisvą žmogų. Šeima yra pagrindinė tikėjimo perdavimo vieta. Tik tėvai, gyvenantys tikėjimu, yra pajėgūs jį perduoti savo vaikams. Patikėti, kad pasaulis yra pastatytas ant gėrio pamatų ir pamilti gėrį, vaikai gali tik tuomet, kai tėvai spinduliuoja gerumu, meile, tikėjimu“. Kardinolas kvietė šeimas atverti duris Jėzui. Su nuoširdžia meile ir pasitikėjimu pavesti Dievo Motinai mūsų krašto šeimas, melsti joms drąsos ir tvirtumo, kad, supratusios savo misiją žemėje, visa širdimi siektų ugdyti meilės ir gerumo, sutarimo ir nuoširdaus bendradarbiavimo dvasią. Marija yra tapusi visų tikinčiųjų Motina, tad reikia prašyti jos pagalbos, kad kiekviena šeima įsileistų Jos Sūnų Jėzų, kad Jis būtų jų šviesa ir jėga kelyje į Tėvo namus.

Po iškilmingų šv. Mišių abi dienas tikintieji, vadovaujami vyskupų, procesija ėjo Kryžiaus kelią, apmąstydami Kristaus kančią, klausydamiesi Kalvarijos kalnų Kryžiaus kelyje sakomų pamokslų, taip prisiliesdami prie Kristaus kančios, mirties ir didžiulės Dievo meilės žmogui slėpinio.

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų devintą dieną, liepos 10-ąją, šventovėje buvo meldžiamasi už lietuvius, gyvenančius užsienyje. Ši diena buvo skirta Skuodo dekanato tikintiesiems. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, giedojo Skuodo parapijos bažnytinis Sumos choras. Šv. Mišių pradžioje sveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas J. Boruta, o homiliją susirinkusiems tikintiesiems pasakė arkivyskupas. Joje ganytojas priminė, jog Lietuva yra išgyvenusi tris dideles emigracijos bangas: XX a. pradžioje, to paties amžiaus viduryje ir 1990-2006 metais. Prie jų pamokslininkas priskyrė ir ne savo noru iš Lietuvos išvežtus tremtinius, kurie Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu buvo ištremti į Sibirą. Ganytojas kalbėjo ir apie priežastis, nulemiančias emigraciją. Jis priminė Šventajame Rašte užrašytus atvejus, kada žmonės su savo šeimomis turėdavo pasitraukti iš savo gimtojo krašto: Abraomo išėjimas iš savo žemės, šv. Šeimos pasitraukimas į Egiptą. Vyskupas aiškiai įvardijo, jog pasitraukimą nulemia darbo ir tinkamo atlygio stoka, nusivylimas valdžia ir esama tvarka valstybėje, saugumo trūkumas, asmeniniai sunkumai. Vyskupas kalbėjo ir apie prioritetus kiekvieno žmogaus, kiekvieno lietuvio gyvenime. Ganytojo teigimu, jie turi būti tokie: šeima, gimtoji šalis, papročiai, kalba. Didelį ir svarų vaidmenį žmogaus sąmoningumui turi tikėjimas, kuris padeda žmogui nusistatyti tikrųjų vertybių skalę savo gyvenime. Emigraciją sustabdyti gali tik žmogaus sąmoningumas ir apsisprendimas nepalikti gimtųjų namų. Baigdamas arkivyskupas kvietė tikinčiuosius būti atsakingus už savo maitintoją tėvų žemę. Kvietė melstis už Lietuvos šeimas, pavedant jas Dievo Motinos Marijos globai, kad jose augtų sąmoningi lietuviai, geri katalikai ir tikri savo tautos patriotai. Po šv. Mišių tikintieji, vadovaujami vyskupų, giedodami Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes, išėjo į Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią.

Liepos 11 dieną pagrindinėms dešimtosios didžiųjų atlaidų dienos 12 val. šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC. Tą dieną šventovėje buvo meldžiamasi už motinas, taip pat ši diena buvo skirta Šilutės dekanato tikintiesiems. Sumos metu giedojo Švėkšnos parapijos bažnytinis choras. Savo homilijoje vyskupas J.Žemaitis susirinkusiems tikintiesiems kalbėjo apie motinos pašaukimą, jo kilnumą ir svarbą. Vyskupas priminė, jog motinoms labai svarbu gyventi nuolatinį maldos gyvenimą, savo ir savo vaikų gyvenimus pavesti motinų Motinos – Švč. M. Marijos globai. Malda ir pavyzdys yra būtini ugdant jaunąją kartą, o tas darbas šeimoje paliekamas tėvams, ypač motinoms. Visus maldininkus vyskupas kvietė melstis prašant taip reikalingų Lietuvos šeimoms Dievo malonių. Po iškilmingos Sumos maldininkams Kryžiaus kelyje vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, o Bazilikoje – vyskupas J.Žemaitis, MIC.

Paskutinė atlaidų diena buvo skirta maldoms už Žemaičių Kalvarijos parapiją. 10 val. Telšių vyskupas J.Boruta aukojo šv. Mišias, kurių metu 37 Žemaičių Kalvarijos parapijos jaunuoliams ir jaunuolėms suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

12 val. iškilmingoms šv. Mišioms taip pat vadovavo Telšių ganytojas. Sumos metu giedojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios Sumos choras. Homilijoje vyskupas susirinkusiesiems kalbėjo apie maldos už šeimas ir parapijas svarbą. Kvietė melstis už jaunas šeimas, kurios tokios trapios ir netvirtos. Taip pat vyskupas pristatė tikintiesiems Telšių vyskupijos mariologinio kongreso programą. Kongresas prasidės liepos 23 dieną Šilutės dekanate ir baigsis spalio 8-ąją, kada stebuklingasis Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos paveikslas su Kūdikiu bus vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis, suteikiant jam Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulą. Po Kryžiaus kelio kalnų procesijos vyskupo ir tikinčiųjų akivaizdoje buvo prisaikdintas naujasis Žemaičių Kalvarijos Bazilikos rektorius kun. mgr. Jonas Ačas. Atsisveikindamas Telšių ganytojas visus tikinčiuosius kvietė aktyviai dalyvauti vyskupijos mariologiniame kongrese, kurio metu bus pasiruošta didžiuliam ir svarbiam įvykiui – paveikslo vainikavimui, kuris svarbus ne tik Telšių vyskupijai, bet ir visai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

© 2006 „XXI amžius“