| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Geri darbai nemirtingi Petrė PETRAITYTĖ-PETRAITIENĖ
2005 m. gegužės 22 d. buvo nepaprasta šventė Skirsnemunės bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo tuometinis Skirsnemunės klebonas kun. I.Butkus ir saleziečių vienuolis kun. S.Šileika iš Kauno. Buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta kun. Antanui Petraičiui atminti. Lentoje įrašyti žodžiai: Šioje bažnyčioje po altoriumi palaidotas kun. A.Petraitis (1861-1933), gimęs šiame krašte. Rūpindamasis jaunimo švietimu, pakvietė vienuolius iš Italijos į Lietuvą ir padovanojo dvarą Vytėnuose Saleziečių centrui įkurti. Kun. A.Petraitis, suderinęs su Kauno arkivyskupu J.Skvirecku ir gavęs jo pritarimą bei palaiminimą, vykdė savo sumanymą pakvietė šv. J.Bosko sukurtą vienuoliją našlaičių globai, vaikų ir jaunimo mokymui Lietuvoje, vedant jaunimą švietimo ir mokslo keliu. Toks buvo A.Petraičio palikimo ir jo gyvenimo tikslas. Prisiminkime kun. A.Petraičio indėlį Saleziečių vienuolijai. Dvaro dovanojimo testamente jis rašo: Minėtas turtas turi būti panaudotas Lietuvos tautos apšvietai ir katalikų tikėjimo stiprinimui bei platinimui per tame dvare įsteigtas mokyklas, be teisės naudoti kitoms reikmėms. Graži bažnyčia pastatyta ant kalnelio Skirsnemunės miestelyje 1903 metais. Tą bažnyčią pagyvina įvairaus dydžio ir formos raudonų plytų smailiaarkės nišos. Dabar ant šios bažnyčios sienos rytiniame gale, gražioje lango nišoje, juodo marmuro lenta su kryžiumi viršuje puikiai derinasi prie raudonų plytų ir puošia bažnyčią. Šis paminklas ne tik to krašto patriotui kun. A.Petraičiui. Bažnyčią padėjo statyti ir moterys, nešdamos plytas prijuostėmis. Tada buvo sumūryta 900 tūkst. plytų, visi darbai buvo atlikti rankomis. Senoliai prisimena vieną moterį, kuri drąsiai nešė plytas net į bažnyčios statomą bokštą. Tai buvo Ona Petraitytė, kun. A.Petraičio pusseserė. Ji dirbo drąsiai, net nežinodama, kad laikui bėgant po šios bažnyčios altoriumi, požemyje, ilsėsis palaikai jos garbingo pusbrolio, kuris davė gražius Tėvynės meilės pavyzdžius jaunajai kartai. Verta prisiminti ir tai, kad šios bažnyčios kunigas ir Jurbarko kunigai gelbėjo kun. A.Petraičio palaikus nuo okupantų išniekinimo, kai jis buvo perlaidotas vienuolių saleziečių jo garbei pastatytoje koplytėlėje, už suteiktą didelę dovaną, patalpas ir maistą įsikuriant Lietuvoje. Karo metu ši koplytėlė buvo išniekinta, tada, kunigams nutarus, kun. A.Petraičio palaikai buvo saugiai paslėpti Skirsnemunės bažnyčios požemyje. Dvaro buvo penki pastatai. Dabar dviejuose pastatuose veikia pagrindinė mokykla, mokosi 166 mokiniai. Kun. A.Petraitis dovanojimo testamente nurodė, jog pritarė švietimui ir kultūrai. Gauti dokumentai patvirtina, kad kun. A.Petraitis nuo 1920 metų rengė minėtą auką vienuoliams dar dirbdamas Čikagoje, kad vienuoliai turėtų galimybę daugiau plėtoti švietimą Lietuvoje. Kai viskas buvo parengta, kun. A.Petraitis pakvietė vienuolius saleziečius, nes jie ieškojo vietos Lietuvoje. Padovanojo minėtą dvarą su visu turtu ir pinigais įvairiuose bankuose, kad įregistruotų saleziečių centrą Lietuvoje, globotų našlaičius, mokytų vaikus ir šviestų jaunimą. Apie tai rašoma Lietuvos saleziečių istorijos knygoje, primenant, kad kun. A.Petraitis pirmasis ištiesė ranką vienuoliams. Laiškai lietuvių ir italų kalbomis tai patvirtina. Yra dvaro pirkimo dokumentai Lietuvos istorijos archyve, yra ir dvaro dovanojimo aktas (1931 01 10, rej. Nr. 16116), kuriuo visas turtas pervestas saleziečiams. Kun. A.Petraičio pastangomis buvo atvežtas didelis teleskopas, didinantis 1100 kartų. Jis buvo skirtas jaunimo švietimui, tik tuometinei vyriausybei trūko sumanumo ir ji per mažai rūpinosi jaunimo švietimu. Dovanai priimti vyriausybė sudarė kliūtis, uždėdama didelius mokesčius. Kun. A.Petraitis jų nemokėjo ir grąžino laivus atgal. Observatorijos istorijoje rašoma, kad tėvai jėzuitai parsivežę į savo universitetą Detroite mūsų astronomo įrankius įkainojo 30 tūkst. amerikietiškų dolerių (Evangelic Sky Map, for June 1927). Jie rengėsi iškilmingam naujos observatorijos atidarymui. Bet kodėl tai darėme ne mes? Observatorijai eksploatuoti 1928 metais buvo parengti ir paskirti pinigai sukvietus pasaulio astronomus, kad tik Lietuvą garsiau užregistruotų mokslo pasaulyje (Dr. Bza. Kaunas. 1927 m. Ištrauka iš archyvų Lietuvos valstybės bibliotekoje: Reikia jaunoms kartoms, kad ši istorija ir nuveikti darbai ne tik Vytėnų kraštui būtų pasiaukojimo ir gerumo pavyzdžiai jaunimo švietimo srityse). Kun. A.Petraitis dvarą pertvarkė ne tik švietimo tikslams. Tame dvare gimė filosofijos mokslo daktaras, profesorius, gyvenantis JAV ir dirbantis savo tėvynės labui. Prašome Lietuvos kultūros paveldo registrą, kad nepaliktų užmarštyje tų istorinių objektų ir juose XX a. pradžioje gyvenusių ir tebedirbančių žmonių, kurių pasiaukojimas tėvynei eina per kartas. Kultūros paminklą lanko daugiausia mokiniai, jiems būdavo dalijamos knygutės, kuriose aprašoma neteisinga Vytėnų istorija, ypač apie to krašto pasiaukojusį tėvynei kun. A.Petraitį, aktualiausius dvaro istorijos momentus nuo 1925 iki 1933 metų. Rašant ekskursijų knygutes buvo praleista istorija, nepateiktos jaunimui žinios apie jų geradarį kun. A.Petraitį, daug davusį vaikų ateičiai. Taip atimami žmonių gerumo ir pasiaukojimo geri pavyzdžiai jaunimui. Reikia išsaugoti istoriją, neleisti sunaikinti, kas buvo ir kas liks brangiausia jaunajai kartai. Kultūros paveldo centras atsakydamas rašė, kad dvaras ir pilis buvo susiję ir kartu įtraukti į registrą, jeigu pilis liktų kartu su dvaru registre. Tokiu atveju Lietuvos šviesuolių auka ir pastangos liktų mažiau prieinamos žmonėms ir ekskursijų dalyviams. Žinios yra reikalingiausios augančioms kartoms.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |