Atnaujintas 2006 liepos 28 d.
Nr.57
(1457)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Dėl buvusių KGB
darbuotojų
apdovanojimų
valstybiniais
garbės žymenimis

Lenk medį,
kol jaunas

Skruzdėliuk,
galiūne mažas…

Eikime Dievo
nurodytu keliu

Kaip buvo statoma
Radviliškio bažnyčia

Pluoštelis kybartietės
prisiminimų

Katalikiška spauda
gali padėti atsiversti
žmogui

Mintys apie spaudą

Geri darbai
nemirtingi

Ir išėjęs liko
atmintyje

Nepataikaukime
blogiui

Sosto įpėdinis –
kalėjime

Rusijos generolų
nuomonė

Nelinksmas jubiliejus

Politinis kalinys,
patriotas, žymus
statybininkas

Tarptautinėje
stovykloje

„Kristus – mūsų taika“

Popiežius Benediktas XVI
atostogauja Alpėse
„L’Osservatore Romano“
nuotrauka

Kaip buvo pranešta, popiežiaus Benedikto XVI paragintas, visas katalikų pasaulis sekmadienį, liepos 23 dieną, meldėsi už taiką Artimuosiuose Rytuose. Apie taiką sekmadienį Popiežius prabilo dar ir lankydamasis netoli vietos Italijos Alpėse, kur šiomis dienomis jis atostogauja, esančioje Šv. Jurgio parapijoje. Ten Šventasis Tėvas vadovavo trumpai maldos už taiką valandėlei ir jos metu pasakė iš anksto neparengtą kalbą.


Žvakių šviesa skleidžia meilę

Benjaminas ŽULYS

Taip šiandien atrodo
Šv. Gertrūdos bažnyčia

Šv. Gertrūdos bažnyčios praeitis

Daugelis Kauno miesto, ir ne vien jo, gyventojų žino tarp Laisvės alėjos ir Juozo Gruodžio gatvės įsikūrusią Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčią. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, žmonių prisiminimai ir šių dienų tikinčiųjų pasakojimai, šioji vietovė nuo senovės garsėja savo stebuklingomis galiomis. Istorijos tyrinėtojų ir bažnytinių dokumentų žiniomis, seniausia informacija apie šią šventovę siekia 1503 metus, ji statyta 1460-1480 metais. Tada Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją dovanojo Kauno parapinei bažnyčiai (dabartinė Kauno Arkikatedra Bazilika). Tad galima teigti, kad bažnyčiai yra daugiau nei 500 metų. Ji ir toliau gyvuoja skleisdama žmonėms dieviškąją meilę bei šilumą.


Lankėsi vyskupas

Vyskupas Jonas Ivanauskas
laimina jį pasitinkančius
labūnaviečius. Kairėje –
klebonas kun. Albinas Graužinis

LABŪNAVA. Liepos 9 dieną Dievo Apvaizdos bažnyčioje lankėsi Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas. Jis aukojo šv. Mišias, teikė Sutvirtinimo sakramentą ir vizitavo parapiją. Prie Labūnavos kapinių, kuriose stovi šios parapijos bažnyčia, vartų vysk. J.Ivanauską ir kanclerį mons. Adolfą Grušą pasitiko klebonas kun. Albinas Graužinis ir Kėdainių dekanas kun. Gintaras Pūras.


Meldėsi ir šventė miestelio gimtadienį

Po atlaidų šventė miestelio
aikštėje tęsėsi. Antroje eilėje
(iš kairės): kunigai Andrius
Vaitkevičius, Pranas Bartasūnas,
meras Valdemaras Jasevičius
ir jo patarėja Edita Kalnikienė

LAUKUVA. Liepos 16-ąją, sekmadienį, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje įvyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Jiems kruopščiai pasirengė Laukuvos parapijos administratorius kun. Pranas Bartasūnas. Pasitelkęs bažnyčios darbuotojus, parapijos aktyvą, padedant geradariams, išpuošė, išdabino bažnyčią baltais kaspinais, gražiausiais gėlių žiedais. Pagrindinį altorių puošė paveikslas, vaizduojantis Dievo Motiną, įteikiančią karmelitų vienuoliui Simonui Stokai škaplierius kaip globos ir atsivertimo ženklą žmonijai. Bažnyčios choras šiai progai paruošė nuostabių giesmių.


Jaunimą aplankė vyskupas ir nuncijus

Aukšti svečiai ir kunigai
su jaunimu nusifotografavo
prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios

BIRŽAI. Liepos 12-ąją čia lankėsi Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Popiežiaus apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbrigenas. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukšti svečiai aukojo šv. Mišias. Jos akcentavo katalikiško jaunimo stovyklos „Mums gera ne tik sostinėje“ uždarymą.


Vyskupo viešnagė

Ramygalos klebonas
kun. Edmundas Rinkevičius
tarp bažnyčios choristų

RAMYGALA. Liepos 16-ąją čia vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Juose lankėsi Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Tai buvo pirmasis jo ganytojiškas atvykimas į šį Panevėžio rajono miestą. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje didelei grupei jaunimo vyskupas suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Ganytojas ragino nepamiršti svarbiausio dalyko – maldos.


Šv.Jurgio bažnyčiai – 600 metų

Prie skulptoriaus Valentino
Šimonėlio Rūpintojėlio

Vyžuonos. Miestelio viduryje, ant kalvelės, apsupta šimtamečių liepų ir klevų stovi kuklios išvaizdos senosios gotikos bažnyčia. Ne kiekvienas pagalvoja, jog ji mena Vytauto Didžiojo laikus, šimtmečiais čia gyvenusių žmonių likimus, jų laimes ir nelaimes, karus, gaisrus, nelengvą katalikybės kelią šiame Aukštaitijos krašte, meilę Aukščiausiajam, įkūnytą kryžiuose, skulptūrose, paveiksluose ir kasdieniniuose sunkiuose darbuose. Pabūkime bažnyčios jubiliejaus šventėje, pabandykime nors truputėlį prisiliesti prie jos istorijos, meno vertybių.


Padėkime vieni kitiems būti Dievo žmonėmis

Vyskupas Rimantas Norvila laimina
į Lazdijų Šv.Onos bažnyčią
susirinkusius tikinčiuosius

Lazdijai. Šiais metais suaktyvėjo šv. Onos parapijos dvasinis ir sielovadinis gyvenimas. Ypač tarp jaunimo. Jau nuo ankstyvo pavasario vedant parapijos Eucharistijos dienas, vėliau dekanato Eucharistinį kongresą vis daugiau jaunimo įsitraukė į Bažnyčios veiklą, sąmoningai pajuto asmeninio tikėjimo svarbą savo gyvenime. Daug gražių įspūdžių jie parsivežė iš Vilkaviškio vyskupijos IV Eucharistinio kongreso.


Tiek daug padaręs, atsisveikino…

Mons. Juozapas Dabravolskas
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Laiminga šeima, kurioje augo, brendo kunigas, laiminga parapija, kuri turi kunigą. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapija turėjo labai darbštų, pareigingą, sumanų, įžvalgų, mylintį Dievą ir žmones kleboną mons. Juozapą Dabravolską.

Monsinjoras nuoširdžiai atliko pastoracinį darbą: teikė sakramentus sveikiems ir ligoniams, nuolat klausė išpažinčių, susikaupęs aukojo šv. Mišias, aiškino Šventąjį Raštą, meldėsi už gyvuosius ir mirusius parapijos žmones. Kiekvieną sekmadienį, vakare po šv. Mišių, per visus metus ruošė mokinius pirmajai išpažinčiai ir Pirmajai Komunijai. Vyresnius mokinius ruošė Sutvirtinimo sakramentui. Monsinjoras – rimtas patarėjas tikybos mokytojams. Visos parapijos katalikiškai veiklai davė kryptį. Monsinjoras siekė, kad tikintieji būtų sąmoningi tikėjimo išpažinėjai. Nuolat primindavo Eucharistijos svarbą. Mons. J.Dabravolskas pasirūpino, kad tolimesnių kaimų parapijos žmonės sekmadieniais ir šventadieniais būtų atvežami į bažnyčią, kad dalyvautų šv. Mišių aukoje. Po pamaldų parapijiečiai buvo parvežami į namus. Parapijos veikla plati, veiklos rezultatai matomi.


Brangi šventė

Baisogalos bažnyčioje
per Pirmosios Komunijos šventę

Kas gali pamiršti Pirmosios Komunijos šventę?

Dievo namuose gausybė gėlių, ant altorių dega žvakelės, vargonų muzika, šventos giesmės, baltos suknelės, rūtų vainikėliai, žvakelės ir rožiniai rankose. Berniukai ir mergaitės pasitempę kaip niekad – laukia susitikimo su brangiuoju Svečiu. Šventiškas jaudulys ir padrąsinantys tėvelių žvilgsniai… Kaip gražu, šventa ir didinga!


Mirė Ispanijos kardinolas, mylėjęs Bažnyčią

Kardinolas Anchelis
Zukvija Goikočejas

Popiežius Benediktas XVI, neseniai lankęsis Ispanijoje su apaštaliniu vizitu, pareiškė užuojautą dėl tos šalies Katalikų Bažnyčios žymaus hierarcho kardinolo Anchelio Zukvijos Goikočejos mirties. Buvęs sostinės Madrido arkivyskupas mirė liepos 13 dieną po sunkios ligos eidamas 90-uosius metus savo rezidencijoje San Sebastiane ir po dviejų dienų su didelėmis iškilmėmis buvo palaidotas Madrido katedros kriptoje. Užuojautos telegramoje, pasiųstoje dabartiniam Madrido arkivyskupui kardinolui Antonijui Rukui Varelai, jo pirmtaką velionį kardinolą A.Zukviją Šventasis Tėvas įvertino kaip „uolų ganytoją, kuris savo žmonėms tarnavo su didele meile“. Kardinolas A.Zukvija buvo „dosnus ir veiklus sielovados darbininkas“, pasižymėjęs „visišku atsidavimu Evangelijos reikalui, kartu patvirtindamas savo didelę meilę Bažnyčiai“, rašė popiežius Benediktas XVI.


Tie patys žiedeliai

Petras KATINAS

Iki šiol prieštaringai vertinamas prieškario Lietuvos profesorius, eseistas, poetas, tuometinis bohemos numylėtinis, mistikas Juozapas Albinas Herbačiauskas 1929 metais savo „Dievo šypsenose“ rašė: „Žmonės vis labiau siunta ir nebežino jau, kaip gyventi, kam gyventi… Žemės klimatas keičiasi – gamtoje jaučiama anarchija… Šėtono kultas atsinaujina, auga, plečiasi… Falo kultas mandriausia dabar religija… Ir štai išvydo Žemė nušluotos Aušrinės vietoj tekantį Kometą – išvydo išsvajotą, numylėtą Betliejaus Kometą… Kometa artinasi prie Žemės. Jau ištiesė savo sparnus – rankas Žemei apglėbti… bet staiga Žemė išsigando, staiga apokaliptiškai sudrebėjo iš baimės, staiga šoko ir metėsi skristi, lėkti į Saulę… Ir krito Žemė į Saulės širdį – į pat Saulės širdį. Saulė užgeso. Įvyko Kristaus žadėtas mūsų pasaulio galas…“

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija