|
Rusijos generolų nuomonė
Susipažinę su paskelbtomis galimų lokalinių karų prognozėmis, Rusijos generolai pareiškė savo nuomonę tuo klausimu. Rusijos Federacijos karinių ekspertų kolegijos viceprezidentas generolas majoras Aleksandras Vladimirovas pareiškė: Per artimiausius 10-15 metų didžiausias pavojus Rusijai kils iš Kaukazo. Ten vis stiprėja vahabitų judėjimas, kuris vis labiau skverbiasi į Dagestaną, Kabardinų Balkariją, Adygėją. Jeigu dar pridėtume audringą šio regiono kriminalizaciją, didžiulį nedarbą, narkotikų srautus ir kitą kontrabandą, tai be ginkluotųjų pajėgų įsikišimo nieko nepakeisi. Tai gali virsti didele ir ilga karine kampanija. Labai tikėtina, kad Rusijos armijai prireiks ginti jos ištikimiausią sąjungininką Vidurinėje Azijoje Kazachstaną. Į šią respubliką jau nusižiūrėjo JAV. Negalima atmesti, jog bus bandoma jėga nuversti dabartinį mums draugišką Kazachstano režimą. Todėl Rusija tiesiog privalės panaudoti tam savo ginkluotąsias pajėgas.
Kitas Rusijos strategas, neslepiantis savo imperinių ambicijų, Geopolitinių problemų akademijos viceprezidentas generolas majoras Leonidas Ivašovas buvo dar atviresnis. Savo interviu Maskvos dienraščiui Komsomolskaja pravda jis pareiškė, kad Rusija visomis išgalėmis padės savo sąjungininkams ir draugams:
Jau dabar mūsų šalies nedraugai bando sukurti aplink Rusiją ir net jos viduje tokias sąlygas, kurios gali suteikti pretekstą tiesioginiam NATO karinių pajėgų įsiveržimui į Rusijos ar jos sąjungininkų teritoriją. Pirmiausia į Baltarusiją. Ten jau suformuota opozicinių jėgų kolona, kurios uždavinys nuversti Lukašenką, destabilizuoti padėtį ir paprašyti Vakarų draugų pagalbos. Rusija, būdama ištikima savo sąjunginiams įsipareigojimams, bus priversta ateiti į pagalbą teisėtai Baltarusijos valdžiai. Jokiu būdu negalima atmesti tiesioginio ginkluoto konflikto su NATO pajėgomis.
Galimas ir dar vienas variantas: jeigu Ukraina suskils į dvi tris dalis, tai tokiu atveju iškils pilietinio karo galimybė. Ir Rusija privalės įsikišti vien todėl, kad apgintų milijonus rusakalbių Ukrainoje.
Taigi Ukrainos subyrėjimas Rusijos generolų galvose planuojamas iš anksto. Tai, aišku, nieko nauja. Jau oranžinės revoliucijos metu Maskvoje buvo sakoma daug kurstytojiškų kalbų, kad Rytų Ukraina turi atsiskirti nuo nacionalizmo bacilomis užkrėstos Vakarų Ukrainos.
Betgi tuos lokalinius konfliktus, kuriuos esą provokuoja Moldova ar Gruzija, kursto pati Rusija tam panaudodama savo statytinius Padniestrėje, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Štai ir dabar pasikvietęs Gruzijos prezidentą M.Saakašvilį į Sankt Peterburgą Rusijos prezidentas kalbėjo, jog, norint demokratiškai išspręsti Abchazijos ir Pietų Osetijos problemą, reikia atsiklausti liaudies. Tai yra surengti tokius pseudoreferendumus, kaip buvo Čečėnijoje. Neatsitiktinai M.Saakašviliui būnant Sankt Peterburge tuo pat metu Suchumyje susirinko Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės prezidentai. Jie vieningai priėmė deklaraciją, kurioje skelbiama, jog atėjo metas susivienyti siekiant atremti Tbilisio ir Kišiniovo grasinimus. Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas, Pietų Osetijos Eduardas Kokoity ir Padniestrės Igoris Smirnovas pasirašė tarpusavio santykių deklaraciją dėl bendrų veiksmų atremiant Gruzijos ir Moldovos agresiją. Mūsų visų bendras tikslas būti kartu su Rusija, pabrėžė Abchazijos prezidentas S.Bagapšas. Jie taip pat pareiškė kategoriškai atmetantys siūlymus išvesti Rusijos taikdarius iš Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|