| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kaišiadorių vyskupijoje Širvintų dekanate Iš užmaršties prikėlė istoriją
MUSNINKAI. Rugpjūčio 12-13 dienomis 445 metų sukaktį paminėjo Musninkai miestelis Širvintų rajone. Ta proga buvo atidaryti parapijos laidojimo namai, įrengti senojoje klebonijoje. Musninkų vidurinėje mokykloje vyko minėjimas, po to šv. Mišios Švč. Trejybės bažnyčioje (statytoje 1865 m.). Vėliau šventė vyko miestelio aikštėje, prie Šv. arkangelo Mykolo skulptūros (dail. prof. Antanas Kmieliauskas), Marijos Remienės ir s. Margaritos Bareikaitės padovanotos miesteliui prieš keletą metų. Šių moterų, kilusių iš Musninkų, rūpesčio dėka miestelis labai atgijo, čia prasidėjo aktyvus kultūrinis gyvenimas. Šventėje dalyvavęs buvęs musninkietis, dabar gyvenantis Ukmergėje ir vadovaujantis garsiam Lietuvoje moterų ansambliui, atvykęs su savo ansambliečiais stebėjosi, kad jo tėviškė neatpažįstama mat šventėje pasirodė net keletas vietinių muzikos kolektyvų. Štai ką reiškia vieno žmogaus iniciatyva! Pirmiausia M.Remienė skyrė lėšų parapijos bažnyčiai sutvarkyti, rūpinosi mokykla (skyrė lėšų sporto salei įrengti, tautiniams drabužiams įsigyti ir kt.) ir pagaliau pačiam miesteliui. Ir šiemet pamačiusi, kad dar yra nebaigtų darbų, dovanojo pusę tūkstančio dolerių, nors, kaip pati sako, tėra tik pensininkė ir jokių kitų pajamų neturi. Oficialiojoje dalyje, vykusioje mokyklos salėje, svečiai sužinojo daug įdomaus iš šios apylinkės istorijos, ko nežinojo net ir kai kurie musninkiečiai. Mat, kaip ir dažname miestelyje, čia jau yra daug naujų gyventojų, atvykusių iš kitų Lietuvos regionų. Tokios progos padeda iš užmaršties prikelti vietovės istoriją. Apie tai plačiai kalbėjo buvusi mokytoja Filomena Vaicekauskienė, pati kilusi nuo Panevėžio, bet čia mokytojavusi, čia ištekėjusi ir čia likusi. Mokytoja lituanistė kraštotyra domėjosi iš smalsumo, nors nevadovavo jokiam kraštotyros būreliui. Ypač daug dėmesio tam skyrė jau išėjusi į pensiją. Musninkuose mokėsi rašytojas Ignas Šeinius. Jo kūryba ir gyvenimas buvo F.Vaicekauskienės vieno kursinio darbo tema, kai ji dar studijavo Vilniaus universitete. Iš jos sužinojome, kad Musninkuose būta savų knygnešių, kad čia šiandien stovinti bažnyčia yra jau trečioji pirmoji buvusi dvaro teritorijoje, antroji, statyta 1614 metais, vėliau perstatyta į dabartinę varpinę. Beje, tai, ko gero, pats seniausias išlikęs miestelio pastatas, kuris buvo statytas be vinių, o langai dar be stiklų. Po senąja bažnyčia ilsisi didikų Podbereckių palaikai. Mokytoja papasakojo, kad prieš karą miestelyje gyveno daug žydų, kurie užėmė tris didelės turgaus aikštės pakraščius ir buvo įvairiausių sričių amatininkai. Ketvirtąją kraštinę užėmė katalikų bažnyčia. Kažkada tik aštuoni namai miestelyje priklausę ne žydams. Ypač daug žydų čia ir žuvo holokausto metais išvežta į Ukmergę ir sunaikinta net 180 žmonių, kai tuo tarpu gretimoje Kernavėje ir Čiobiškyje žuvo po keliolika žydų. Mokytoja Filomena prisimena daugelio jų pavardes: reznikas (skerdikas) Berzakas, Vulf, Engel, Šprinc ir kt. Čia gyveno ir vienas kitas totorius, užsiėmęs kailių dirbimu. Musninkų istorijai savo kalbą minėjime skyrė ir neseniai iš spaudos išėjusios didžiulės knygos apie Musninkus sudarytojas istorikas Stanislovas Buchaveckas iš Vilniaus (beje, ir prie Musninkų monografijos išleidimo prisidėjo kraštiečiai M.Remienė, Jonas Jurkūnas ir kt.). Mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius džiaugėsi, kad musninkiečų vaikai gabūs ir šaunūs, bet apgailestavo, kad kasmet iš čia mokytis ir dirbti išvažiuoja po 40 abiturientų, kurių tėviškė netenka. Minėjime kalbėjo Vorutos laikraščio redaktorius, kilęs iš Musninkų, Juozas Vercinkevičius, taip pat istorijos daktarė Aldona Vasiliauskienė viena iš monografijos autorių, buvęs Musninkų klebonas kun. Rokas Puzonas. Esu namuose, nors augau ir mokiausi bei gyvenimą nugyvenau svetimame krašte, sakė s. M.Bareikaitė, kreipdamasi į savo kraštiečius. Musninkų bendruomenės pirmininkas Jonas Obelevičius padėkojo M.Remienei už nuolatinį rūpestį savo tėviške ir įteikė Širvintų garbės piliečio (vardas suteiktas dar pernai) regalijas. Musninkų šventėje dalyvavo ir kalbėjo rajono meras Vytas Šimonėlis, ištvėręs visas ilgas ceremonijas iki galo ir išklausęs gausių vietinių ir svečių muzikos kolektyvų koncerto. Paprastai aukštieji svečiai, atidavę mandagumo duoklę, greitai išvyksta. Visi musninkiečiai tą dieną sulaukė gausių svečių kraštiečių ir giminių. Šurmuliavo kiekvienas miestelio kiemas, ne tik aikštė prieš bažnyčią. Audronė Viktorija ŠKIUDAITĖ
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |