Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kardinolas K.Lemanas – apie Popiežių, Bažnyčią ir savo ganytojišką tarnystę

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Karlas Lemanas

Benediktas XVI atrado savąjį stilių

Laukiant popiežiaus Benedikto XVI antrojo vizito į savo tėvynę Vokietiją, kuris vyks rugsėjo 9-14 dienomis, tos šalies ir tarptautinė žiniasklaida stengiasi rengti pokalbius su vokiečių katalikų vyskupais norėdama plačiau sužinoti jų vertinimus apie tėvynainio Šventojo Tėvo veiklą, jo ryšius su Vokietijos Katalikų Bažnyčia bei iššūkius, su kuriais susiduria labai sekuliarizuotos didžiausios Europos Sąjungos valstybės tikinčiųjų bendruomenė. Šiuo atžvilgiu mažai kas populiarumu gali prilygti Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui Mainco vyskupui kardinolui Karlui Lemanui: šiemet savo gyvenimo 70-metį atšventęs ir jau devyniolika metų episkopatui vadovaujantis ganytojas yra tapęs tikra žiniasklaidos „žvaigžde“, nes jo interviu pastarosiomis savaitėmis yra pasirodę daugelyje svarbiausių Vokietijos laikraščių.

Mokslinė ekspedicija – dvasiniam tobulėjimui

Inesė Ratnikaitė

Šalia Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei skirto koplytstulpio. Ekspedicijoje dalyvavo mokslininkų grupė: prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, prof. Irena Regina Merkienė, dr. Rasa Račiūnaitė- Paužuolienė, dr. Aldona Vasiliauskienė bei Telšių kunigų seminarijos klierikas Marius Dyglys. Barboros įamžinimo pagerbime dalyvavo Romoje besimokantis postulatorius Evaldas Alūza

Barboros Žagarietės kultas

Senoji Žagarė Šiaulių vyskupijoje yra pagarsėjusi tuo, kad turi savą užtarėją – Dievo tarnaitę Barborą. Patys žagariečiai Barborą Umiastauskaitę vadina šventąja mergele ir kreipiasi į ją paprastai: „Barboryte“. Jos užtarimu patirtos malonės vadinamos tiesiog stebuklais, kurių priskaičiuojama daugiau nei 400. Oficialiai Barbora Žagarietė dar nėra pripažinta šventąja, todėl 1999 metais 276 Žagarės parapijos bendruomenės nariai kreipėsi į Šiaulių vyskupą ir paprašė pasirūpinti, kad jų Barbora būtų paskelbta palaimintąja. 2005 metais buvo gautas oficialus leidimas iš Vatikano.

Kunigaikštis Radvila grįžta į Kėdainius

Marius KUNDROTAS

Skulptoriaus Algirdo Boso paminklas kunigaikščiui Jonušui Radvilai Evaldo Pabrinkio nuotrauka

Tautos ir valstybės ateitis vargiai įsivaizduojama be didžios ir šlovingos istorijos, iš kurios mūsų himnas ragina semtis stiprybės, o žymieji mąstytojai – patirties. Lietuvos egzistenciniai pagrindai neatsiejami nuo jos kūrėjų ir stiprintojų. Kunigaikščiai Mindaugas, Traidenis, Gediminas, Vytautas ir Švitrigaila iškyla kaip kelrodžiai šiandienai ir rytojui. Šiais metais į tautos panteoną vertai sugrįžo dar vienas iškilus asmuo – kunigaikštis Jonušas Radvila, savo giminėje – Jonušas XI.

Žolinės šventę lydėjo vyskupo palaiminimas

Vysk. Juozas Tunaitis bendrauja su jaunaisiais parapijiečiais

KABELIAI. Žolinės dieną gėlėmis ir vainikais padabintoje nedidukėje medinėje Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje gausiai susirinko tikintieji. Tądien Kabelių parapijos žmonės šventė ir bažnyčios 95-metį, ir parapijos dieną „Vienybė“. Juos laimino parapijos iškilmėse dalyvavęs Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis.

Miestui – 500, bažnyčiai – 100 metų

Vyskupas Jonas Kauneckas šv. Mišių metu priima jaunimo atnašas

ZARASAI. Šiais metais Zarasai gyvena ypatinga šventiška nuotaika. Ne dažnai taip nutinka, kad miestas švenčia 500 metų jubiliejų. Jau gegužės ir liepos mėnesiais vyko šventiniai renginiai. O rugpjūtį – pagrindiniai šventės akcentai. Tuo tarpu Zarasų bažnyčia šiemet mini 100 metų nuo konsekracijos.

Bažnyčios šventinimo dešimtmetis

Į šventovę žengia klebonas kun. Massimo Bianco (dešinėje) ir garbingi svečiai – vyskupas Gustavas Garcia Siller ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

PALEMONAS. Rugpjūčio 15 dieną, per Žolinės atlaidus, Palemono ir Neveronių bendruomenės tikintieji šventė parapijos bažnyčios šventinimo 10 metų sukaktį. Palemono Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčią arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino 1996 m. rugpjūčio 15 d. Parapijiečiai džiaugėsi, kad po dešimties metų arkivyskupas S.Tamkevičius atvyko į parapiją, kur kartu su bendruomene šventė šį nedidelį, bet gražų bažnyčios jubiliejų.

Atlaiduose dalyvavo Prezidentas

Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Žolinės atlaiduose Pažaislyje

Pažaislis. Rugpjūčio 15 dieną Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje, gausiai dalyvaujant kauniečiams ir garbiems svečiams – Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui su žmona Alma, buvo švenčiama Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų šventė. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo koncelebravo svečias iš JAV Čikagos arkivyskupo vikaras vyskupas Gustavas Garcia Siller, taip pat keliolika miesto parapijų kunigų.

Po pamaldų – gražus pabendravimas

Įteikiami padėkos raštai už gražiausias puokštes. Viduryje – klebonas dekanas kun. Stasys Toleikis

ŠILALĖ. Rugpjūčio 15-ąją į Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią jau iš pat ryto gausiai rinkosi tikintieji, nešini gražiomis gėlių puokštėmis. Tas puokštes kunigai Sigitas Valauskis ir Stasys Toleikis pašventino Votyvos ir Sumos pradžioje. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kun. S.Valauskis, kuris tai progai skyrė pamokslą, susietą su šia švente bei jos prasme tikinčio žmogaus gyvenime. Sumą aukojo Šilalės parapijos klebonas dekanas kun. S.Toleikis. Jam talkino pasipuošę, su gėlių puokštėmis rankose ministrantai ir adorantės.

Iš užmaršties prikėlė istoriją

Musninkų fundatorė Marija Remienė ir s. Margarita Bareikaitė su knyga apie Musninkus ir jos sudarytojas Stanislovas Buchaveckas

MUSNINKAI. Rugpjūčio 12-13 dienomis 445 metų sukaktį paminėjo Musninkai – miestelis Širvintų rajone. Ta proga buvo atidaryti parapijos laidojimo namai, įrengti senojoje klebonijoje. Musninkų vidurinėje mokykloje vyko minėjimas, po to – šv. Mišios Švč. Trejybės bažnyčioje (statytoje 1865 m.). Vėliau šventė vyko miestelio aikštėje, prie Šv. arkangelo Mykolo skulptūros (dail. prof. Antanas Kmieliauskas), Marijos Remienės ir s. Margaritos Bareikaitės padovanotos miesteliui prieš keletą metų. Šių moterų, kilusių iš Musninkų, rūpesčio dėka miestelis labai atgijo, čia prasidėjo aktyvus kultūrinis gyvenimas. Šventėje dalyvavęs buvęs musninkietis, dabar gyvenantis Ukmergėje ir vadovaujantis garsiam Lietuvoje moterų ansambliui, atvykęs su savo ansambliečiais stebėjosi, kad jo tėviškė neatpažįstama – mat šventėje pasirodė net keletas vietinių muzikos kolektyvų.

Per atlaidus atidengtas paminklas buvusiam klebonui

Paminklas kun. Alfonsui Petruliui Pivašiūnuose

PIVAŠIŪNAI. Rugpjūčio 12-19 dienomis vyko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai. Rugpjūčio 15 dieną į šią stebuklingais išgijimais garsėjančią vietovę susirinko iki 30 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Maldininkai, nešini žolynų, gėlių ir javų puokštėmis, rinkosi atnaujintoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ir šventoriuje. Tikintieji šiemet bažnyčią ir jos prieigas papuošė 50 metrų ilgio rūtų juosta ir žolynų girliandomis.

Vyskupo viešnagė jubiliejaus išvakarėse

Vyskupas Rimantas Norvila teikia Sutvirtinimo sakramentą

KUČIŪNAI. Rugpjūčio 20-ąją, sekmadienį, Šv. Kazimiero parapijoje gamta, žmogus ir Bažnyčia šventė Švč. Mergelės Marijos Karalienės atlaidus. Saulės dovanojamos šviesos ir šilumos auksinės gijos, gerumu spinduliuojantys parapijiečių ir svečių veidai, Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos teikiamas palaiminimas liudijo Dievo sukurtą stebuklą – Žemės ir Dangaus vienovę. Šią dieną į bažnyčią susirinko daug jaunų žmonių. 26 jaunuoliams ganytojas teikė Sutvirtinimo sakramentą. Klebonas kun. Rimantas Venslova perskaitė raportą. Jis supažindino su parapijos istorija, taip pat per jo klebonavimo laikotarpį atliktais darbais.

Marcinkoniškiai šventė kaimo dieną

Rūta AVERKIENĖ

Žiūrovai Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime

Pastaruoju metu Marcinkonys tapo kone Varėnos krašto kultūrinių renginių meka – čia koncertuoti suvažiuoja ne tik rajono, bet ir šalies bei užsienio meno kolektyvai, vyksta tradicinės šventės. Viena jų – kaimo šventė, daugelį metų švenčiama kasmet rugpjūčio viduryje.

Angelų slėnis – prie Nevėžio

Iš kairės: Miežiškių seniūnas Juozas Bartulis, kultūros centro direktorė Birutė Petrulaitienė ir bendruomenės pirmininkas Saulius Skrebė prie Angelų slėnio

Šalia senojo tilto per Nevėžio upę, Miežiškiuose, atsirado Angelų slėnis. Tokį pavadinimą įgijo kultūrinių renginių aikštelė, nes joje „apsigyveno“ net aštuoni angelai.

Eidamas į bažnyčią, Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis dažnokai stabtelėdavo ties šia vieta. Jam ir kilo mintis, kad čia reikėtų padaryti kažką gražaus, nepaprasto ir pakilaus. Savo nuomonę klebonas išsakė seniūnui Juozui Bartuliui, bažnyčiai artimam žmogui. Miežiškių bendruomenė, kultūros centras irgi pritarė, jog būtina aikštelėje kažką keisti.

„Progresyvūs“ žmonės

Petras KATINAS

Rusų oligarcho tėvonija padarytiems Kėdainiams nuobodžiauti netenka. Praėjusį savaitgalį į šį Lietuvos centru paskelbtą miestą, nepaisant to, kad generalgubernatorius tebesislapsto „didžiosios tėvynės“ platybėse, užplūdo prabangūs limuzinai, atvežę į „Vikondos“ pramogų centrą ne rusiško ir vietinio „popso“ žvaigždūnus, o visų „darbiečių“ partijos elitą. Mat ten įvyko uždaras, viso kūnsargių bataliono saugomas, Darbo partijos tarybos posėdis.