Progresyvūs žmonės
Petras KATINAS
Rusų oligarcho tėvonija padarytiems Kėdainiams nuobodžiauti netenka. Praėjusį savaitgalį į šį Lietuvos centru paskelbtą miestą, nepaisant to, kad generalgubernatorius tebesislapsto didžiosios tėvynės platybėse, užplūdo prabangūs limuzinai, atvežę į Vikondos pramogų centrą ne rusiško ir vietinio popso žvaigždūnus, o visų darbiečių partijos elitą. Mat ten įvyko uždaras, viso kūnsargių bataliono saugomas, Darbo partijos tarybos posėdis. Jame buvo sprendžiama, kas gi iš V.Uspaskicho gvardiečių taps naujuoju krinkančios šios, pavadintos partija, grupuotės vadu. Tiesa, išvakarėse naujasis rusas savo laiške, atsiųstame iš Maskvos, nurodė, jog tokia gali būti tiktai vienintelė ištikimiausia V.Uspaskicho bendražygė, buhalterė ir auditorė iš Ukmergės, dabar prisikasusi iki Seimo narės kėdės, Loreta Graužinienė. Visa bėda, kad norinčiųjų perimti klajūno iš Rusijos uždarą akcinę bendrovę, pavadintą Darbo partija, ir be šios įdomios moteriškės, yra ne vienas. Tačiau nesigilinkime į personalijas. Vien tik kadrinis sovietinis nomenklatūrininkas Jonas Jagminas ką reiškia. Be to, visai nesvarbu, kas oficialiai vadovaus V.Uspaskicho įkurtam uabui. Sprendžiant iš jo laiškų Lietuvos žmonėms ir savo partiečiams, tie, kurie rašė ir redagavo tuos laiškus, tikriausiai niekam nežinomi ir nematomi asmenys, tūnantys už ąžuolinių ir geležinių durų Maskvos Lubiankoje. Juk niekas Lietuvoje, netgi paties V.Uspaskicho suburti avantiūristai, tikėdamiesi lengvo grobio, niekada nematė V.Uspaskicho skaitančio, tuo labiau rašančio. Ir dar nepriekaištinga lietuvių kalba. Negi į Rusiją sugrįžęs V.Uspaskichas puolė visa galvą į lietuvių kalbos kursus?! Būtų labai gerai sužinoti, kas gi rašo tas rusų gelbėtojo gromatas, kuriose grūmojama į Lukiškes pasodinti visus Lietuvos valstybės ir jos žmonių priešus. O gal net ištremti į Sibirą. Ar, geriausiu atveju, į Archangelsko guberniją.
Bet pakanka pagaliau kreipti dėmesį į V.Uspaskicho laiškus ar jo bendrų riejimąsi dėl darbiečių vadovo kėdės. Visai nesvarbu, kad ši kompanija turi didžiausią frakciją Seime ir, suderinusi stygas su paksininkais ir panašiais, iki šio Seimo kadencijos pabaigos dar gali pridaryti daug bėdų ir sumaišties. Nes jau pakankamai aišku, kad darbiečiais pasivadinusieji yra ne tik tam tikrų finansinių jėgų už virvučių tampomos marionetės, bet kur kas galingesnių Maskvos struktūrų įrankiai. Žodžiai penktoji kolona jau gal ir pakankamai nusibodę, bet, kaip sakoma, žodžių iš dainos neišmesi. Ir naivu būtų manyti, jog tai kolonai priklausantys asmenys susispietė vien tik rusų oligarcho grupuotėje. Juk užtenka tik paklausyti viešų kelių įžymių vadinamųjų socialdemokratų kalbų ir straipsnių laikraščiuose, kad įsitikintume, kam jie tarnauja ir atidirbinėja sidabrinius. Ir tai daro ne tik socdemų elitas. Mažai kas atkreipė dėmesį į tai, jog Rusijos politikos analitikai neslėpė pasitenkinimo, kad svarbiausioms Lietuvos ministerijoms Užsienio reikalų ir Ūkio paskirti vadovauti K.Prunskienės valstiečių liaudininkų žmonės. Ir džiaugtis Kremliaus lakštingalos turi pagrindo. Juk niekas kitas, o naujasis užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas viename pirmųjų savo interviu žiniasklaidai pareiškė, jog privalome draugauti su Rusija. Ir ūkio ministras V.Navickas tarsi užsuktas įrodinėja, kad neįžiūri jokių politinių motyvų ar šantažo dėl žaliavos tiekimo nutraukimo Mažeikių naftai.
O ką jau kalbėti apie mūsų prokuratūrą! Prokurorai, vos tik gavę Rusijos generalinės prokuratūros reikalavimą pateikti jiems visų Mažeikių įmonės akcininkų sąrašus, paknopstomis puolė vykdyti tą Maskvos įsakymą. Kaip įpratę nuo seno. Visa laimė, kad teismui šį kartą užteko proto uždrausti vykdyti tą nurodymą iš Maskvos. Tokį mūsų teisėtvarkos ir teisėsaugos šulų pataikavimą sunku net suprasti sveiku protu. Negi jau pamiršta, kaip prokurorai buvo pažeminti Maskvoje, kai, jiems nuvažiavus į trečiąją Romą aiškintis dėl to paties V.Uspaskicho aukštojo mokslo diplomo, jie buvo gėdingai pavaryti nuo visų rusiškų kontorų durų? Todėl kalbėti, kad tik V.Uspaskicho darbiečiai ar paksininkai šoka pagal Maskvos muziką, būtų neteisinga.
Kol Premjeras suka galvą, ką daryti su Rusijos Ivano užsuktu naftos čiaupu, kas jam sugadino lydekų gaudymą savo žento upėje, nepaisant atostogų, elito viršūnėse tebesikaunama dėl šiltų vietų. Aiškiai matyti, jog pagrindinis kelialapio į valdžios krėslą gavimo kriterijus partinis bilietas. Ir nebūtinai buvusios SSKP raudona knygelė. Privalai būti socdemas, valstietis ar bent liberalcentristas bei nežinia kokiai spalvai priklausantis pilietinis demokratas. Gali būti nors ir Oksfordą baigęs, į valdantįjį nomenklatūrinį klaną nepateksi neturėdamas to partinio bilieto. Ir juokingai skamba K.Prunskienės deklaracijos, kad ji, stumdama savus žmones į viceministrų postus, nesivadovauja, kaip jos partneriai socdemai, pilietininkai ir liberalcentristai, vien tik partine priklausomybe. Pasak jos, svarbu, kad žmogus sugebėtų eiti atsakingas pareigas. K.Prunskienė jau paskyrė ūkio ministro pavaduotoju kol kas nepartinį ambasadoriaus Turkijoje pareigas einantį Vytautą Naudužą, o užsienio reikalų viceministro portfelį pasiūlė kitam iškiliam specialistui Lenkų rinkimų akcijos aktyvistui Jaroslavui Neverovičiui. Dabar tvarkanti ne tik žemės ūkio, bet ir viso Lietuvos ūkio bei užsienio reikalus K.Prunskienė netgi pareiškė nereikalaujanti, kad šie asmenys būtų valstiečių liaudininkų partijos nariai. Gal iš tiesų ir nereikalaus. Svarbu, jog vykdytų užduotis. Juk ir sovietiniais laikais egzistavo komunistų ir nepartinių blokas. Matydama tokį deklaruojamą K.Prunskienės liberalumą, stengiasi neatsilikti ir švietimo bei mokslo ministrė, vis įtakingesnė A.Brazausko raudonojoje gvardijoje tampanti Roma Žakaitienė. Ji irgi sakė, kad gali savo pavaduotoju skirti netgi nepartinį. Tai pateikta tarsi labai didelis demokratiškumo pavyzdys. Kuo gi ne seniai įkyrėjęs komunistų ir nepartinis blokas?!
Tad kokios gi ateities perspektyvos? Ogi labai paprastos: Mažeikių nafta greičiausiai atiteks rusams, tranzitas į Karaliaučių vyks irgi pagal Maskvos pageidavimus. Prezidentas ir toliau bus murkdomas į visiškai nieko nereiškiančius žaidimėlius. Ryškiausias pavyzdys V.Adamkaus atsisakymas ne eilės tvarka suteikti Lietuvos pilietybę amerikiečių krepšininkei. Kažkodėl tas atsisakymas sukėlė didelį triukšmą. Neva Prezidentas sudavė nepataisomą didžiulį smūgį Lietuvos krepšininkėms būsimajame pasaulio moterų krepšinio čempionate Brazilijoje. Be abejonės, ši tema bus iškelta ir apie ją bus trimituojama labai ilgai, kaip ir apie eseisto rašytojo G.Beresnevičiaus mirtį. Matyt, labai įtakingoms užkulisinėms jėgoms tokių pseudoproblemų eskalavimas labai naudingas, siekiant atitraukti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių dalykų. Iš tos pačios visuotinio mulkinimo serijos ir buvo sukeltas triukšmas dėl lošimo industrijos bosų finansuotos A.Paulausko socialliberalų partijos. Vyriausioji rinkimų komisija netgi sudarė specialiąją komisiją tam reikalui ištirti. Bet tai buvo tik primityvaus kortų durniaus lošimo partija. Ne kas kitas, o VRK sudarytos komisijos pirmininkas, dar nepradėjęs tyrimo, viešai pareiškė, kad tokie kaltinimai nepagrįsti... Matant tokius žaidimus, galime neabejoti, jog jau rugsėjį, kai posėdžiauti susirinks smagiai pailsėjęs Seimas, sulauksime dar ne tokių sensacijų.
© 2006 XXI amžius
|