|
Rugpjūčio 23-ioji: ko privalome nepamiršti
Rugpjūčio 23-ioji mūsų valstybės istorijoje yra visiškai skirtingų spalvų ir prasmių diena: juoda ir balta, okupacija ir laisvė, pavergimas ir išsivadavimas, Lietuvos parklupdymas ir jos atsistojimas 1939 ir 1989: slaptieji didžiųjų susitarimai pasidalyti valstybes (RibentropoMolotovo paktas) ir vieša trijų tautų, lietuvių, latvių ir estų, laisvės manifestacija Baltijos kelyje. Šios datos žymi visą Europos ir Lietuvos bei jos piliečių dramatizmą XX amžiuje.
1939 metais du didieji pasaulio tironai, rudasis ir raudonasis, susitaria ir kaip savo nuosavybę pasidalija tuo, kas niekada jiems nepriklausė kitomis valstybėmis. Tai buvo Baltijos ir kitų Europos valstybių okupacijos įvadas, susitarus vienas kitam netrukdyti dorotis su savo kąsneliu taip, lyg būtų gyvenama ne XX amžiaus civilizuotame pasaulyje, o gūdžiais priešistoriniais laikais, kai dominavo stipresniojo teisė kitus valdyti. Kartu tai buvo ir Antrojo pasaulinio karo, sukrėtusio visą pasaulį, pradžia būtent dėl intereso valdyti, dėl įtakos sferų nepasidalijimo vyksta didieji konfliktai ir krizės.
Minint gėdingojo okupacijos dokumento 50-metį, 1989 m. rugpjūčio 23-iąją, trijų Baltijos tautų išsivadavimo judėjimai suorganizavo neregėto masto taikią protesto prieš istorinę netiesą akciją, kai susikibusių žmonių grandinė (apie 2 mln. dalyvių) sujungė tris sostines Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai buvo ne tik trijų kaimynų solidarumas, bet labai ryžtingas nepriklausomybės siekio ir teisingumo viešas išsakymas pasauliui taip, kad jis ir jo galingieji suklustų ir išgirstų. Beje, tuo metu Maskvoje vyko SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuriame, aktyviai dalyvaujant mūsų tautos atstovams, buvo rengiamas dokumentas dėl Ribentropo Molotovo pakto įvertinimo. Verta prisiminti, kad 1989 m. gruodžio 24 d. minėtas suvažiavimas sugebėjo priimti nutarimą, kuriame 1939 metų slaptuosius susitarimus pripažino teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento. Taigi buvo paruoštos teisinės prielaidos parlamentiniu keliu panaikinti okupacinius režimus, atkuriant valstybingumo tęstinumą Baltijos valstybėse: Lietuva tai padarys pirmoji Kovo 11-osios aktu. Istorinė tiesa nesunaikinama.
Ir šiandieninis pasaulis kupinas grėsmių, konfliktų ir atvirų karų, nepaisant pastangų užtikrinti taiką ir visų sugyvenimą. Ir šiandien politikoje daug klastingų užmačių ir siekių kaip nors dominuoti ir varžyti kitų nepriklausomybę. Ir Lietuvos saugumas, nors esame ir NATO, ir ES nariai, nėra visiškai užtikrintas, jis lengvai pažeidžiamas.
Štai šių metų pradžioje Strateginių studijų centras bei Pilietinės visuomenės institutas paskelbė tyrimo Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė išvadas, kuriose vienareikšmiškai teigiama, kad lietuvių tauta išgyvena tapatybės krizę. Pateiktas dokumentas įvardija daug grėsmių, ypač atkreipčiau dėmesį į kitų valstybių pastangas diktuoti kai kurioms mūsų ūkio sritims: beveik visą bankų ir draudimo sektorių perėmė Šiaurės šalių ir Vokietijos kapitalas, Rusija įsitvirtina energetikoje (dujų ir šilumos tiekime, elektros gamyboje, naftos produktų perdirbime). O pastangos daryti įtaką atskiriems politikams per titulus, paramą, konsultacijas, o veikimas per nelegalių ir legalių švietimo įstaigų steigimą ir jų finansavimą, o kitų šalių spectarnybų veikla!.. Nuolat esame pavojų apsuptyje ir jų poveikyje.
Aktualumo ir svarbos neprarado prieš 400 metų Žygimanto Augusto sekretoriaus A. Volano kreipimasis į Senatą, tinka jo žodžiai ir mums visiems: Tas, kuris valdo valstybę taip, kad dėl savo nerūpestingumo ir neveiklos nesaugo taikos ir bendros visų laisvės nei namie, remdamasis įstatymais, nei už sienų neatmuša gresiančių priešų pavojų, atrodo, galvoja tikrai pražudyti ir sugriauti valstybę ir dėl to vertas, kad būtų numestas iš valstybinių aukštumų. Laisvė reikalauja visų atsakomybės už savo tautos ir valstybės ateitį istorija patvirtina šią būtinybę.
Valentinas STUNDYS
Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas
© 2006 XXI amžius
|