| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Mokslinė ekspedicija dvasiniam tobulėjimui Inesė Ratnikaitė
Barboros Žagarietės kultas Senoji Žagarė Šiaulių vyskupijoje yra pagarsėjusi tuo, kad turi savą užtarėją Dievo tarnaitę Barborą. Patys žagariečiai Barborą Umiastauskaitę vadina šventąja mergele ir kreipiasi į ją paprastai: Barboryte. Jos užtarimu patirtos malonės vadinamos tiesiog stebuklais, kurių priskaičiuojama daugiau nei 400. Oficialiai Barbora Žagarietė dar nėra pripažinta šventąja, todėl 1999 metais 276 Žagarės parapijos bendruomenės nariai kreipėsi į Šiaulių vyskupą ir paprašė pasirūpinti, kad jų Barbora būtų paskelbta palaimintąja. 2005 metais buvo gautas oficialus leidimas iš Vatikano. Tų pačių metų rugsėjo 24 dieną buvo pradėta beatifikacijos byla. Žmonės, patyrę kokias nors malones atgavę sveikatą, sielos pastiprinimą, pagijimą, užtarus Barborai Žagarietei ar girdėję apie jas, buvo prašomi pranešti Šiaulių vyskupijos kurijai. Žagarės bei aplinkinėse parapijose buvo išdalytos jėzuito kun. Kazimiero Ambraso parengtos anketos. Medžiagai surinkti bei moksliškai patvirtinti rugpjūčio 6-11 dienomis Žagarėje buvo surengta mokslinė ekspedicija. Mokslininkų ir dvasininkų komanda vyskupo pavedimu rinko įrodymus, reikalingus beatifikacijos byloje. Tai paskutinis mūsų, mokslininkų, darbas pristatyti žinias Vatikanui, kad byla toliau būtų tęsiama dėl palaimintosios įtvirtinimo, sakė ekspedicijai vadovaujantis prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas. Apie ekspediciją paskelbta per šv. Mišias Ekspedicija prasidėjo per Kristaus atsimainymo šventę tradicine eisena nuo naujosios į senąją Žagarės bažnyčią ir ten aukojamomis šv. Mišiomis. Tą pačią dieną Šiaulių ganytojas šventoriuje pašventino Barborai Žagarietei skirtą koplytstulpį, padarytą Rimanto Zinkevičiaus. Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo folklorinio ansamblio moksleiviai, vadovaujami Irenos Stripinienės, giedojo liaudies mėgstamas kantičkines giesmes apie šventąją Žagarės kankinę. Koplytstulpio pastatymu rūpinęsis Alfonsas Lažinskas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio koplytstulpio atsiradimo: Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, Telšių vyskupui Jonui Borutai, SJ, prof. A.Motuzai, Žagarės klebonui kun. Aldui Vinclovui, seniūnei Stasei Eidukienei bei visai bendruomenei. Aplankyta ir Barboros Žagarietės kripta. Čia kuklioje aplinkoje stovi stiklinis karstelis, kuriame ilsėjosi negendantis Dievo tarnaitės kūnas. Dabar karstelyje įdėtos tik baltos įkapės, nes pokario laikotarpiu palaikai dingo. Ekspedicijos dalyviai apsistojo Naryškino dvaro (Žagarė) rūmuose. Rinkdami įrodymus apie Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės užtarimu gautas malones, jie apsilankė Žagarėje, Gruzdžiuose, Šiupyliuose, Šakynoje, Žukaičiuose, Gražaičiuose, Skaistgiryje, Juodeikiuose, Joniškyje, Meškuičiuose. Apklausti šiose parapijose dirbantys kunigai bei Latvijos pasienyje gyvenantys lietuviai. Medžiaga pagal Vatikano reikalavimus buvo fiksuojama anketose. Trijų dienų, kaip tikėtasi, neužteko, tad ekspedicija buvo pratęsta iki rugpjūčio 11-osios. Tos pačios dienos popietę ekspedicijos dalyviai apsilankė pas Šiaulių vyskupą, perdavė surinktą medžiagą, fotografijas, garso įrašus. Išgijimai ir kitokie stebuklai Džiaugtasi žmonių aktyvumu. Vyriausias informantas buvo 90 metų, jauniausia 16 metų mergina, prašiusi malonės prieš egzaminus. Atsiliepė ir tie, kurie dar turėjo galimybę lankytis Barboros palaidojimo vietoje, prisiliesti prie jos palaikų. Liudyta apie įvairias malones. Viena žagarietė pasakojo apie savo motiną, kuri pokariu sirgo sunkia bronchinės astmos forma. Ligonė dažniausiai visą dieną gulėdavo lovoje, tačiau neprarado vilties ir nuoširdžiai kartu su vaikais meldėsi Barborai, prašydama užtarimo. Pagijimą liudija likusios medicininės kortelės. Moteris mirė tik prieš trejus metus, sulaukusi garbingo amžiaus. Netoli Latvijos gyvenantis vyras teigė, jog preš ketverius metus gydytojai po nesėkmingo gydymo ruošėsi jam amputuoti sunkiai sužeistą koją. Jis ir jo žmona be paliovos maldomis kreipėsi į Barborą Žagarietę. Per metus negyjančios žaizdos netikėtai užsitraukė. Žinios peržengė parapijos ribas. Kalbama, kad sovietmečiu padėkoti Barborai už išgydymą į Žagarę seserį atvežę du tuomet buvę aukšti partijos valdininkai. Užfiksuota ne tik fizinio, bet ir dvasinio išgijimo atvejų. Pavyzdžiui, vienas jaunuolis, net tris kartus bandęs baigti gyvenimą savižudybe, jo artimiesiems paprašius Barboros užtarimo, pasikeitė, baigė dvi aukštąsias mokyklas. Žmonės teigė, kad vienas ar kitas įvykis įvykęs tik Barboros užtarimo dėka. Netgi žmonių grupės meldžiasi už vieną ar kitą išgelbėjimą. Pasidalyta patirtimi ir pasiūlymais Mokslininkai, dalyvavę ekspedicijoje, prisipažino, jog ir jie išgyveno daug dvasios pakilimo akimirkų, patyrė dvasinį tobulėjimą: Tai, ko gero, irgi yra Barboros Žagarietės malonė, teigė ekspeditoriai, dėkodami Šiaulių vyskupui už galimybę dalyvauti ekspedicijoje. Mums ekspedicija pavyko, teigė mokslininkai, pabrėždami, jog darbo jokiu būdu negalima nutraukti. Jau po mėnesio ar dviejų reikėtų organizuoti kitą ekspediciją, nes dar ne viskas surinkta. Pateikta ir daugiau pasiūlymų: parengti medžiagą spaudai, įkurti Barboros Žagarietės fondą, organizuoti maldingas keliones į Žagarę, rengti mokslines konferencijas. Žagarėje apsilanko užsieniečiai, tad į užsienio kalbas reikėtų išversti Barboros Žagarietės litaniją. Žagarėje bei aplinkinėse parapijose jau seniai žmonės Barborą vadina šventąją. Ekspedicijos nariai tikisi, jog jų surinktų duomenų pakaks, kad palaimintosios vainiką šiai kankinei pripažintų Bažnyčia. Žagarė, Joniškio rajonas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |