|
Pranciškonai kviečia į Kryžiaus kelią
Daug yra tokių, kurie trokšta dangiškosios Jėzaus Karalystės,
bet maža tokių, kurie sutiktų nešti Jo kryžių.
(Kun. S.Kiškis. Vadovėlis Kryžiaus keliui eiti.
1940)
Į Romą siųstose jėzuitų ataskaitose yra aprašyta, jog 1664 m. balandžio 11 d., Didįjį penktadienį, vysk. Bialozoras vadovavo procesijai iš Vilniaus į Verkius. Vieta Kryžiaus keliui, kaip spėjama, buvo parinkta dėl to, kad 1559 metais mūšyje su Maskvos kariuomene žuvo labai daug lietuvių.
Vilniaus Kalvarijų istorija yra sukaupusi labai daug skausmo. Daugelis mūsų mename dar visiškai nesenus laikus, kai 1941 metais bolševikai uždraudė jų lankymą, o 1962 metais susprogdino beveik visas koplyčias liko tik keturios. Atgimimo laikais tikintiesiems teko padėti nemaža pastangų, kol buvo surasti jų pamatai, taip uoliai pasidarbavo okupantai.
Kalvarijų Kryžiaus kelių pradžią randame jau krikščionybės pradžioje; yra žinoma, jog krikščionys Kristaus kančios vietą lankė jau II amžiuje.
Pranciškonai Jeruzalėje (Izraelyje) Kryžiaus kelią eina kiekvieną penktadienį 15 val. Tai yra tas laikas, kai Kristus mirė ant kryžiaus. Ši diena ir valanda pasauliui yra ypatinga tuo metu visi katalikai vienijasi bendroje maldoje. Popiežius Jonas Paulius II kvietė: Tegauna čia dvasinę atgaivą vyrai ir moterys, jaunuoliai ir jaunuolės, altoriaus pašauktieji ir visi, visi. Ir prašau, kad čia melstumėtės, melstumėtės už mane dabar ir po mirties.
Šią valandą, kaip pažadėjo Kristus, kurią gali išmelsti sau ir kitiems; šią valandą visam pasauliui atsiveria malonė: gailestingumas nugali teisingumą (šv. Faustina. Dienoraštis, 1972).
Lietuvoje pranciškonai taip pat prisijungia prie savo brolių Šventojoje Žemėje, vadovaudami Vilniaus Jeruzalės Kalvarijų Kryžiaus kelio maldoms kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį. Rugsėjo 1 dieną 15 val. bus šiemet paskutinis Kryžiaus kelias, į kurį kviečiame atvykti bendrai maldai visus, kurie jaučia pareigą prašyti Dievą malonės sau bei kitiems ir palengvinti savo artimo kančią. Šio Kryžiaus kelio bendra intencija bus melstis už mūsų vaikus, jaunimą ir juos mokančius mokytojus bei aukštųjų mokyklų dėstytojus ir profesorius, kad jų įgytas ir perteiktas žinias nušviestų ypatinga mūsų Dangaus Tėvo globa, kad jos neštų naudą mūsų tautai ir visai mūsų Tėvynei.
Maloniai kviečiame visus: melskime Dievą pagalbos, ir Jis mums padės!
Jonas Kazimieras Burdulis
© 2006 XXI amžius
|