Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pažaislio šventovė laukia paramos

Kristina BORKERTAITĖ

Graži ir įspūdinga buvo paskutinė vasaros šventė Pažaislyje

Kunigai aukojo Žolinės atlaidų šv.Mišias

Pažaislio Žolinės atlaidų dalyviai ir svečiai su įdomumu klausėsi atlikėjų koncerto

Greitai prabėgo vasara, dalijanti paskutinius kaitrius saulės spindulius ir vis dažniau atostogų planus skandinanti lietuje. Graži ir įspūdinga buvo paskutinė vasaros šventė, – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, – Lietuvoje žinoma Žolinės vardu.

Pirmą kartą švęsti Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų atlaidų kauniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Pažaislį. Tikintieji ne tik dalyvo šv. Mišiose, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo koncelebravo svečiai iš JAV, Čikagos arkivyskupo vikaras vyskupas Gustavas Garcia Siller, taip pat keliolika miesto parapijų kunigų. Susirinkusieji turėjo galimybę klausytis Kauno valstybinio choro, diriguojamo Petro Bingelio, koncerto. Įvairiais lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais svečius džiugino Irena Milkevičiūtė, Asmik Grigorian, Bernardas Vasiliauskas.

Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos sesuo Julita pasakojo, jog idėja surengti atlaidus Pažaislyje kilo arkiv. S.Tamkevičiui, kuris paragino Kauno valstybinės filharmonijos vadovybę suorganizuoti sakralinį renginį. Taip bendromis pastangomis Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų atlaidai buvo įtraukti į XI Pažaislio muzikos festivalio programą. Į iškilmes buvo atvykęs ir prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. Visi šventės dalyviai, kurių susirinko apie tris tūkstančius, džiaugėsi puikiu renginiu. „Net pats Dangus rūpinosi, kad nelytų“, – pastebėjo Julita.

„Kokia čia graži gamta, grynas oras, puiki akustika!“ – džiaugėsi ponia Virginija, viena iškilmių dalyvių. Tačiau ji, kaip ir kiti svečiai pastebėjo ne tik Pažaislio grožį, bet ir lietaus, saulės bei laiko sugadintas vienuolyno sienas, kurios laukia nesulaukia restauratorių rankų. Nors per visus trylika metų, kai Pažaislyje vėl įsikūrė Šv. Kazimiero kongregacija, atlikta daugybė darbų (restauruotos freskos, kripta, suremontuoti koridoriai, nuolat tvarkoma teritorija), tačiau jie vis nesibaigia.

Šiuo metu iš savivaldybės gautų lėšų remontuojamas bokštas. Buvo skirta lėšų ir alėjos tvorai remontuoti, tačiau pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, jog statinys avarinės būklės ir reikalingas kapitalinis remontas. Kad būtų galima jį atlikti, turi būti parengtas atskiras projektas. Jis žadėtas jau nuo pavasario, tačiau kol kas nieko negirdėti, o darbai sustojo. Lėšų trūkumas Pažaislio restauravimo darbams jaučiamas nuolatos. Dalį jų skiria valstybė, o dalį savo iniciatyva surenka seserys kazimierietės: įvairios aukos, rengiamos ekskursijos ir renginiai, dirbančių žmonių skirti 2 proc. nuo atlyginimo pajamų mokesčio. Savo veikla seserims gelbsti ir „Zonta“ klubo iniciatyvinė grupė.

Tačiau finansinių išteklių stoka ne vienintelė Pažaislio problema. Per daugelį metų pasikeitė klimatinės sąlygos, Kauno marių vanduo pakilo 20 metrų ir yra prie pat vienuolyno sienų, todėl dabar statiniai kenčia nuo drėgmės. Dar sovietiniais metais sugadinta izoliacija, ne itin gera ventiliacijos sistema. „Prieš keletą metų kamaldulių nameliams atliktas kapitalinis remontas, tačiau vėl pučiasi sienos, byra tinkas“, - pasakoja viena Pažaislio šventovės šeimininkių. „Iki Naujųjų metų turėtų atvykti ekspertai, kad viską ištirtų, nustatytų, kokios tiksliai visų bėdų priežastys ir kaip tinkamai galima būtų restauruoti statinius“, – tęsia sesuo Julita.

Jei Pažaislio ansamblis taptų UNESCO pasaulio paveldo objektu, tai būtų garbė ir prestižas visai šaliai, o pats vienuolynas dar labiau išgarsėtų, nors jau dabar jis plačiai žinomas dėl aktyvios kultūrinės, socialinės, dvasinės veiklos. Čia prieglobstį surado „Rafaelio“ dienos centras, pastoviai į specialiai organizuojamus užsiėmimus renkasi besilaukiančios moterys, kasmet įsikuria tarptautinė studentų savanorių stovykla, daug dėmesio sulaukia jau vienuolika metų iš eilės organizuojamas Pažaislio muzikos festivalis.

Priklausymas pasaulio paveldo objektams palengvintų taip reikalingų lėšų Pažaisliui išlaikyti paieškas. Kad būtų galima teikti paraišką UNESCO, reikia parengti dokumentaciją, įrodančią ansamblio unikalumą, bei atlikti daug lėšų ir laiko reikalaujančius remonto darbus. Už visa tai atsakinga Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, o vienuolės, nors ir būdamos Pažaislio šeimininkės, atlieka tik prievaizdo funkciją: be atsakingų institucijų sutikimo jos negali net medžio pasodinti.

Pažaislio ansamblis reikalauja daug darbo, dėmesio ir lėšų. Sesuo Julita pripažįsta, jog neretai pritrūksta ir racionalumo, patirties bei jėgų visiems techniniams ir statybiniams rūpesčiams aprėpti. Juolab kad seserys pašauktos maldos gyvenimui, darbui su žmonėmis, kurie čia ateina išsikalbėti, pasiguosti, dvasiškai atsigauti.

Nors tenka susidurti su abejingumu, nepakankamu dėmesiu, sesuo Julita tiki, kad Pažaislis išsaugos savo veidą. Pasak jos, seserys kazimierietės čia įsikūrė Dievo valia, jų persikraustymas buvo labai sklandus, plaukė aukos iš Lietuvos ir užsienio šalių, prieš šešerius metus sėkmingai sugrąžintas garsusis Švč. M.Marijos paveikslas. Tad ir toliau su Dievo padėjimu, kaip tikimasi, Pažaislio šventovės reikalai judės į priekį.

Beje, praėjusį trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinta Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006-2010 metų programa, kurios įgyvendinimą koordinuoti ir kontroliuoti pavesta Kultūros ministerijai. Pasak Kultūros ministro Jono Jučo, atsižvelgiant į tai, kad Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis 2000 metais buvo paskelbtas kultūros paminklu, valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį šiam unikaliam ansambliui išsaugoti ateitiems kartoms. „Šia programa siekiama išsaugoti kultūros paminklo vertingąsias savybes ir sudaryti sąlygas visuomenei geriau jį pažinti pritaikant kultūrinėms reikmėms. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio apsaugos bei racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. LR Konstitucijos 42 straipsnis teigia, jog valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“, - sako J.Jučas.

Įgyvendinant Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo programą bus atlikti vienuolyno ansamblio tvarkybos ir pritaikymo kultūrinio turizmo reikmėms darbai, sukurta atitinkama aplinkos infrastruktūra, kuri sudarytų palankesnes sąlygas vienuolyno ansamblio panaudojimui kultūriniam turizmui. Be to, vienas iš šios programos uždavinių yra siekti, jog vienuolyno ansamblis būtų įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Prie Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo programos įgyvendinimo bus pasiūlyta prisidėti ir Kauno miesto savivaldybei.

© 2006 „XXI amžius“