Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vatikano observatorija tikėjimo ir mokslo tarnyboje

Mindaugas BUIKA

Vatikano observatorija Kastelgandolfe

Popiežių iniciatyvos astronomijai vystyti

Kaip buvo pranešta, popiežius Benediktas XVI paskyrė naują Vatikano observatorijos direktorių jėzuitą kunigą Chozė Gabrielių Funezą. Tai paskatino pasidomėti tiek Šventojo Sosto astronomų darbais, tiek ir vienos seniausių bei didžiausią prestižą turinčios šio pobūdžio mokslinės institucijos, kokia yra Vatikano observatorija, įspūdinga savo praeitimi. Kai kam gali kelti nuostabą, jog Vatikanas remia, taip pat ir finansiškai, plataus masto astronominius tyrimus, nes iki šiol plačiai žinoma jau mitu tapusi istorija, kaip Katalikų Bažnyčia XVII a. pirmojoje pusėje pasmerkė teleskopo išradėją, žymų mokslininką Galileo Galilėjų už mokymą, jog Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. (Šis pasmerkimas vėliau buvo atšauktas.)

Pažaislio šventovė laukia paramos

Kristina BORKERTAITĖ

Graži ir įspūdinga buvo paskutinė vasaros šventė Pažaislyje

Greitai prabėgo vasara, dalijanti paskutinius kaitrius saulės spindulius ir vis dažniau atostogų planus skandinanti lietuje. Graži ir įspūdinga buvo paskutinė vasaros šventė, – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, – Lietuvoje žinoma Žolinės vardu.

Pirmą kartą švęsti Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų atlaidų kauniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Pažaislį. Tikintieji ne tik dalyvo šv. Mišiose, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo koncelebravo svečiai iš JAV, Čikagos arkivyskupo vikaras vyskupas Gustavas Garcia Siller, taip pat keliolika miesto parapijų kunigų. Susirinkusieji turėjo galimybę klausytis Kauno valstybinio choro, diriguojamo Petro Bingelio, koncerto. Įvairiais lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais svečius džiugino Irena Milkevičiūtė, Asmik Grigorian, Bernardas Vasiliauskas.

Antrasis stiklo menininkų simpoziumas

Bronius VERTELKA

Simpoziumo vadovė Eglė Kartanaitė (viduryje) su estėmis Eeva Kasper (kairėje) ir Tiina Sarapu

Kartanų sodyboje, Žaliojoje girioje, netoli Lėvens upės, penkias vasaros pabaigos dienas vyko antrasis tarptautinis stiklo menininkų simpoziumas „Stiklo sodas“. Jo dalyviai buvo pakankamai stiprūs Lietuvos, Latvijos ir Estijos šios specialybės žinovai. Dauguma jų – tai mokslinius vardus turintys aukštųjų dailės mokyklų dėstytojai..

Kokių teismų reikia Lietuvai?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Konstitucinis Teismas visada yra teisiausias... Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai. Sėdi (iš kairės): Kęstutis Lapinskas, Ramutė Ruškytė, Egidijus Kūris (pirmininkas), Toma Birmontienė. Stovi (iš kairės): Stasys Stačiokas, Vytautas Sinkevičius, Zenonas Namavičius, Armanas Abramavičius, Romualdas Kęstutis Urbaitis

Apklausų duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos žmonių nepasitiki teismais, trečdalio nuomone, teismuose nuolatos pažeidinėjamos žmogaus teisės, kai kurie teismus laiko korumpuotais, net trys tūkstančiai žmonių prisipažįsta davę kyšį. Nustatyti atvejai, kai per teismo pertrauką teisiamasis bendrauja su teisėju. Nuomonę apie teismų korupciją formuoja žiniasklaida ir iš teismų grįžę gyventojai, nepatenkinti teismų sprendimais. Kaip teigia Seimo narys Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas, jie ateina į Sąjūdį ir pasakoja neįtikėtinus dalykus: „Mūsų argumentai, motyvai net nebuvo užprotokoluoti“. Nusivylusiųjų teismais vis daugėja. Neturtingi žmonės negali pasisamdyti brangiai kainuojančių advokatų paslaugų. Todėl jie negali tikėtis palankaus sprendimo. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, turime uždarą, hierarchinę, nejautrią, praradusią žmonių pasitikėjimą sistemą. Teismų reforma patikėta patiems teisininkams. Nėra motyvacijos iš esmės reformuoti sistemą, šis tas padailinama tik kosmetiškai. Nusivylimas teismais – tai nusivylimas valstybe. Nusivylę savo valstybe žmonės vargu ar eis ją ginti iškilus pavojui.

Kovoję už tėvynės laisvę Lietuvos laisvės armijai – 65

Pagarbą LLA sąjungos vėliavai atiduoda Aukštaitijos LLA veteranai. LLA sąjungos būstinė Babrungėnų kaime, Plungės rajone

1941 m. gruodžio 13 d. Gedimino pilyje prisiekė Lietuvos karininkai. Kazio Veverskio iniciatyva buvo sudarytas pirmasis štabas. Tai buvo slapta karinė, politinė, antinacinė, antisovietinė pasipriešinimo organizacija, kurios tikslas – kova už laisvę ir nepriklausomybę.

Iki 1944 metų, iki antrosios sovietų okupacijos, ji tapo masiškiausia antiokupacine organizacija, apėmusia visą Lietuvą. Organizavosi Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių kuopos, apygardos, būriai. Vadovavo Lietuvos karininkai, jaučiantys nuoskaudą ir dalinę kaltę dėl to, kad 1940-aisiais nebuvo pasipriešinta, ir nebenorintys klausyti baikščių politikų įsakymų.