|
Meną jaučiantys rankomis
Benjaminas ŽULYS
Atsiveria Lietuvos dailininkai
Neįprastą parodą Liečiu matau Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengė Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centras bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Tai vienas ilgalaikės meninio ugdymo programos Pažinti meną pojūčiais renginių. Tai reiškia, kad neregys ar blogai matantis žmogus gali meno kūrinius pajausti juos lytėdamas rankomis. Tiesa, šios tradicijos šaknys dar ne itin gilios, ir jos laukia dar aktyvesnė veikla.
Įgyvendinant minėtąją programą prieš šešerius metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje buvo surengta asociacijos Artesens (Prancūzija) į Lietuvą atsiųstų skulptūrų paroda. O 2002 metų lapkritį Vilniuje, Radvilų rūmuose, tos pačios asociacijos sumanyta dailės pažinimo žaidimų paroda Pajuskime gamtą drauge su Sezanu, skirta prastai matantiems žmonėms ne tik regėjimo pojūčiais, bet ir lytėjimu, klausa bei uosle pajusti Polio Sezano tapybos pasaulį vešlius augalus, šiluma alsuojančią jūrą, tolumoje dunksančius kalnus. Ši paroda susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo.
Viešojoje bibliotekoje surengta paroda Liečiu matau taip pat skiriama regos negalią turintiems žmonėms. Jos liečiamieji objektai yra sukurti pagal žinomų Lietuvos prieškario dailininkų J.Vienožinskio, A.Galdiko, A.Gudaičio, V.Eidukevičiaus, V.Kairiūkščio, V.Drėmos paveikslus, vadovaujant mūsų dailės pedagogams.
Kaip pasakojo renginio organizatoriai, tokia specifinė vadinamųjų taktilinių (liečiamųjų) objektų paroda kėlė sudėtingą uždavinį: kaip, kokiais būdais parodos lankytoją, šiuo atveju žmogų, kuriam dienos šviesa ne tokia šviesi kaip daugeliui kitų žmonių, supažindinti su tapytojų gebėjimais spalva, linija, potėpiais reikšti gyvenimo pilnatvę. Mūsų dienų skulptorius Šarūnas Arbačiauskas, stiklo menininkė Vaida Andrašiūnaitė, tekstilininkė Sigita Blažiūnaitė, tapytojai Rūta Katiliūtė, Eikantas Pakalka, keramikas Vygantas Vasaitis į savo pjaustytus, lipdytus, austus, lietus taktilinius eksponatus žvelgia kaip į paveikslo ir žiūrovo tarpininkus. Liečiant atkartotus paveikslų figūrų kontūrus, įtemptą miniatiūrinės burės kraštą, drėgną smėlėtą ežero krantą, čiuopiant minkštą kaip žolė audinio šilką ar vėsų stiklo paviršių, galima daug ką suprasti, pajusti, suvokti. Beje, parodos organizatoriai savo bendraautoriais laiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių Vaikų ugdymo centro moksleivius, išbandžiusius savo jėgas edukacinėje keramikos programoje Amatų gildija. Patirtus įspūdžius moksleiviai išreiškė molio kalba. Visi šie darbai taip pat eksponuojami parodoje.
Suvokia turinį
Iš įvairių kūrinių išsiskiria šventasis, prie kurio glaudžiasi vaikutis. Čia pat angeliukas, žaismingas gaidelis, kiek atokiau besimeldžiantis vienuolis. Figūrėlės vaizduojamos tarsi apibendrintai, akcentuojant įdomesnes detales.
Š.Arbačiauskas, vaizduodamas natiurmortą, išpjovė ir iškalinėjo metalinę ažūrinę detalę, kurioje nesunkiai įžvelgsime skulptūrėles. Jas liesdami, pabandysime suprasti, kaip atrodė prieš daugelį metų tautodailininkų drožti dievukai.
Viename Antano Samuolio paveiksle vaizduojama sena obelis sukrypusiu kamienu, boluojančiu šviežiai sukastos žemės fone. Šalia obels pavaizduota moters figūra tarsi atkartoja laužytas palinkusio medžio linijas. Jų siluetų sugretinimas tarsi byloja apie dramatišką vienodai sunkų žmogaus ir medžio likimą.
Tai, kas nutapyta šiame paveiksle, S.Blažiūnaitė taktiliniame kūrinyje perteikia siūlais ir audimo technika. Jos išausto gobeleno apačioje pirštais apčiuopiame stambią faktūrą. Taip vaizduojama sukasta žemė. Kiek aukščiau pajusime iš džiuto sukomponuotą žolę. Gobeleno centre obelis. Jos glotnus kamienas padirbdintas iš popieriaus. Obels lają pajusime iš minkštos rištinės medžiagos. Obels kairėje iš rištinės technikos surasime moterį. Gobeleno kairėje miesto pakraštys, jame aptiksime du namukus. Norint įsivaizduoti to paveikslo visumą, teks tuos namukus surasti, gal net pasibelsti į jų mažučius plastmasės langiukus.
Garsus lietuvių dailininkas A.Gudaitis prieškariu sukūrė paveikslą Šv. Mykolas arkangelas. Kūrinyje pavaizduotas liaudies meistro išdrožtas angelas su ilga dūda dešinėje ir knyga kairėje rankoje. Pagal šį paveikslą V.Vasaitis padarė negilią dėžę, kurios kraštai atstoja paveikslo rėmus, ir joje patalpino angelą su dūda bei knyga. Siekdamas perteikti plokščią paveikslo vaizdą, angelo figūrą skulptorius išdrožė iš lentos. Jo angelas aktyvus, jis pučia dūdą. Virš angelo galvos pirštais surasime įrėmintą stačiakampį paveikslą. Liesdami medį, pasijusime tarsi kaimo troboje.
Pagal V.Kairiūkščio paveikslą Sėdinti moteris dailininkai E.Pakalka ir R.Katiliūtė sukūrė akliesiems skirtus atitikmenis. Analogiškus meno dirbinius pagal V.Drėmos paveikslus Stiklius, Dailininkas sukūrė V.Andrašiūnaitė. Paveiksluose pavaizduotus žmones ir detales ji išpjovė iš stiklo. Liesdami iškilias formas, nesunkiai atpažinsime tai, ką sukūrė menininkė.
Parodos eksponatai aiškinami brailio raštu.
Kaunas
© 2006 XXI amžius
|