Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Antrasis stiklo menininkų simpoziumas

Bronius VERTELKA

Simpoziumo vadovė Eglė Kartanaitė (viduryje) su estėmis Eeva Kasper (kairėje) ir Tiina Sarapu

Kauniečiai Artūras Rimkevičius (kairėje) ir Arūnas Daugėla vienas nuo kito neturėjo ko slėpti

Latvė Inita Eimanė dirbo produktyviai

Kartanų sodyboje, Žaliojoje girioje, netoli Lėvens upės, penkias vasaros pabaigos dienas vyko antrasis tarptautinis stiklo menininkų simpoziumas „Stiklo sodas“. Jo dalyviai buvo pakankamai stiprūs Lietuvos, Latvijos ir Estijos šios specialybės žinovai. Dauguma jų – tai mokslinius vardus turintys aukštųjų dailės mokyklų dėstytojai..

Tiina Sarapu šiemet pripažinta geriausia stiklo menininke Estijoje. Toks vardas prieš tai buvo suteiktas Marei Saarei. Dėl ypač svarbių priežasčių profesorė simpoziume dalyvauti negalėjo, tačiau jos darbų čia buvo. O sukviesti stiklininkus į savo tėvų sodybą pavyko Eglei Kartanaitei. Užmegzti pažintį su jais kaunietė sugebėjo būdama simpoziumuose ar kūrybinėse parodose. Pasirengti antrajam tarptautiniam stiklo menininkų simpoziumui Eglei prireikė ne vienos dienos ir ne vieno mėnesio. Tai buvo labai ilgas procesas, nors už tai ji į savo piniginę neįsidėjo nė cento. Visus metus vyko parengiamasis darbas, menininkai turėjo rengti projektus. Simpoziumui reikėjo rasti lėšų. Teko nueiti vos ne kryžiaus kelius. Parėmė Panevėžio miesto savivaldybė, skyrusi apie trečdalį to, ko prašė. Tad privalėjo išgyventi minimaliomis išlaidomis. Už kelionę simpoziumo dalyviai turėjo susimokėti patys. Neužteko net viešbučiams, todėl apsistojo Kartanų sodyboje, čia atsisakę kai kurių patogumų. Valgių gamybos rūpesčiais pasikeisdamos dalijosi estės ir latvės. Gamino tai, kas padaroma lengvai ir greitai, dažniausiai ką nors iš daržovių, nors už stalo sėdo ne vegetarai. Ir visi sugyveno itin draugiškai. Po įtemptų dienos darbų ilgai vakarodavo. Pasakodavo apie savo kūrinius, rodydavo jų skaidres. Kūrė ne užsisklendę, bet atvirai bendraudami ir pasitardami. Laisvo laiko beveik neturėjo. Nebuvo kada išeiti grybauti, nors miškas ranka pasiekiamas. Džiaugėsi atsiradusia galimybe dvi dienas padirbėti vienoje Panevėžio stiklo studijoje.

„Menininko prigimtis yra daryti ne tik tai, ką paskui būtų galima parduoti ir iš to išgyventi. Tai yra išraiškos būdas.

Per darbus pasakoji, kas tau svarbu, kodėl darai taip, o ne anaip. Argi galima nepasidalyti patirtimi, nepabendrauti, kai kiti atvažiuoja? Man skauda vienoje vietoje, kitam – kitoje. Laimingasis savo laimę išreiškia kitokia forma, per savo darbus“, – taip stiklo menininkų simpoziumą apibūdino jo vadovė E.Kartanaitė.

„Sutikau senus pažįstamus kolegas, sužinojau, ką nauja dirba. Taip tarp mūsų mezgasi ryšiai, pažintys. Latvė Barbala Gulbė buvo atvykusi padirbėti į vieną Kauno stiklo studiją. Su ja vėl susitikau šioje sodyboje”, – kalbėjo kaunietis Arūnas Daugėla.

Menininkų darbai buvo skirtingi. Artūras Rimkevičius mėgsta kurti iš metalo bei stiklo. Šį kartą kaunietis savo darbui, kurį sąlyginai vadino „Gėle“, naudojo metalą ir silikoną. Ne vienam atrodė, jog kūrinys darytas iš metalo ir stiklo. Silikonas – apgaulinga medžiaga, kuri suteikia stiklo iliuziją.

„Mano profesijos žmonės neturi sėdėti vienoje vietoje, bet tobulėti, siekti aukštumų. Atvykusi į simpoziumą, pamačiau, ko esu verta”, - džiaugėsi renginiu Kartanų sodyboje Rygos dailės akademijos dėstytoja Inita Eimanė.

Kartanų sodyboje po atviru dangumi stiklininkai surengė savo kūrinių parodą. Netolimoje ateityje jie keliaus į Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kėdainių dailės galerijas. Išsiskirdami stiklo menininkai sakė: „Iki pasimatymo kitąmet“. Dalyvauti tokiame renginyje jau pareiškė norą stiklininkai iš Prancūzijos bei Vokietijos.

Linkės kaimas,

Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“