| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vienuolyno pašonėje iškirstas pušynas Justinas ADOMAITIS
Apie tai, kad Paštuvoje (Kauno r.) plynai kertamas šilas, pranešė Paštuvos bažnyčios ir kapinių lankytojai. Labiausiai juos piktino tai, jog aukštaliemenės pušys verčiamos su šaknimis, darbai dažniausiai vyksta naktimis, mediena pardavinėjama prašalaičiams. Kaimiečiai spėliojo, ar tik ne koks turtuolis įsikurs (pasistatys sodybą) ant vaizdingo Nemuno kranto, šalia Basųjų karmeličių vienuolyno ir Paštuvos Šv. Barboros bažnytėlės. Tikri niekdariai įsisuko ir į senąsias kapines: šalia Lietuvai nusipelniusių žmonių amžinojo poilsio vietos išpjautas gražuolis verkiantis beržas, nepagailėta ir kitų senų medžių, juolab kad už vieno sutvarkymą darbininkams seniūnija mokėjo daugiau kaip po tūkstantį litų. Daugelis kaimo žmonių akciją Paštuvos kapinėse vadino vandalizmu. Vakar čia dar žviegė pjūklai, sakė vietos ūkininkas Rimantas Mizgaitis. Mes radome tik suverstas šakų krūvas ir išrautų kelmų duobes. Tikrai dirbta iš peties. Aplinkos apsaugos agentūros Kauno rajono skyriaus vadovas Vytas Rimas sakė, jog Paštuvos medžių kirtimo projektą parengė ir patvirtino Kauno rajono savivaldybė bei Raudondvario seniūnija, aplinkosaugininkų komisija tik apžiūrėjo situaciją vietoje ir parašais patvirtino neprieštaraujanti būsimiems darbams. Kauno rajono savivaldybės vyr. ekologė Giedrė Juknienė paaiškino kapinėse augančių medžių kirtimo visuomenės reikmėms tvarką, pavyzdžiui, jeigu medis auga kapavietėje, jos savininkas gali medį iškirsti neprašęs savivaldybės leidimo, tik įspėjęs seniūną. Tačiau jeigu kapinės valstybės saugomas objektas, tuomet tvarka kita. Pasak ekologės G.Juknienės, Paštuvos kapinėse neturėtų būti ir persenusių ąžuolų, ir palaikių beržų bei akacijų. Teritoriją šalia kapinių, kurioje augo labai daug pušų, kai kurios net 20 cm skersmens, buvo nutarta išvalyti. Projektą rengė, darbus turėjo atlikti Raudondvario seniūnijos darbuotojai arba jų samdyti žmonės. Savivaldybė rekomendavo palikti neiškirstas šalia tvoros augusias pušis, kurios negalėjo trukdyti rengiant naujas kapavietes. Pagal Kauno rajono savivaldybės nustatytą tvarką medieną seniūnas privalo perimti ir paskirstyti pagal programą numatytoms reikmėms, pavyzdžiui, nuvežti seniūnijos socialiai remtiniems žmonėms. Jeigu tikėsime seniūnu, su nukirstais Paštuvos medžiais Raudondvario seniūnijoje taip ir buvo pasielgta. Raudondvario seniūnas Tamošius Gaidamonis tvirtino, jog iškirstame šile tebuvo menkavertės pušelės. Sunaikinti medžius beveik dviejų hektarų plote gautas leidimas. Išpjautos visos pušys, septynios senos akacijos ir beržas kapinėse netoli Paštuvos bažnytėlės, o ketinti išpjauti seni ąžuolai palikti, nes pasipriešino kaimo žmonės. Seniūno teigimu, norint nupjauti seną medį kapinėse, reikia beveik alpinistų įrangos, tai kainuoja daugiau nei tūkstantį litų. Pasak T.Gaidamonio, šiai akcijai rengtasi beveik trejus metus. Nukirsti storesni medžiai nuvežti į lentpjūvę, smulkesni kaip malkos socialiai remtinoms šeimoms. Buvusio pušyno vietoje bus kapinės. Tik nežinia, kas jose bus laidojama: Paštuvoje tėra kelios sodybos ir vienuolynas su 15 seserų. Tačiau seniūnas ir dėl to nestokojo optimizmo: naujosiose kapinėse amžinojo poilsio vietą ras dabar po Lietuvą ir pasaulį išsibarstę Paštuvos kraštiečiai. Kiek bus tokių karstuose grįžtančiųjų, kol kas nei seniūnija, nei savivaldybė nėra suskaičiavusi. T.Gaidamonio žiniomis, seniūnijoje yra įregistruotos šešerios kapinės. Valios reikalas, kur žmogus nori atsigulti po mirties, sakė seniūnas. Bronius Kviklys leidinyje Mūsų Lietuva rašo, jog Paštuva kryžiuočių kronikose minima nuo XIII a. Pasak Petro Duisburgiečio, Paštuvos pilį kryžiuočiai buvo užpuolę 1292 metais. Vėliau Paštuva daug kartų niokota XIII amžiuje. 1381 metais kronikose užrašyta, kad 1369 metais Paštuvos pilį kryžiuočiai naikinę penkias naktis, kartu sunaikino ir penkis kaimus. Vygantas Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi vienoje iš Nemuno salų. Paštuvos apylinkės tuomet buvo tirštai gyvenamos. Vėliau Paštuva buvo dvaras, palivarkas, daug kartų minimas senovės aktuose. 1634 metais dvaras perėjo Kauno benediktinių vienuolyno nuosavybėn. 1789 metų inventoriuje surašyti baudžiauninkai, kampininkai ir žydai nuomininkai su sodybomis. Tada Paštuva priklausė Vilkijos pavietui. Iš 1795 m. spalio 15 d. inventoriaus surašymo matyti, jog Paštuva priklausė Raseinių pavietui. Palivarką valdė vienuolynas. 1819 metų inventoriaus sąrašas suteikia žinių apie palivarko gyvenamuosius namus, jų vidaus įrengimus, daržus, gyvulius, paukščius. Tuomet praktikuota trilaukė sėjomaina. 1833 metų sąrašuose minimas sugriuvęs malūnas, smuklė. Vėliau malūnas buvo pataisytas, įrengtas vandens ratas, šliuzas, užtvanka. 1923 metais Paštuvoje buvo penkios sodybos ir 67 gyventojai. Šiuo metu Paštuvos kaime tėra kelios sodybos, prieš dešimtmetį įsikūręs Basųjų karmeličių vienuolynas ir medinė Šv. Barboros bažnytėlė, pastatyta 1923 metais. Šv. Mišias sekmadieniais aukoja atvykstantis klebonas. Kauno vyskupijos duomenimis, į pamaldas Paštuvos bažnyčioje šventadieniais susirenka iki pusšimčio žmonių. Vienuolyne taip pat veikia maldos namai, atviri ir pasauliečiams. Didžiausią nuostolį dėl iškirsto pušyno patirs Basųjų karmeličių vienuolynas. Kai Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Karmelitų ordinas rengė šio vienuolyno statybos projektą, viena sąlygų buvo atoki vieta, tinkanti seserų maldai ir kontempliacijai. Architektūriniame projekte, atsižvelgta ir į pušyną, kuris juosia pastatą iš visų keturių pusių. Vienuolyno regula reikalauja visiškos seselių ir pasauliečių atskirties: net vienuolyno koplyčioje yra stiklo siena, dalijanti besimeldžiančiųjų erdvę. Seniūnas T.Gaidamonis neneigė, jog kaimo žmonės siūlė palikti vieną kitą pušį, kurios suteiktų kapinių lankytojams pavėsį. Bet šie argumentai jam neatrodė įtikinami. Dabar Paštuvoje nuogąstaujama, ar neįsisuks medžių mirtį nešantys pjūklai į senąsias kapines. Juk ten irgi yra nemažai vertingos medienos. Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |