Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pagarba Šventojo Veido atvaizdui

Mindaugas BUIKA

Jėzaus Šventojo Veido atvaizdas, matomas ploname medžiagos lopinėlyje. Ekspertai nustatė, kad šis atvaizdas yra tapatus Turino drobulėje išlikusiam atspaudui

Rezultatyvus ikonografinis tyrimas

Jau kurį laiką tarptautinėje žiniasklaidoje vykę svarstymai, kad popiežius Benediktas XVI aplankys Manopelo Jėzaus Šventojo Veido šventovę, esančią už dviejų šimtų kilometrų į šiaurę nuo Romos, dabar tapo realybe. Kaip tik šiandien, rugsėjo 1 dieną, Šventasis Tėvas iš savo vasaros rezidencijos Kastelgandolfe sraigtasparniu atskrido pagerbti „Volto Santo“ atvaizdo, kurį jau keli dešimtmečiai globoja nedidelio Manopelo miestelio brolių kapucinų bendruomenė. Kaip pažymėjo šventovės rektorius tėvas Karminas Čiučinelis, OFM Cap., popiežiaus Benedikto XVI vizitas suteikia puikią progą patvirtinti plono audeklo skarelėje regimo Išganytojo Veido autentiškumą ir gerbti šią relikviją kaip visos krikščionybės vertybę.

Ateitininkai ryžtasi būti kokybiškai naujos Lietuvos architektais

Irena Petraitienė

Į kongresą atvyko apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stefanas Zurbringenas ir Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas

Tris dienas Panevėžyje vykęs Ateitininkų federacijos XV kongresas „Kristuje gyvenkime ir kurkime“ prie savo gyvavimo šimtmečio artėjančios organizacijos istoriją praturtino dvasinės kultūros brandos pademonstravimu, įvardijo siekį tapti krikščioniškos kultūros skleidėjais Lietuvoje ir pasaulyje. „Mylėdami savo žemiškąją tėvynę, mes sieksime, kad joje klestėtų dora, pagarba tėvų kalbai ir kultūrai, branginsime tyrą jaunystę, krikščioniškos šeimos pagrindus ir uoliai dirbsime dėl gražesnės Lietuvos ateities“, – sakoma pirmą kartą ateitininkų priimtame Pasiaukojimo Nekalčiausiajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai akte.

Vienuolyno pašonėje iškirstas pušynas

Justinas ADOMAITIS

Senosioms Paštuvos kapinėms ir bažnyčiai medžiai nekliudė, tačiau nežinia, kaip bus ateityje

Apie tai, kad Paštuvoje (Kauno r.) plynai kertamas šilas, pranešė Paštuvos bažnyčios ir kapinių lankytojai. Labiausiai juos piktino tai, jog aukštaliemenės pušys verčiamos su šaknimis, darbai dažniausiai vyksta naktimis, mediena pardavinėjama prašalaičiams. Kaimiečiai spėliojo, ar tik ne koks turtuolis įsikurs (pasistatys sodybą) ant vaizdingo Nemuno kranto, šalia Basųjų karmeličių vienuolyno ir Paštuvos Šv. Barboros bažnytėlės.

Centriniame altoriuje vėl bus šv. Kazimiero paveikslas

Dailininko Antano Kmieliausko atkurtas šv. Kazimiero paveikslas

VĖŽAIČIAI. Rugpjūčio 26 dieną, šeštadienį, kaip ir kasmet, Vėžaičiuose vyko Šv. Kazimiero, Lietuvos jaunimo globėjo, šventė. Ji sutapo su Klaipėdos dekanato Mariologinio kongreso pradžia Vėžaičiuose. Tai labai simboliška, nes šv. Kazimieras pasižymėjo ypatingu pamaldumu Švč. M. Marijai. Į šventę atvyko vyskupas Jonas Boruta, daug kunigų, Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijos studentų. Prie pėsčiomis iš Gargždų į Vėžaičius keliaujančio jaunimo prisijungė iš Kaltinėnų atvykę ateitininkai, vadovaujami kuopos globėjos Aidos Buivydienės.

Keliavo Marijos su Kūdikiu paveikslas

Į Gargždus paveikslą perimti atvyko Klaipėdos Šv. Juozapo darbininko parapijos atstovai

GargŽdai. Stebuklingojo Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija rugpjūčio 27 dieną, sekmadienį, jau buvo Gargžduose. Į 9 ir 10 val. šv. Mišias susirinkusius tikinčiuosius katechezės metu su šio paveikslo istorija supažindino atvykęs svečias kun. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas.

Žolinės atlaiduose pašventintas miestelio herbas

Krekenavos aikštės estradoje (iš kairės): rajono vicemeras Rapolas Gritėnas, vyskupas Jonas Kauneckas, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, seniūnas Jonas Ulis, Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė

KREKENAVA. Šiemet Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Žolinės atlaidai buvo dviejų dalių: bažnytinės ir kultūrinės. Bažnytinė prasidėjo rugpjūčio 12 dienos vakare šv. Mišiomis, kurias aukojo Krekenavos klebonas kan. Petras Budriūnas. Nors turėjo kunigų padėjėjų, bet jam užteko rūpesčių, aiškinimų, tačiau viskas praėjo gerai, nes jis turi patirties ir įgudimo.

Vieną kleboną gražiai išlydėjo, kitą – sutiko

Į svėdasiškius kreipiasi Anykščių dekanas kun. Stanislovas Krumpliauskas. Šalia – buvęs parapijos klebonas kun. Rimantas Kaunietis ir naujai paskirtas kun. Vydas Juškėnas

SVĖDASAI. Per Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugpjūčio 15-ąją iškilmingai buvo atsisveikinta su išvykstančiu į kitą vietovę klebonu kun. Rimantu Kauniečiu ir sutiktas naujas parapijos ganytojas kun. Vydas Juškėnas. Šv. Mišias tądien aukojo Anykščių dekanato dekanas kun. Stanislovas Krumpliauskas kartu su abiem parapijos klebonais – kun. R.Kauniečiu ir kun. V.Juškėnu.

Šv. Baltramiejaus atlaidai

Mons. Juozas Pečiukonis pasakė turiningą pamokslą

ŠLIENAVA. Rugpjūčio paskutinį sekmadienį čia vyko Šv. Baltramiejaus atlaidai. Pasak žmonių, ši diena – tai gandrų išskridimo iš Lietuvos diena. Evangelijoje parašyta, kaip apaštalas Baltramiejus (Natanaelis), sužinojęs apie Kristų, iš pradžių gana skeptiškai apie Jį atsiliepė, bet, pamatęs ir pažinęs Jo tiesą, sekė Juo. Mirė kankinio mirtimi, todėl ir jo šventės liturginių apdarų spalva yra raudona – tai kraujo ir meilės spalva, nes jis įrodė savo ištikimybę Viešpačiui.

Lyg meteoras sušvito ir nuskriejo toliau...

Kun. Tomas Kedušis Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Baisogala. Rugpjūčio 13 dieną parapijiečiai atsisveikino su į kitą parapiją paskirtu Švč. Trejybės bažnyčios parapijos klebonu kun. Tomu Kedušiu. Ši parapija jaunajam klebonui buvo pirmoji. Tik atvykęs į Baisogalą, tuojau pasinėrė į didžiulius darbus. Parapijiečių džiaugsmui, bažnyčiai parūpino naują garso aparatūrą. Jo pastangų dėka suremontuoti (seniai remonto laukę) vargonai, sutvarkyti šviestuvai, nublizgintos žvakidės, nuolat buvo keičiamos gėlių kompozicijos. Visa tai suteikė bažnyčiai iškilmingumo ir jaukumo. Naujasis ganytojas naujoviškai pertvarkė ir Jėzaus prakartėlę, Jo kapą. Kalėdų bei Velykų dienomis minėtos kompozicijos suteikdavo šiems įvykiams tikrumo iliuziją. Nemažai atlikta smulkesnių darbelių. Kas vakarą šv. Mišių metu tikintieji gėrėdavosi vargonų muzika. Klebonas subūrė puikią bei draugišką bažnyčios patarnautojų grupę. Bažnyčios chorui vadovauja vargonininkas bei dainininkas Romualdas Juzukonis, zakristijonu dirba Petras Stulginskis. Jiems talkina padėjėjai.

Atlaiduose pagerbti kunigai

Šv. Baltramiejaus atlaidų Sumą aukojo klebonas kun. Julius Meškauskas (centre) su svečiais kunigais

KVĖDARNA. Rugpjūčio 20-ąją, sekmadienį, į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vykusius Šv. Baltramiejaus atlaidus iš pat ryto gausiai rinkosi tikintieji ne tik iš Kvėdarnos, bet ir iš Akmenės, Telšių, Mažeikių, Tauragės, Šilutės ir kitų vietų. Netrūko moksleivių ir jaunimo. Kadangi Kvėdarnos klebonui kun. Juliui Meškauskui sukako keturiasdešimt metų, o su juo kartu dirbančiam vikarui kun. Kęstučiui Motiejaičiui – 27-eri, daugelis kartu norėjo pagerbti ir šiuos parapijos kunigus.

Prie paslaptingojo Krokulės šaltinio

Vytautas BAGDONAS

Prie paslaptingo ir stebuklingu vadinamo Krokulės šaltinio

Didžiausiame Utenos rajono miestelyje Užpaliuose, kuriuose gyvena apie 900 žmonių, yra Krokulės gatvė. Šia gatve galima pasiekti Krokulės šaltinį, kuris nuo seno garsėja savo stebuklingomis savybėmis ir yra gausiai lankomas.

Prie pat Užpalių, dešiniajame Šventosios krante, yra neužšąlanti, nuolat tekanti versmė. Iš jos į Šventąją įteka mažas sraunus upeliukas Krokulė. Vanduo šaltas, švarus ir tyras. Teigiama, kad Krokulės vanduo turi gydomųjų savybių. Neatsitiktinai čia visuomet būna žmonių, kurie tiki stebuklinga šio vandens galia ir juo prausiasi, mielai vandenį geria. Ypač daug maldininkų susirenka per titulinius Švč. Trejybės atlaidus liepos mėnesį.

Kaimiečiai kantrūs...

Justinas ADOMAITIS

Pažangaus ūkio savininkė Ona Baltrušaitienė

„Artėja dar vienas kaimo ir miesto žmonių supriešinimas“, – sako Babtų seniūnijos (Kauno r.) ūkininkė Ona Baltrušaitienė. Ir ši takoskyra, pasak pažangaus pieno ūkio savininkės, atsiras dėl žadamos išmokėti kompensacijos už šiųmetės sausros žemės ūkiui padarytus nuostolius. Tačiau visame pasaulyje ūkininkas yra valstybės remiamas, nes maisto produktų gamyba kaime yra nuostolinga. Nustačius tikras kainas, miesto vartotojas neįpirks pieno, duonos, mėsos, daržovių, kils neramumai, o jų visos valdžios bijo.

Aknystėnų šventė

Algirdas Kancevičius ir Alfonsas Vabolis – kryžiaus Raupių kapinėse statytojai

Skrendi į tolimą gimtinę.

Ir keičiasi aušra, žara,

Ir glūdi nerimas krūtinėj,

Ar inkilas ten tebėra.

Ar tebėra dar senas sodas,

Buveinė tavo ir tėvų?

Kaip švelniai ten buvai augintas,

Jauteisi savas tarp savų.

O ta trauka gimtosios žemės,

Ji tau į sapną panaši.

Kai blaivosi dangus aptemęs

Ir tiek giesmių sapne neši…

Šios poeto V.Rudoko eilėraščio eilutės geriausiai atskleidžia visų į Aknystėnų šventę skubėjusiųjų jausmus. Ne vienas gal pasigedo buvusios sodybos pėdsakų, šakotos obels, gal paties rankomis sodintos. Iš pat ryto skubėjo žmonės į gana nuošalų Aleknų kaimą Juodupės seniūnijoje. Rugpjūčio 5 dieną kaimo kapinėse vyko kryžiaus šventinimo šventė.

Imitacijos

Petras KATINAS

Galėtume tiktai džiaugtis, kad Prezidentas ir nusilpusi jo komanda ėmė lyg ir daugiau domėtis valstybės vidaus reikalais. Na, kad ir visiškai susipainiojusioje švietimo reformoje ar baigiančiuose nykti nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose. Bet juk visiems aišku, jog šaukštai jau seniai popiet. Kaip ir valstybės vadovo pokalbis su aplinkos apsaugos ministru dėl nelegalių statybų bumo Kuršių nerijoje. Kam tas pokalbis, jeigu vis dar nacionalinio draustinio statusą turinčioje Kuršių nerijoje statiniai dygsta kaip grybai po lietaus.