Atnaujintas 2006 rugsėjo 1 d.
Nr.65
(1465)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kruvinojo Berijos sekėjas

Pasiligojus Kubos diktatoriui Fideliui Kastro ir minint jo 80-metį, pasaulio spauda vėl ėmė daug rašyti apie „komendantą Fidelį“ ir jo asmenybę. Šį kartą, nors iš anksto buvo labai reklamuojama, jokių oficialių jubiliejinių iškilmių nebuvo, nesuvažiavo į Havaną „broliškų šalių lyderiai“. Atrodo, buvo atvykęs tiktai F.Kastro įpėdinis kovoje su Amerikos „imperializmu“ Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas.

Iš tiesų F.Kastro pergyveno daugelį savo priešų ir draugų. Jis pragyveno net šešis Amerikos prezidentus, taip pat šešis Sovietų Sąjungos generalinius sekretorius. Daugeliui jau dingo iš atminties, anot vieno rusų publicisto, „beraštis kukurūzininkas“ Nikita Chruščiovas, atgabenęs į Kubą raketas ir vos nesukėlęs trečiojo pasaulinio karo. Seniai nebėra Mao Dzeduno ir Leonido Brežnevo, o Kastro vis dar tvarkosi „laisvės saloje“ tarsi savo tabako plantacijoje. Jo garsioji vešli barzda visai išretėjo, o drebančių rankų odoje atsirado tamsiai rudų dėmių. Ta garsioji Kastro barzda ir karinis munduras, be abejo, įeis į istoriją kaip ir garsusis Vinstono Čerčilio cigaras ar kino legendos Čarlo Čaplino ūsiukai.

Tačiau iki šiol nedaug kas pasaulyje žino ką nors apie F.Kastro ne kaip apie politinį veikėją, o kaip apie žmogų. Jau keturis dešimtmečius Kastro šeimininkauja Kuboje, ir nuo pat pradžių jis kruopščiai slėpė savo asmeninį gyvenimą, tarsi kokiame nors hermetiškai uždarytame inde. Kažkada jis labai bijojo pasikėsinimo į jo gyvybę ir tokį slaptumą pagrindė tuo, kad šitaip amerikiečių CŽV nieko apie jį nesužinos. Vėliau tai tapo tarsi didžiojo revoliucionieriaus, nemirtingojo vado, naujojo pasaulio mesijo įvaizdžio dalimi. Tą patį galima pasakyti ir apie jo gyvenimo moteris. Istorija žino tris tokias. Pirmoji – tai oficialioji F.Kastro žmona Mirta Dias Balast, buvusio Kubos diktatoriaus Batistos vyriausybės nario dukra. Ji buvo pripažinta šviesiaplaukė gražuolė. Kalbama, kad F.Kastro, vos ją išvydęs, pareiškė bičiuliams: „Pamatysite, aš ją vesiu“. Taip ir atsitiko 1948 m. spalio 12 d. Vestuvės vyko pagal visas tuometinės Kubos aukštuomenės tradicijas. Jaunųjų tėvai nepagailėjo pinigų jaunavedžių medaus mėnesiui Jungtinėse Valstijose.

Greitai jaunajai porai gimė sūnus Fidelitas. Tai vienintelis teisėtai gimęs F.Kastro vaikas. Kelerius metus pora gyveno ramiai ir laimingai. Tačiau kai F.Kastro ėmė rengti revoliuciją Kuboje, jo gyvenimo kelyje atsirado garsiausia Havanos bohemos atstovė, laikyta gražiausia Havanos moterimi, Nati Revuelta. Ji buvo ištekėjusi už garsaus Kubos gydytojo, bet tai nesutrukdė šios bohemos gražuolės susižavėjimui. Tuoj po to, kai Kastro išsiskyrė su Mirta, Nati pagimdė dukrą Aliną. Praėjus daug metų, kai Alina ištekėjo, F.Kastro pripažino, kad ji esanti jo dukra, nors apie tai žinojo visa Kuba.

1993 metais Alina, pasinaudojusi suklastotu Ispanijos pasu, pabėgo iš Kubos. Ji Amerikoje išleido knygą „Kastro dukra – išvarytosios atsiminimai“. Joje F.Kastro nesantuokinė dukra rašo, kad, be jos ir Fidelito, Kastro turi dar mažiausiai šešis vaikus. Visų jų vardai prasideda „A“ raide – Aleksas, Aleksandras, Antonijus, Anchelitas. Tai todėl, jog pilnas F.Kastro vardas – Fidelis Kastro Aleksandro Rus. Visus tuos šešetą vaikų pagimdė Deliv Soto – neoficiali diktatoriaus žmona. Trečioji neoficiali, bet pripažinta F.Kastro draugė buvo jam be galo ištikima sekretorė ir padėjėja, užkietėjusi komunistinė dogmatikė Selija Sančes. Ji baigė gyvenimą savižudybe aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau visa Kuba tuomet kalbėjo, kad ją nugalabijo F.Kastro brolis Raulis, kuriam S.Sančes jautė neslepiamą neapykantą.

Kaip liudija daugelis kubiečių, barzdočius revoliucionierius per visą ilgą gyvenimą naudojosi daugybės moterų paslaugomis. Jis sekė Lavrentijaus Berijos pavyzdžiu: važinėdamas Havanos gatvėmis, nurodydavo savo sėbrams, kurią jam patikusią merginą ar moterį pristatyti į jo apartamentus. Tokių moterų tiekėjų jis turėjo ištisą armiją. Tarp jų pagrindinis buvo aristokratiškų manierų, puikiai išsilavinęs Kubos kinematografijos instituto direktorius, žinomas visoje „laisvės saloje“ homoseksualistas Alfredas Gevara. Jis organizuodavo gražiausių moterų iš Europos gabenimą į F.Kastro „haremą“.

Havanos rajone Lagito, kuriame yra viena iš F.Kastro rezidencijų, – o tokių, įvairiais duomenimis, yra net 32, neskaitant trijų prabangių jachtų, – yra įrengta nuolat veikianti, moderniausia įranga aprūpinta ligoninė, kurios vienintelis pacientas yra pats Fidelis. Panaši ligoninė įrengta ir vadinamuosiuose Revoliucijos rūmuose, šalia F.Kastro darbo kabineto. Dabar visiems, dalyvaujantiems susitikimuose su diktatoriumi, griežtai uždrausta rūkyti. Pats Fidelis daugelio atmintyje pasiliko kaip neišleidžiantis cigaro iš burnos. Tačiau 1986 metais jis metė rūkyti ir pradėjo „visaliaudinę“ kampaniją prieš rūkymą. Kaip teigia garsus Kubos rašytojas, dabar irgi pasprukęs iš Kastro „rojaus“, Norbertas Fuentesas, F.Kastro rūkyti metė, tačiau labai mėgsta prancūzišką konjaką ir kai kurių rūšių ispaniškus vynus. Tuo tarpu jo įpėdiniu paskelbtas brolis Raulis, anot N.Fuenteso, ištisomis dėžėmis kasdien maukia amerikietišką 12 metų senumo viskį „Chivas Regal“.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija