|
Šalnų ir sausros pėdsakai
Benjaminas ŽULYS
Ne vien javai
Vienas svarbiausių rūpesčių mūsų kaime dabar sausros padariniai. Kalbama, diskutuojama apie derliaus netektis javų ūkyje. Kai kuriuose rajonuose grūdų derlingumas, palyginti su praeitais ar dar ankstesniais metais, sumažėjo perpus. Tiesa, pavyzdžiui, Kauno rajone, dar vienoje kitoje vietovėje nuostoliai ne tokie ženklūs.
Dėl nepalankių gamtinių sąlygų jau brangsta ir, atrodo, toliau brangs duonos gaminiai. Bet tai kelia ir kitokių minčių, nes šios dienos duona yra kepama dar iš praeitų metų derliaus grūdų, kurie buvo perkami, palyginti, nebrangiai. Bet to nepaisydami, kepyklų šeimininkai pakėlė savo paslaugų kainas, kas atsiliepia gaminio kainai.
Dėl galimo pašarų stygiaus ateinantį žiemos laikotarpį kai kuriuose rajonuose į skerdyklas jau gabenamos karvės, kiti gyvuliai.
Be to, nereikia pamiršti, kad nemažai žalos mūsų kaimui padarė ir praeitos žiemos šalčiai. Apie juos ir apie šios vasaros gamtos padarinius plačiai buvo kalbėta Kaune, Žemės ūkio rūmuose, įvykusiame Sodininkystės ir daržininkystės komiteto posėdyje. Jo akcentas situacija šalies sodininkystėje, uogininkystėje ir daržininkystėje. Komiteto pirmininkas Adolfas Jasinevičius, kiti specialistai pastebėjo, kad dabar dėl sausros sukeltų padarinių skambinama pavojaus varpais kone vien apie javų ūkį, gyvulininkystę, antrame ar dar kažkuriame plane paliekant sodų, daržų ūkį. O šios šakos irgi turi nemenką svorį visoje ūkininkavimo sistemoje. Komiteto vadovas priminė, kad Žemės ūkio ministerijoje yra rengiama metodika dėl kompensavimo už patirtus nuostolius šios sausros metu. Bet tuo metu metodika dar nebuvo parengta, nes tai esąs didelis darbas reikia tikslios statistikos, kiek, kokioje ūkininkavimo srityje patirta nuostolių, numatyti kompensavimo apimtis, įkainius ir kt. Beje, su nerimu pastebėta, kad dėl praeitos žiemos šalčių ministerijoje irgi buvo rengiama metodika patirtiems nuostoliams kompensuoti, bet, pasitarimo dalyvių žiniomis, ji taip ir liko neparengta. Ar ir šį kartą taip neatsitiks?
Uogynai, daržai
Ypač didelį susirūpinimą kelia braškynai. Lietuvos braškių augintojų draugijos valdybos pirmininkas Vidas Juodsnukis atkreipė dėmesį, kad dėl praėjusios šaltos ir besniegės žiemos (27-32 laipsniai žemiau nulio) ir šios vasaros karštų orų, užsitęsusios sausros braškių augintojai patyrė didžiulių nuostolių. Sunyko braškių sodmenys, nukentėjo uogų kokybė, derliaus gauta žymiai mažiau nei įprastais metais. Tokios pasekmės būdingos kone visiems šiuo žemės ūkio verslu užsiimantiems ūkininkams. Žmonės, investavę į braškynų įveisimą, tręšimą bei priežiūrą nemažai lėšų, prarado daugiau nei du trečdalius galimų pajamų. O vieno hektaro braškyno įveisimas kainuoja apie 20 tūkstančių litų. Nemažai braškynų taip nukentėjo, kad ūkininkai buvo priversti juos, kaip nevisaverčius, aparti, o naujų plotų įveisimas reikalauja daug lėšų. Be valstybės, nors dalinės, paramos nebus įmanoma, ir kils grėsmė braškininkystei Lietuvoje žlugti, sakė V.Juodsnukis. Pastebėta, kad turguose (pvz., Kauno Vilijampolės, Žaliakalnio) braškės buvo brangesnės negu pernai tokiu laiku.
Ne ką geresnė padėtis ir kitose uogininkystės srityse. Pavyzdžiui, dėl žiemą nušalusių šaknų ir sausros kai kur prarasta apie 90 proc. serbentų derliaus, o vidutiniškai žuvo apie 70 proc. šių uogynų derliaus, prarasta apie 40-60 proc. sodų gėrybių. Iššalo, išdžiūvo ir medelynai, iš jų žaliavos jau neišaugs visaverčiai sodinukai, vadinasi, ir vaismedžiai.
Nukentėjo ir ekologinės uogininkystės ūkis. Tokie krūmynai yra ypač jautrūs įvairiems gamtos pokyčiams. Tiesa, ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams priklauso valstybės išmokos. Tikimasi, kad jei nuostolių patirta ne dėl ūkininko kaltės, kad buvo tvarkomasi teisingai, pagal visus agrotechnikos reikalavimus, tos išmokos ir šiemet turėtų būti paskirtos.
Nedžiugina situacija daržuose. Prieš kurį laiką daug kur veikę, ūkininkams tarnavę laistymo įrengimai išardyti, ir dabar derliui labai daug įtakos turi gamtinės sąlygos. Pavyzdžiui, jei paprastai kopūsto galva sveria apie tris, penkis kilogramus, tai šių metų apie kilogramą, pusantro. Žinoma, yra ir didesnių. Dėl mažo bulvių derliaus jų kainos gali kilti, gali pabrangti žiediniai kopūstai, Pekino kopūstai, dar šis tas.
Pasižvalgius turguose, regi, kaip menkai atrodo mūsų laukuose išaugintos morkos. Tiesa, yra ir gražiai atrodančių, vos nenublizgintų. Suprantama, šios čia atgabentos iš užsienio, prisotintos chemikalų. Reikia manyti, kad iš Lenkijos, kitų šalių į mūsų parduotuves, bazes, turgus iš užsienio ir toliau bus apsčiai gabenama ne vien egzotiškų, bet ir mūsiškų vaisių, daržovių, kitų gėrybių. Tiesą sakant, ir kai kuriose užsienio šalyse siautėjo sausra, irgi palikusi savo skaudžius pėdsakus.
Nereikia aiškinti, kad nekokybiškų, prastai atrodančių vaisių, daržovių prekybininkai neims, tad dažnas pirkėjas, pernelyg nesigilindamas į subtilybes, perka išvaizdžią užsienyje išaugintą žemės ūkio, sodų produkciją, dargi mokėdamas už ją brangiau negu už saviškę.
Žemės ūkio rūmų Sodininkystės ir daržininkystės komitetas parengė raštą Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai dėl kompensacijos ūkininkams patirtiems nuostoliams padengti. Be to, norima, kad Žemės ūkio ministerijoje parengta metodika dėl kompensacijos būtų suderinta su Žemės ūkio rūmais tai padėtų išvengti galimų nesusipratimų, neaiškumų.
© 2006 XXI amžius
|