| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Rugsėjo 1-osios aidai Kazimieras Dobkevičius,
Šventė katalikiškoje Jėzuitų gimnazijoje Daugelis prisimena, kada sovietmečiu tikyba, jos dėstymas buvo ne tik išguiti iš mokyklų, bet ir buvo persekiojami moksleiviai ir jų tėvai, kurie praktikavo tikėjimą, lankė pamaldas bažnyčioje. Karingasis ateizmas persekiojo religijos išpažinėjus, ypač kunigus, kurie rengė vaikus Pirmajai Komunijai. Penkiasdešimt metų tęsėsi šis religijos genocidas, kol pagaliau 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktas paskelbė galą sovietinei okupacijai. Atgijo tauta, atsitiesė Katalikų Bažnyčia, Jėzaus Kristaus mokymas. Viena pirmųjų savo veiklą atkūrė Kauno jėzuitų gimnazija su katalikiškuoju moksleivių mokymu. Tai buvo gražus pavyzdys, kaip reikia auklėti, mokyti doros, tikėjimo tiesų Lietuvos jaunąją kartą. Naujai atkurtai gimnazijai vadovauti ėmėsi jaunas, energingas kunigas Gintaras Vitkus, SJ, kuriam teko įdėti daug darbo komplektuojant pedagogų kadrus, organizuojant moksleivių atranką. Tai viena prestižinių mokyklų Lietuvoje. Iš pradžių pasigirdo kalbų, esą tai būsianti kunigų rengimo kalvė, tačiau gyvenimas parodė, kad per penkiolika metų gimnazijos abiturientai stodami į aukštąsias mokyklas puikiai, aukštais balais, išlaikydavo egzaminus ir tapdavo įvairių aukštųjų mokyklų studentais. Pasak mokyklos direktoriaus kun.G.Vitkaus, tik keletas abiturientų pasirinko kunigystės mokslus. Jėzuitų gimnazijoje nori mokytis daug jaunuolių ir merginų iš visos Lietuvos. Vyksta konkursiniai egzaminai, nes į vieną vietą pretenduoja po du tris ir daugiau norinčiųjų čia mokytis. Šį rudenį gimnazijoje mokslą pradėjo 700 mokinių. Šiemet, kaip visada, mokslo metų pradžia vyko Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo vyskupas Jonas Ivanauskas, SJ, kun.G.Vitkus, SJ, mokyklos kapelionas kun. Artūras Sederevičius, SJ. Tarp garbingų svečių buvo Seimo narys Egidijus Vareikis, Kauno muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga Lietuvos kariuomenės generolo A.Ladigos vaikaitis ir kiti žymūs žmonės. Prieš šv. Mišias visi sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Vysk. J.Ivanauskas pasveikino moksleivius ir mokytojus mokslo metų pradžios proga, linkėdamas, kad Šventoji Dvasia suteiktų stiprybės siekiant mokslo žinių, užsibrėžto tikslo, išlikti dorais Lietuvos piliečiais. Kun. G.Vitkus pamokslo metu sakė, kad Kristus, gelbėdamas žmoniją nuo amžinosios pražūties, leidosi prikalamas prie kryžiaus. Čia Dievo galybė pasireiškė silpnumu. Kodėl Dievas pasirinko kryžių? Tai todėl, kad mus išgelbėtų. Dievas yra gailestingas, myli kiekvieną žmogų ir suteikia jam viltį laimėti Amžinąjį gyvenimą. Iškilmingai į bažnyčią buvo įnešta naujoji Kauno jėzuitų gimnazijos vėliava, kurioje išsiuvinėti trys herbai, Jėzaus Draugijos, Kauno miesto, Jėzuitų gimnazijos, o visa tai vainikuoja lotyniška sentencija: Ad majora natus sum (Gimę didesniems dalykams). Vėliavos autorius Rimas Rimkūnas, tėvų komiteto narys, architektas. Šiemet Kauno jėzuitų gimnazija tapo ne valstybinė, o Viešoji įstaiga Jėzuitų gimnazija, todėl privalu buvo keisti ir šventinti naują vėliavą, kurią pašventino vysk. J.Ivanauskas. Po šv. Mišių Seimo narys E.Vareikis geriausiai egzaminus į Jėzuitų gimnaziją išlaikiusiems moksleiviams Gabijai Karpauskaitei, Karoliui Kusui ir Dominykai Gurskaitei įteikė pinigines premijas. Mokytoja Jadvyga Kurienė palinkėjo moksleiviams gerbti savo mokyklą ir mokytojus, nenuilstamai siekti mokslo žinių, tobulėti. Mokyklos direktorius kun. G.Vitkus įteikė didžiulę gėlių puokštę mokytojai veteranei, 40 metų išdirbusiai pedagoginį darbą, Janinai Dundulienei. Skaitinių knygos ištraukas perskaitė penktokė Monika Šiliūnaitė ir abiturientas Paulius Gesevičius. Gimnazijos chorui mokslo metų atidarymo proga talkino solistas T.Ladiga, vargonininkė Dalia Jatautaitė. Iškilmių pabaigoje buvo sugiedotas Jėzuitų gimnazijos himnas. Telydi Dievas Jėzuitų gimnazijos moksleivių ir mokytojų gerus darbus naujaisiais mokslo metais. Vertybių sąsajos Šv. Mato vidurinėje mokykloje Žiedų žiedais rugsėjo 1-ąją mirgėjo Aukštosios Panemunės Švč. M. Marijos Vardo bažnyčios šventorius ir Šv. Mato vidurinės mokyklos kiemas. Nenuostabu, juk mokslo metų pradžios iškilmė, kaip visada, pažyra įvairiomis spalvomis. Tačiau šiemet jos žymiai sodresnės, nes prieš metus ši Aukštosios Panemunės vidurinė mokykla, pasirinkusi katalikišką ugdymo kryptį, sėkmingai atlaikiusi pirmuosius išbandymus ir išsivadavusi iš gynybiškos pozicijos, žengia dar vieną tvirtą žingsnį. Miesto žiniasklaida kurį laiką nenustigo vietoje negalėdama susitaikyti su mintimi, kad dvi miesto vidurinės mokyklos Ąžuolo ir tada M.Šalčiaus, dabar Šv. Mato apsisprendė bręsti ir brandinti krikščioniškojo dorinio ugdymo vaisius, todėl vienas kitą vijo įtarumo kupini straipsniai. Kaip ir dera demokratinėje visuomenėje, sprendimas buvo padarytas, remiantis Lietuvos Konstitucijos, Šventojo Sosto ir Lietuvos bendradarbiavimo švietimo srityje (2000 m.) priimtomis nuostatomis, pagal miesto savivaldybės ir Kauno bei Vilkaviškio vyskupijų pasirašytą sutartį. Klausimu, kas pasikeitė mokykloms tapus katalikiškomis, nuo pirmų dienų prie sienos buvo remiami abiejų mokyklų vadovai. Pasak Šv. Mato vidurinės mokyklos direktorės Janinos Zaparackienės, pasirinkus krikščionybę kaip sąlygą visiškai asmenybei brandinti, šviesesni tapo bendrojo lavinimo ir ugdymo horizontai, kuriuose sušvito naujas požiūris į vaiką, paauglį, kaip dieviškąjį skleidimąsi žemėje. Norint gero derliaus, pirmiausia reikia išpurenti žemę, norint kokybiškų ugdymo rezultatų, pirmiausia reikia pagal pasirinktą kryptį pasinerti į procesą ir kantriai eiti pirmyn. Apie tai, kas įvyksta susitikus su Jėzumi, pamoksle kalbėjo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Mokiniai, mokytojai, tėvai, gaudydami svarius ganytojo žodžius apie tai, jog Viešpats myli kiekvieną, patį mažiausią ir patį silpniausią, džiaugėsi jo dalyvavimu mokslo metų pradžios šventėje, nes pasijuto suprasti ir sustiprinti. Mokyklos ir parapijos bendruomenei labai reikėjo autoritetingų vyskupo minčių apie šv. Matą evangelistą, kurio vardo pasirinkimas visuomenėje buvo sukėlęs nemažų diskusijų audrą. Pagal Šventąjį Raštą žinant, kaip paprastas, nelabai aukštų siekių žmogus iš esmės pasikeitė tapęs Jėzaus Kristaus sekėju, šv. Mato vardas nei stebina, nei glumina. Atvirkščiai, jis turi kokybiškai naujo dvasinio virsmo prasmę. Kalbinti penktokų tėvai, kurių vaikai mokėsi krikščioniško ugdymo skraiste apsigaubusioje Šilo pradinėje mokykloje, džiaugėsi, kad Aukštojoje Panemunėje yra katalikiška vidurinė mokykla, nes čia, kur nuosekliai formuojami krikščioniškojo solidarumo pagrindai, psichologiniu ir dvasiniu atžvilgiu vaikai bus saugesni. Pasak vieno mokinio motinos, Šv. Mato vidurinėje mokykloje ir mokiniai, ir jų mokytojai nebijo būti krikščionimis ir mokosi šią laikyseną nešti tolyn. Tai, beje, labai svarbu, nes dabartinėje visuomenėje ypač trūksta aiškios, net ir katalikiškos pozicijos. Iš kitos pusės, pastebėjo vyresnių klasių mokinių tėvai, šioje mokykloje yra nemažas ir humanistinės dvasios įdirbis organizuojant Sniego gniūžtės, kitas dorinio ugdymo programas. Todėl, perfrazuojant vyskupo R.Norvilos žodžius, labai prasmingas ir sveikintinas dviejų kultūrų humanistinės ir krikščioniškosios susitikimas. Viena pirmųjų kregždžių šiais mokslo metais mokykloje įkurta ateitininkų Šv. Cecilijos kuopa, kurios vėliava per iškilmes suplevėsavo šalia Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavų. Perskaičius miesto mero sveikinimo telegramą, nuskambėjus vicemero K.Kuzminsko sveikinimui, kitų garbių asmenų ir socialinių partnerių linkėjimams, mokyklos bendruomenė susikaupė naujai lavinimo ir katalikiško ugdymo programai. Mokslo metų pradžia bažnyčiose Mokslo metų pradžia buvo paminėta ne tik visose Lietuvos mokyklose, bet ir bažnyčiose. Šįkart kiek išsamiau apie rugsėjo 1-ąją Kauno rajono bažnyčiose. Mokslo metų pradžios proga jose buvo aukojamos šv. Mišios už mokinius, jų tėvus, pedagogus. Kunigai tarė jiems daug šviesių, padrąsinančių žodžių. Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinės mokyklos bendruomenė, mokinių tėveliai į savo Švč. Trejybės parapijos bažnyčią susirinko, kaip ir buvo iš anksto pranešta, devintą valandą ryto. Parapijos klebonas kun. Vaidas Bartkus sakė, kad į šv. Mišias atėjo gerokai daugiau nei pusė mokinių, pedagogai, buvo ir tėvelių, kitų giminių. Kai kurie ėjo išpažinties. Savo pamoksle klebonas kalbėjo apie tėvų, šeimos vaidmenį vaikų auklėjime, neprimetant jo vien mokyklai, kvietė visus, ypač jaunimą, nepamiršti kelio į bažnyčią. Po šv. Mišių visi susirinko į netoliese esančią vidurinę mokyklą, kur įvyko Rugsėjo 1-osios šventė. Graži tradicija paminėti naujųjų mokslo metų pradžią ne pirmi metai gyvuoja ir Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje. Ir šioje bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Apie jas tikintiesiems buvo pranešta maždaug prieš mėnesį bažnyčioje, taip pat ir mokykloje. Parapijoje veikia Babtų gimnazija, Sitkūnų vidurinė mokykla ir Babtų vaikų darželis-mokykla. Tad į bažnyčią susirinko gausus būrys jaunimo, pedagogų, aplinkinių vietovių tikinčiųjų. Bažnyčia buvo pilna žmonių. Atėjusieji atidžiai išklausė parapijos klebono kun. Ginto Rumševičiaus pamokslo. Jame kunigas kalbėjo apie jaunimo, tėvų pareigingumą, atsakingą pedagogų darbą auklėjant vaikus, Dievo pagalbą šiame darbe. Po šv. Mišių moksleiviai susirinko į savo mokyklą, kur įvyko tradicinės Rugsėjo pirmosios iškilmės. Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje šv. Mišios naujųjų mokslo metų pradžios proga pagal tradiciją buvo aukojamos sekmadienio rytą. Vėliau parapijos klebonas dekanas kun. Augustinas Paulauskas pastebėjo, kad per šv. Mišias jaunimo, suaugusiųjų buvo daugiau nei kitais sekmadieniais, tai džiugino. Tačiau norėjosi, kad tikinčiųjų būtų dar daugiau. Apie šias šv. Mišias raudondvariečiai buvo informuoti iš anksto, pakviesti jose kuo gausiau dalyvauti. Tačiau aktyvios agitacijos nebuvo. Ką širdis traukia, tas neraginamas ir nestumiamas ateis į bažnyčią, ypač jei šeimoje puoselėjamos katalikiškos idėjos, sakė kunigas. Jis regėjęs, kaip vienoje kitoje bažnyčioje per katalikiškas šventes vaikai nuobodžiai stoviniavo pasieniais, vieni su kitais šnekučiavosi. Buvo matyti, jog jie vien laukė, kad kuo greičiau šv. Mišios baigtųsi. Tikriausiai tie vaikai į bažnyčią buvo tėvų kone varyte atvaryti ar pažadėta jiems už tai koks nors paskatinimas. Tai gal tai yra ir dorinio, katalikiško auklėjimo spragos, samprotavo klebonas. Tad ir savo pamoksle kun. A.Paulauskas kalbėjo apie tikrąsias žmogaus vertybes, kurios subręsta kiekvieno mūsų viduje ir iš vidaus išeina į gyvenimo kelius. Klebonas palinkėjo jaunimui nepaklysti tuose keliuose, laikytis Dievo nurodymų, daryti kitiems gera.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |