Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Gydo darbas ir malda

Prie kuriamo herbulariumo (dešinėje – projekto vadovai Rūta ir Laimonas)

Liepos 27-osios rytą iš Marijampolės pakeliauti po Dzūkiją išvyko gydytojos E.Montvilienės suburta „Caritas“ priklausomybių prevencijos ir pagalbos centro „Rūpintojėlis“ savanorių grupė: psichologė N.Kryžanauskienė, „Vaiko orumo išsaugojimo“ programos koordinatorė A.Parulienė, budinti ir informuojanti medikė E.Žintikienė, pedagogė, programos „Linas“ koordinatorė D.Kriščiūnienė ir šeimų konsultantė L.Braukylienė.

Kelionė po Žemaitiją

Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos vaikų dienos centro „Dangaus vaikai“ lankytojai su vadove Laimute Kuzmiene Medvėgalio piliakalnyje

Prasidėjo ruduo. Rugsėjo pirmąją į mokyklas sugrįžo vaikai, kurie susitiko su senais ir naujais draugais, mokytojais, dalijasi prabėgusios vasaros įspūdžiais.

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centras „Rūpintojėlis“, suprasdamas, kad ne visi vaikai per vasaros atostogas galėjo kur nors išvykti, rugpjūčio 23-iąją Marijampolės apskrities vaikų globos namų auklėtiniams, LVTGO „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės skyriaus ir Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos vaikų dienos centro „Dangaus vaikai“ lankytojams sudarė galimybę paskutinėmis vasaros atostogų dienomis aplankyti garsiausias ir gražiausias Žemaitijos vietas. Tai ne vien pažintinė ekskursija, bet ir vaikų dvasios turtinimas, gerumo, tikėjimo ugdymas. Tai vieni pagrindinių Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centro „Rūpintojėlis“ darbo su vaikais metodų.

Ne vien malda Dievą garbiname

Dalis žmonių galvoja, kad tik malda Dievas garbinamas. Jei bažnyčiose iš storiausių maldaknygių meldžiasi, rožinį kelis kartus kalba, tai namuose maldaknygė ir rožinis užmirštamas. Šitaip galvojame, kad savo pareigas visiškai atlikome. Užvertę maldaknygę, rožinį padėję, savo gyvenimą kitais keliais sukame: kiek žmonių įvairiai apkalbame, šmeižiame. Daug kas vaikus likimo valiai palieka, jiems jokio gero pavyzdžio nerodo. Užmirštame rytais, vakarais pasimelsti, gerų knygų paskaityti. Dabar labiausiai priimta: televizorius vos nubudus įjungiamas ir iki vėlyvos nakties nenutyla. Ką jame matome? Daugiausia įvairūs užsienietiški, nepadorūs filmai, serialai, kuriuose vien bučiniai, meilės scenos, glamonėjimaisi, ir daugelis išsižioję žiūri. Tas ypač kenkia vaikams, paaugliams. Dažnai šie vaizdai užgožia maldų kalbėtus žodžius.

Ar gerai gyveni, lietuvi?

– Gerai! Labai gerai! – atsakytų seimūnai, ministrai, įvairių įmonių bei verslovių vadovai ir jų padėjėjai. O ministras pirmininkas net pasaulį nustebino: juk po dviejų savaičių labai neatsakingo darbo jau galima vykti atostogų – pasivažinėti po Rygą, Kijevą, gal dar kur nors. Taigi bent jau vienas lietuvis jau tikrai gyvena labai gerai. Tik visa bėda, kad nėra buto Turniškėse. Bet pasistatysime. Jei ne Turniškėse, tai pačioje Katedros aikštėje. Valdovų rūmus!.. O jei tų neužtektų, tai juk galima statyti ir specialų viešbutį. Seimo nariams.. Tiesa, naują Seimo salę, sako, baigia statyti. Tai gali pradėti statyti ir viešbutį... Pinigų užteks. Europa duos. Ne tuščiai ten labai sumaniai darbuojasi tokia panelė, o jos atsiųstus eurus Lietuvoje dalija tokia jau ponia kunigaikštienė, kuri pirmiausia aprūpino savo sūnų rūmams statyti prie Žeimenos. Tuose rūmuose greitai galėtų, jei panorėtų, apsigyventi net pats ministeris pirmininkas. Žeimena! Lašišos! Baravykai su voveruškomis!

Klaidos, darytos Atgimimo metu

Perskaitęs „XXI amžiuje“ Algimanto Kojelio straipsnį „Seku, seku pasaką“, visiškai pritariu išsakytoms jo mintims. Prisimenu, kai buvau išrinktas Panevėžio miesto tarybos deputatu. Tada mus rėmė Lietuvos Sąjūdis.