| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Panevėžio-Krekenavos dekanate Kur plevena Vaižganto dvasia
Vadaktėliai. Tai šalia Naujamiestį ir Krekenavą jungiančio žvyrkelio įsikūrusi gyvenvietė. Pirmąjį rudens sekmadienį čia buvo didelė šventė Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje vyko Šv. Izabelės atlaidai. Į juos gausiai susirinko ne tik parapijos, bet ir šiame Lietuvos kampelyje gimusių ar augusių, tačiau dabar kitur įsikūrusių žmonių. Kartu buvo paminėta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto išvykimo iš Vadaktėlių 100-osios metinės. Kraštą, kuriame jis kunigavo trejus metus, paliko 1905-aisiais. Iškilmėse dalyvavo ir šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir generalvikaras kan. dr.Robertas Pukenis. Vyskupas čia lankėsi pirmą kartą. Toks aukšto rango katalikų dvasininkas Vadaktėliuose dar nesilankė per visą Panevėžio vyskupijos 80 metų istoriją. Sakydamas pamokslą ganytojas akcentavo, jog netoli Vadaktėlių yra Garšviai knygnešių sostinė. Vadaktėlių parapijoje gimė prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. Pernai sukako 100 metų, kai iš Vadaktėlių išvyko čia kunigavęs J.Tumas-Vaižgantas vienas iš Vilniaus Seimo, kuris vėliau peraugo į Lietuvos Tarybą, organizatorių. Jis įkūrė Krikščionių demokratų partiją. Kunigaudamas Vadaktėliuose, J.Tumas-Vaižgantas buvo aktyvus šio valsčiaus gyvenimo dalyvis, kovojo prieš degtindarius, skatino žmones skaityti. Užtat valdžios nebuvo mėgstamas: klebonijoje buvo padaryta krata, o klebonas net teisiamas. Kan. J.Tumas-Vaižgantas redagavo žurnalą Tėvynės sargas, pats rašė jam straipsnius. Nepamirštami lietuvių literatūros klasiko kūriniai Dėdės ir dėdienės, Pragiedruliai. Iš jų mokėsi ne viena Lietuvos žmonių karta. Kan. J.Tumas-Vaižgantas buvo ryžtingas ir tiesos nebijantis sakyti žmogus. Vysk. J.Kauneckas pabrėžė, kad šiandien Lietuvai būtina turėti tokių pat pasiaukojančių žmonių, koks buvo Vaižgantas. Jis gimė per Šilinės atlaidus, per pačią Sumą, būdamas silpnos sveikatos. Motina savo mylimą sūnų aukojo Švč. Mergelei Marijai, kad ši suteiktų jam stiprybės. Per savo ryžtą, meilę gimtajai Lietuvai, J.Tumas-Vaižgantas tapo vienu šviesiausių XX amžiaus Lietuvos protų. Vyskupas J.Kauneckas piktinosi, kad rugsėjo pirmąją Mokslo dieną policija buvo priversta rinkti prisigėrusius nepilnamečius. Anot jo, to nebuvo net sovietiniais laikais. Vyskupas abejojo, ar šiandieniniai aukščiausi politikai, prisiekę tarnauti savo tautai, tyra siela eina į bažnyčią ar taip tik demonstruoja savo katalikiškumą. Dabar ypač trūksta blaivaus, pasiaukojančio, širdimi mylinčio, bet ne gražiais žodžiais deklaruojančio jaunimo, teigė ganytojas. Jis džiaugėsi matydamas tokį puikų bažnyčioje patarnaujantį jaunųjų būrelį. Kalbėdamas apie Šv. Izabelės atlaidų atsiradimą, vysk. J.Kauneckas teigė, jog tokiu vardu gyveno prancūzaitė, labai kilmingos šeimos dukra, atsisakiusi savo turtų ir pasirinkusi vienuolės kelią. Kita Izabelė, turėjusi Kopanskienės pavardę, Vadaktėlių dvarininkė, vietos bažnyčiai dovanojo 8,5 dešimtinės žemės. Po šv. Mišių tikintieji ėjo į šventorių, prie meniškai iš medžio išdrožto kryžiaus. Jo autorius prieškario užsienio reikalų ministro J.Urbšio sūnėnas Aloyzas Urbšys. Nuostabaus grožio medžio kūrinys yra skirtas kan. J.Tumui-Vaižgantui, jo tarnystei Vadaktėliuose atminti. Didingą kryžių pašventino vyskupas. Kalbėjo Krekenavos klebonas kan. Petras Budriūnas, aptarnaujantis Vadaktėlių parapiją. Jis sakė, jog dabar joje gyvena 177 žmonės, iš kurių dvylika dar nėra krikštyti. Apie Vaižganto sąsajas su Vadaktėliais pasakojo mokytoja Algima Markavičienė. Ji priminė, jog 1938 metais bažnyčia turėjo puikų 17 žmonių chorą. (Sekmadienį šv. Mišiose giedojo Krekenavos bažnyčios choras.) Kryžiaus autorius A.Urbšys dėkojo Krekenavos klebonui kan. P.Budriūnui, Krekenavos seniūnijai ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo tarnybos vedėjai Raimondai Valaitienei, kurių dėka jam pavyko įgyvendinti šį savo sumanymą. Parapijiečiai ir svečiai stabtelėjo prie parapijos namų, kuriuos pašventino vysk. J.Kauneckas. Ganytojas pakvietė užeiti į vidų apžiūrėti muziejaus, kurio ekspozicijoje daugiausia vietos skirta J.Tumui-Vaižgantui. Apie eksponatus pasakojo šio jaukaus kampelio įkūrėjas A.Urbšys. Čia galima pamatyti peršautą, bet suvirintą varpą, kuris gražiai tebeskamba. Ant sienos kabo iš švino lietas kryžius. Į muziejų pateko fisharmonija, kuria anksčiau grota bažnyčioje, kol joje dar nebuvo vargonų. Stovi nuo laiko patamsėjęs baldakimas. Ant stalo tvarkingai išdėliotos senovę menančios maldaknygės. Yra kėdė, ant kurios, kaip manoma, sėdėdavo literatūros klasikas J.Tumas-Vaižgantas. Muziejų pagyvina Vadaktėliuose kunigavusių dvasininkų fotokopijos. Čia dirbo kun. Juozas Dubnikas, mokėjęs 16 kalbų. Visus eksponatus pavyko surinkti A.Urbšiui, geranoriškai padedant parapijos žmonėms. Ekspoziciją jis tikisi praplėsti bei aprašyti kiekvieną jos eksponatą. Vadaktėliuose A.Urbšys gimė, čia priėmė Pirmąją Komuniją. Dabar Pasvalio rajone gyvenantis nagingas medžio drožėjas dažnas svečias gimtinėje. Name prie kelio, kur yra muziejus, A.Urbšio nuomone, ir gyveno Vaižgantas. Apie tai jis sprendė iš vienos nuotraukos. A.Urbšio minčiai pritarė ir čia buvusi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė, įvairių kultūrinių renginių vedėja. A.Urbšys apgailestavo, kad name nėra telefono. Jis teigė, jog aštuoni bažnyčios daiktai buvo įtraukti į valstybės saugomųjų sąrašą, nes 1773 metais iš medžio statyta šventovė palikta likimo valiai. Tai girdėjusi apskrities atstovė R.Valaitienė ragino A.Urbšį rašyti projektą valstybės paramai gauti. Muziejaus Vadaktėliuose puoselėtojas pateikė malonų siurprizą parapijos neperiodinį leidinuką Vadakčiukai. Bronius VERTELKA Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |