|
Ar gerai gyveni, lietuvi?
Gerai! Labai gerai! atsakytų seimūnai, ministrai, įvairių įmonių bei verslovių vadovai ir jų padėjėjai. O ministras pirmininkas net pasaulį nustebino: juk po dviejų savaičių labai neatsakingo darbo jau galima vykti atostogų pasivažinėti po Rygą, Kijevą, gal dar kur nors. Taigi bent jau vienas lietuvis jau tikrai gyvena labai gerai. Tik visa bėda, kad nėra buto Turniškėse. Bet pasistatysime. Jei ne Turniškėse, tai pačioje Katedros aikštėje. Valdovų rūmus!.. O jei tų neužtektų, tai juk galima statyti ir specialų viešbutį. Seimo nariams.. Tiesa, naują Seimo salę, sako, baigia statyti. Tai gali pradėti statyti ir viešbutį... Pinigų užteks. Europa duos. Ne tuščiai ten labai sumaniai darbuojasi tokia panelė, o jos atsiųstus eurus Lietuvoje dalija tokia jau ponia kunigaikštienė, kuri pirmiausia aprūpino savo sūnų rūmams statyti prie Žeimenos. Tuose rūmuose greitai galėtų, jei panorėtų, apsigyventi net pats ministeris pirmininkas. Žeimena! Lašišos! Baravykai su voveruškomis!
Nepamiršk, lietuvi vyruti, kad tave tvarkė ir tvarkys moterys. Juk garsiai tebeskamba sena tiesa, kad pasaulį valdo vyrai, o vyrus moterys. Lietuvaitės, tiesa, moka ir slėptis. Žiūrėk, net kelias dešimtis metų valgyklos bufetininkė apgaudinėjo savo vyrą, už nosies vedžiodama ir pirmąjį Lietuvos vyrą, vadovavusį net visai Lietuvai, pasak jo paties, nuo 1960 metų. Kita moteris prisiviliojo Archangelsko šaltkalvį į Lietuvą ir čia abu susikrovė milijonus iš paprasčiausių Kėdainių agurkų. Trečia, pasėdėjusi keletą metų Klaipėdos apskrities viršininko kėdėje, apsitvėrė Girulius. Pagaliau Krekenavos skerdyklos mėsos sūdytoja nušluostė nosis ne tik savo direktoriams, bet išgąsdino ir kitus Lietuvos fabrikantus, jau keliolika metų atlyginimus mokėjusius vokeliuose, o Lietuvos vyriausybes vertusius gyvuoti milijardinėmis paskolomis. Iš kur tie kelių dešimčių milijardų litų ant Lietuvos biudžeto pečių? Kol kas niekas nesako ar nežino. Gal nors Šarkinas žino?
Moterie, tavo vardas niekšybė! pasakė kadaise Šekspyras. Turbūt taip sako ir Lietuvos baldininkai, kurių buhalterė, lyg ir patarnaudama, pasiėmė beveik pusę milijono litų. Lyg ir įpareigota juos nuvežti į Vokietiją, o nuvažiavusi juos panaudojo savo reikalams, nepasakiusi nė dėkui... Ir nė garso jau kelinti metai. O šį pavasarį viena Vilniaus centrinio knygyno tarnautoja surinko Visuotinės lietuvių enciklopedijos devintojo tomo prenumeratą aštuoniasdešimt tūkstančių litų ir dingo. Viskas paaiškėjo, kai jau išėjo devintas tomas. Deja, beveik tūkstantis enciklopedijos prenumeratorių liko be devintojo tomo...
Visaip tos lietuvaitės eina Šekspyro moters niekšybės pėdomis. Štai jau atsirado moterų, kurios keičia pažiūras, atsiprašau, partijas, kad tik išliktų ministrėmis. Akli ir tie vyrai, kurie nemato moterų niekšybių. Juk ir Kaltinėnų gyventojų sąmyšį, spėja, sukėlusi viena Šilalės pareigūnė, kuri, sako, pasirūpinusi savo pusbroliui suteikti rojų....
O juk visa tai mato ir girdi daugybė moterų ne tik valdžios įstaigose ar verslo įmonėse, bet ir žiniasklaidoje. Radijuje, televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose, leidyklose, teatruose, koncertuose visur moterų kelis kartus daugiau negu vyrų. Ir jos ten taip smarkiai dirba, kad neturi laiko net susišukuoti, tvarkingai apsirengti vasarą net į bažnyčią eina, jeigu kuri eina, pusnuogės. O rūko rūko! Gatvėse net paauglės. O įstaigose, kavinėse ir vyresnės. Moterys ir šeimos nekuria, vaikų neaugina. 60 proc. lietuvaičių su vyrais tik draugauja, restoranuose išgėrinėja, remia tabaką... Žiūrėk, neretai ir šunį automobilyje pasisodinusi šalia vežasi į želdynus, pušynus... pasivaikščioti...
Dar niekad lietuviai, ypač lietuvės, taip nebuvo stebinę pasaulio kaip dabar. Ir automobilių gausa, ir studentų skaičiumi, ir savižudybėmis, ir bevaikyste, ir girtuokliavimu. Stebina ir poezijos, dailės, dainos, muzikos, teatro nuosmukis, bedieviškumas. Žinoma, pakanka ir teisingųjų, dorųjų. Bet šie nematomi, o tie viešpatauja visur: scenoje, gatvėje, puikiai matomi televizijos ekranuose.
Tiesa, Lietuvos moterys gyvena beveik dešimt metų ilgiau negu vyrai. Bet juk ir gimsta mažiau negu miršta. Pernai gimė trisdešimt, o mirė keturiasdešimt tūkstančių. Šiemet panašus santykis. Nejaugi išmirs Lietuva?! Nejaugi teisūs tie, kurie jau šiandien teigia, kad po trijų šimtų metų neliks lietuvių!? Kas tada gyvens šiame gražiame pasaulio kampelyje?
Senolis Viktoras Alekna
Vilnius
© 2006 XXI amžius
|