Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šlapiapėdžiai

Petras KATINAS

Šį rudenį Rusija susilauks dar vieno keisto įstatymo, kuris, dar jį svarstant Valstybės Dūmoje, susilaukė ne tik daugybės pašaipų ir skėsčiojimų rankomis stebintis, jog deputatams tikriausiai protas pasimaišė. Mat Dūma jau dviejų skaitymų metu pritarė „patriotiniam“ pasiūlymui įstatymu uždrausti vartoti „kenksmingus“ rusų liaudžiai, kultūrai ir rusų tautos mentalitetui žodžius ir pavadinimus, atėjusius iš supuvusių Vakarų. Susirinkę po vasaros atostogų Dūmos deputatai trečiuoju skaitymu jau galutinai įteisins šį įstatymą. Jo esmė – uždrausti pirmiausia valdininkams ir žurnalistams naudoti svetimų valstybių pinigų pavadinimus. Pirmiausia – dolerio ir euro. Be dolerio ir euro, kita auka tapo skandalingojo rašytojo Eduardo Limonovo sukurta Nacionalbolševikų partija. Jeigu jau prokurorai nutraukė šios politinės grupuotės registraciją ir ją neva likvidavo tokiu būdu, tai žiniasklaidai įsakyta net žodeliu neminėti šios organizacijos. Tarsi jos nebūtų ir šios partijos žaliūkai neapmėtytų supuvusiais kiaušiniais ir pomidorais savo oponentų, na, kad ir V.Putino „putinjugendo“ narių, organizacijos „Naši“ ar valdančiosios partijos „Jedinnaja Rossija“ aktyvistų. Įdomu, jog Rusijos Valstybės Dūmai dar nespėjus galutinai patvirtinti įstatymo, draudžiančio vartoti žodžius „doleris“ ir „euras“ bei panašius, žeidžiančius rusų nacionalinį orumą, Maskvos pavyzdžiu bemat pasekė Iranas. Teherano valdovas prezidentas M.Achmadinežadas paskelbė džihadą – „šventąjį karą“ visiems žodžiams, pasiskolintiems iš anglų kalbos, nes tai, pasirodo, yra „sionizmo rėmėjų“ kalba, o Irano piliečiai yra mirtini sionistinio Izraelio ir viso pasaulio sionistų priešai. Todėl nuo šiol, pavyzdžiui, picą įsakyta vadinti „plokščiu paplotėliu“, o faksą – „distanciniu rašikliu“.

Apskritai pasaulio istorijoje kova su žodžiais ir pavadinimais – ne naujiena. Ir ne Rusijos „patriotai“ ar Irano mulos juos išsigalvojo. Kada tuoj po Kristaus gimimo senovės romėnai surengė didžiulius žydų pogromus ir paprasčiausiai išvarė žydus iš jų žemės, jie uždraudė net minėti jų šalies Judėjos pavadinimą. Rusijos caras Pavelas I įsakė panaikinti žodį pilietis ir vietoj jo vartoti „vietos gyventojas“ („obyvatel“). Caras Nikolajus I griežtai uždraudė bet kokiuose valstybiniuose dokumentuose vartoti žodžius Lietuva ir Baltarusija ir vietoj jų įvedė pavadinimą Šiaurės Vakarų kraštas (Severo zapadnyj kraj). Sovietų Sąjungos laikais tokių marazmų irgi buvo daugybė. Pavyzdžiui, cenzūra išbraukdavo žodį „prostitucija“, nes esą tai reiškinys, absoliučiai svetimas sovietinio gyvenimo būdui. Dabartinis Uzbekistano diktatorius I.Karimovas „rekomendavo“ žurnalistams pamiršti tokius žodžius kaip korupcija, klanas, skurdas ir opozicija.

Įdomu, kad kai kurie Rusijos veikėjai, kaip Eurazijos judėjimo (užmaskuoto SSRS atkūrimo) lyderis, publicistas ir filosofu besivadinantis, „neišlendantis“ iš Rusijos dienraščių puslapių Aleksandras Duginas pritaria tokiems Dūmos sprendimams, o ypač E.Limonovo Nacionalbolševikų partijos vado minėjimo draudimui. Mat, pasak A.Dugino, paleistuvis E.Limonovas suteršė šventą bolševiko vardą. Jis taip pat gyrė naują Rusijos bičiulį, teroristų rėmėją Irano prezidentą, uždraudusį vartoti anglų kalbos žodžius. Todėl A.Duginas siūlo uždrausti vartoti ne tik žodžio „pica“ pavadinimą, bet ir tokius kaip „rinka“ ir „liberalizmas“. Štai koks šaunus filosofas! Iš esmės tam pritaria ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovai. Sprendžiant iš protojerėjaus Vsevolodo Čaplino samprotavimų, tokie žodžiai kaip „doleris“ prilygsta piktosios dvasios pavadinimui ir jis net citavo kai kurias Evangelijos ištraukas.

Tuo tarpu žinomas rusų rašytojas Borisas Strugackis sakė: „Aš nepamenu, kad net juodžiausiais sovietiniais metais įstatymine tvarka būtų uždrausta vartoti kai kuriuos žodžius. Tiesa, netiesiogiai buvo draudžiama cituoti ar minėti „liaudies priešų“ vardus. Kovos prieš kosmopolitizmą metu buvo panašių bandymų. Pavyzdžiui, sovietiniams bonzoms kažkodėl užkliuvo žodis „kaliošai“. Vietoj jo buvo rekomenduota vartoti žodį „šlapiapėdžiai“ („mokrostupy“). Žinoma, visa tai buvo ir yra didelė kvailystė. Juk ir tradicinį rusišką keiksmažodį „matą“ buvo bandoma uždrausti nuo neatmenamų laikų. Rezultatas – dargi atvirkštinis“.

Rusijos žurnalistų sąjungos generalinis sekretorius Igoris Jakovenka priminė, kad egzistuoja įsitikinimas, jog su įvairių draudimų pagalba galima uždrausti realų gyvenimą ir jo reiškinius. „Nagi, išmesime dolerį iš savo kalbos – negi tuo užbaigsime mūsų ekonomikos dolerizaciją? Visiška nesąmonė yra ir Nacionalbolševikų partijos minėjimo draudimas. Negi manoma, kad aukšti valdininkai, uždraudę minėti šią grupuotę, įsitikinę, kad ji neegzistuoja? Kai kurie aukšti Rusijos veikėjai įsikalė į galvas, kad jeigu per televiziją nerodys tų ar kitų įvykių ir reiškinių, tai jų nėra ir jie savaime išnyks. Juk ir po Beslano įvykių, dėl kurių ir šiandien kyla daugybė klausimų, vieninteliu kaltuoju tapo vyriausiasis „Investijų“ dienraščio redaktorius, pašalintas iš užimamų pareigų. Vien už tai, kad jo vadovaujamas dienraštis pateikė daugybę faktų, jog Beslano aukų galėjo būti kelis kartus mažiau, jeigu Rusijos specialieji daliniai nebūtų veikę taip neprofesionaliai ir atmestinai. O po tragedijos, įvykusios Maskvos „Nord-Ost“ teatre, kalčiausias tapo NTV televizijos generalinis direktorius. Dabar dėl visko, kas atsitiko, kalčiausiais paskelbiami žurnalistai. Rusijos savaitraštis „Argumenty i fakty“, atsiliepdamas į Rusijos Valstybės Dūmos sumanymą uždrausti vartoti žodį „doleris“, išspausdino įdomų piešinį su 100 JAV dolerių banknoto atvaizdu. Jame ant JAV prezidento galvos užvožta Monomacho kepurė, o 100 dolerių pavadinta 100 amerikietiškų rublių.

© 2006 „XXI amžius“