Atnaujintas 2006 rugsėjo 8 d.
Nr.67
(1467)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Jie skaito katalikišką spaudą ir tuo džiaugiasi

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Laukuviškiai Konstancija
ir Steponas Jonikai sako,
jog tikram katalikui reikia
ir katalikiškos spaudos...

Elena Miknienė su ką tik įsigytu
„XXI amžiumi“ prie Šilalės bažnyčios

Laukuvos parapijoje, Laukuvos miestelyje, gyvenantys Konstancija ir Steponas Jonikai – garbaus amžiaus žmonės. Jonikienei – 82 metai, o jos vyrui Steponui – 91-eri. K. ir S.Jonikai užaugino ir į gyvenimą išleido keturis vaikus ir jau spėjo sulaukti net devynių vaikaičių. Jų išsilavinimas – keturi tuometinės pradžios mokyklos skyriai. Nors ir sunkus buvo sutuoktinių gyvenimas, bet abiem santarvėje ir katalikiškai gyvenant, pakako ir tų keturių skyrių. Tiesa, į Laukuvą jie maždaug prieš septynetą metų atsikėlė iš ne taip toli esančio Bilionių seniūnijos Vėlaičių kaimo. Ten, Vėlaičiuose, jie pradėjo prenumeruoti ir skaityti „XXI amžių“ ir jiems labai patikusį buvusį „Katalikų pasaulį“. Dabar, šalia visą laiką skaitomo „XXI amžiaus“, ketina užsiprenumeruoti ir žurnalą „Artuma“. „Nors kasdien ant mūsų stalo yra maldaknygė, rožinis, tačiau mums, kaip giliai tikintiems katalikams, šito nepakanka. Reikia dar ir katalikiškos spaudos, kad ir, būdami senyvo amžiaus, dar galėtume praturtinti save katalikiško pasaulio naujienomis“, – sako Konstancija. Be to, dar priduria, jog „XXI amžius“ jiems esąs itin įdomus laikraštis. Pasak Konstancijos ir Stepono, „XXI amžiuje“ viskas rašoma labai teisingai tiek apie katalikišką, tiek ir apie pasaulietišką gyvenimą. „Nors mūsų vaikai jau seniai „išskridę“, bet mes dar tebeprenumeruojame ir „Kregždutę“. Tai labai geras laikraštis ir jaunam, ir senam“, – įsitikinę laukuviškiai K. ir S.Jonikai.

Pašnekesio metu Konstancija ir Steponas išsakė vieną labai svarbią mintį: „Paremti katalikišką spaudą – katalikų pareiga!“ Pasak jų, gėda katalikui neparemti katalikiškos spaudos. Tam jie ir „Kregždutę“ prenumeruoja. Jonikų nuomone, reikėtų, kad jaunimas skaitytų katalikišką spaudą. Gal tada doresnė augtų mūsų jaunoji karta.

Kaip būtų gera, kad šitaip mąstytume visi, kaip K. ir S.Jonikai iš Laukuvos!

* * *

Gubrių kaime, Traksėdžio seniūnijoje, Šilalės rajone, gyvenanti Elena Miknienė užaugino dvi dukras ir du sūnus. Prieš 16 metų palaidojo vyrą. Dabar gyvena pas vyriausiąjį sūnų Stasį.

„Nebeprisimenu, kada pirmą kartą paėmiau į rankas „XXI amžių“. Man jis iš karto patiko, nes tai mums, katalikams, skirtas vienintelis katalikiškas laikraštis. Ypač mėgstu straipsnius apie popiežiaus Benedikto XVI veiklą, jo pirmąsias keliones po pasaulį bei jo požiūrį į mus, katalikus. Patinka, kad Šventasis Tėvas itin didelį dėmesį skiria šeimoms, jų katalikiškumui stiprinti. Kai pasineriu į „XXI amžių“, tai iki išnaktų jį skaitau. Nieko nepalieku neperskaičiusi – viskas man įdomu“, – užbaigė savo nuomonę traksėdiškė E.Miknienė.

Tiesa, E.Miknienė šiuo metu „XXI amžių“ ne prenumeruoja, bet perka. Ketina užsiprenumeruoti. Jos nuomone, reikėtų, kad leidinius „XXI amžius“, „Kregždutė“, „Artuma“ ir kitus skaitytų jaunimas. Tuo turėtų pasirūpinti šeimos, mokyklos. Beje, palaikydama katalikišką spaudą – ji dar perka ir „Kregždutę“. Pati paskaito ir savo vaikaičiams duoda.

Nors E.Mikienė gyvena iš pensijos, bet pinigėlių bažnyčiai, katalikiškai spaudai negaili. „Dievas viskam paskalsina...“, – sako ji.

Tai tikro kataliko mąstysena.

 

Įpratinti moksleivius skaityti „Kregždutę“ – mūsų visų pareiga!

Jau daug metų platinu moksleiviams skirtą katalikišką savaitraštį „Kregždutė“, kurią leidžia ir platina leidykla „Naujasis amžius“. Už tai, kad yra tokia „Kregždutė“, belieka padėkoti nepailstantiems šio leidinėlio redaktoriams anykštėnams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui bei šio savaitraščio dailininkei Skaidrei Račkaitytei. Kartu turime padėkoti ir krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščiui „XXI amžius“, kurio dėka, kad ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis, su didžiuliais nepritekliais „Kregždutė“ vis dar gyvuoja. Tiesa, liepos ir rugpjūčio mėnesiais moksleivių bičiulė „Kregždutė“ atostogavo. Dabar drauge su savo skaitytojais – moksleiviais ir ji sugrįžo šiek tiek pailsėjusi, sukaupusi jėgų bei naujų sumanymų.

Pažįstu Šilalės mieste gyvenančią mergaitę Astutę, kuri lygiai prieš metus pradėjo skaityti „Kregždutę“. Ją mergaitei užprenumeravo močiutė. Astutei (šiemet ji jau mokosi šeštoje klasėje) taip patiko „Kregždutė“, kad, besibaigiant šio leidinuko atostogų laikui, mergaitė su savo broliuku Tomuku, besimokančiu ketvirtoje klasėje, sumanė pamerkti lauko gėlių į nedidelę vazelę ir ją pastatė ant savo pašto dėžutės. Kai jos tėvai paklausė Astutės ir Tomuko, kodėl jie šitaip padarė – mergaitė nedvejodama atsakė: „Pasitinkame po atostogų sugrįžtančią mūsų taip laukiamą „Kregždutę“... Atrodo, jog tai vaikiška, bet tai rodo, jog moksleiviams „Kregždutė“ yra būtina ir reikalinga. Tą suprato ir šių vaikų tėvai, per tuos metus patys ir su vaikais kartu vartydami bei skaitydami „Kregždutę“ – visas žmogaus dorines vertybes propaguojantį savaitraštį, skirtą mokyklinio amžiaus vaikams.

Ar „Kregždutės“ auklėjamąją vertę supranta mokyklose dirbantys pedagogai, ypač tikybos mokytojai?

Mokyklų vadovai rugsėjo pradžioje pradės užsakinėti įvairius spaudos leidinius. Ar ras vietos mokyklos bibliotekose „Kregždutė“? Jau nekalbant, kad ir „XXI amžius“ būtų pravartus mokyklose. Ypač istorijos mokytojams.

Nors tikybos mokytojai turi nemažai darbo, tačiau reikėtų aktyviau įsitraukti į „Kregždutės“ propagavimo bei jos platinimo veiklą. Pagaliau kiekvienas tikybos mokytojas turėtų pats užsiprenumeruoti šį laikraštėlį, tuo padėdamas išlikti „Kregždutei“. Juk tik nuo prenumeratorių skaičiaus priklauso šio laikraštėlio likimas. Juolab kad jis nėra brangus. Tuo reikalu vertėtų pakalbėti su tėvais, įrodyti jiems, kad „Kregždutė“ yra puiki talkininkė, praplečiant tikybos pagrindus, ir dar suteikia papildomų žinių iš gamtos, istorijos, mūsų Tėvynės praeities. Skaitydamas „Kregždutę“ vaikas gali tapti dvasingesnis, doresnis.

Džiugu, kad daugelis tikybos mokytojų gana nuoširdžiai skaito „Kregždutę“, ją propaguoja moksleiviams, skatina vaikus rašyti laikraštėliui, siųsti piešinukus, sukurtus eilėraštukus, pasakas, spręsti kryžiažodžius, rebusus ir pan. Puiku, kad yra tikybos mokytojų, kurie su moksleiviais aptaria kiekvieną „Kregždutės“ numerį.

Baigėsi vasara. Į mokyklas sugrįžo moksleiviai, o prie savo darbo stalų – „Kregždutės“ redaktoriai, dailininkė ir šio laikraštėlio leidėjai bei platintojai. Dabar pats laikas užsiprenumeruoti, tiksliau, paraginti moksleivius, jų tėvus užsiprenumeruoti „Kregždutę“ paskutiniams šių metų trims mėnesiams, t.y. ketvirčiui. Prenumeratos kaina trims mėnesiams (iki šių metų pabaigos) – 8,70 Lt.

Nelikime patys be „Kregždutės“, o kartu įpratinkime ir moksleivius skaityti šį laikraštėlį. Pagaliau ir mes, „XXI amžiaus“ skaitytojai, įsitraukime į „Kregždutės“ populiarinimą. Pasidomėkite, ar kaimynų, mūsų giminaičių vaikai ir vaikaičiai prenumeruoja ir skaito „Kregždutę“. Jeigu šalia mūsų gyvenantys suaugusieji yra abejingi „Kregždutei“ – pabandykime įtikinti, kokią naudą jaunam žmogui duoda šio moksleiviams skirto savaitraščio skaitymas. Pagaliau tegul tai būna mūsų visų krikščioniška pareiga.

 

Visur smagu skaityti vaikų laikraštį

Šilalės parapijos jaunimas vienos išvykos į Žemaičių Kalvariją metu susidomėjo „Kregždute“. Meldėsi kelionės metu, o paskui sumanė paskaityti „Kregždutę“, kurią gavo iš kartu su jais važiavusio „Kregždutės“ platintojo. Kadangi ne visi važiavusieji skaito „Kregždutę“, todėl kai kas net labai susidomėjo šiuo metu leidiniu, skirtu moksleiviams.

Taigi visur galima propaguoti moksleiviams skirtą laikraštį „Kregždutė“, nes šį leidinį smagu skaityti, kad ir kur būtum.

Šilalės rajonas

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija