|
NAUJOJI TEISĖJŲ TARYBA VIEŠAI NIEKINO PILIEČIUS
Teisėjų taryba ir vėl sukėlė skandalą nauji jos nariai rugpjūčio 19 dieną viešo posėdžio metu nepagrįstai kaltino posėdžio stebėtojus bei pareiškėjus ir net pavadino juos kanadietiškų sliekų augintojų draugija!
Posėdžio metu naujoji Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, iškreipdama jai įteiktų rašytinių pareiškimų turinį, nepagrįstai priekaištavo jų autoriams, kaltindama juos teisėjo Valento Margevičiaus pasenusio klausimo eskalavimu. L.Garnelienė sakė netiesą: pareiškėjai priminė visuomenininkų, žurnalistų, be to, dalies politikų ir valdžios atstovų žiniasklaidoje ir piketuose garsintą, bet iki šiol neišspręstą trijų teisėjų V.Valančiaus, R.Klišausko ir V.Višinskio akivaizdaus susikompromitavimo Prezidentūroje klausimą (2006 04 06). Tačiau kiti Tarybos nariai L.Garnelienės nepataisė. Baigdama L.Garnelienė arogantiškai užtikrino, kad ateityje tokio turinio pareiškimų Teisėjų taryba nebesvarstys.
Po to Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas, pamiršęs ir Konstituciją, ir Teisėjų etikos kodeksą, ir teisėjų priesaiką, ir Valstybės Tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus (Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra
pagarba žmogui ir valstybei), viešai ėmė niekinti posėdžio stebėtojus ir neatvykusius į jį pareiškėjus eilinius piliečius, piketo dalyvius ir visuomeninių organizacijų narius, išvadindamas juos kanadietiškų sliekų augintojų draugijos ar bitininkų draugijos atstovais, trukdančiais rimtam Teisėjų tarybos darbui.
Ir nė vienas naujos Teisėjų tarybos narys, matydamas ir girdėdamas valdžios atstovų aroganciją ir sakomą netiesą, niekinamų tautiečių užstoti neišdrįso. Šios absurdo komedijos Načalstvo lučše znajet (Valdžia žino geriau) pabaigoje savo netramdomu juoku nustebino į Teisėjų tarybą vėl išrinktas teisėjas R.Klišauskas, nes jį šis klausimas lietė tiesiogiai: piketų organizatorė prieš posėdį įteikė Teisėjų tarybai piketų dalyvių reikalavimų santrauką, kur paminėta ir jo pavardė. (Kadangi posėdžio vaizdo įrašo nėra, deja, nėra kuo pagrįsti visų šios finalinės scenos momentų.)
Kiek vėliau Tarybos pirmininkė L.Garnelienė pažeidė Teismų įstatymo 121 straipsnio 8-ą dalį (Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši), be to, dar vieną kartą pasielgė ne taip, kaip dera teisėjui. Paprašiusi stebėtojus neva laikinai apleisti posėdžių salę, L.Garnelienė privertė juos beprasmiškai laukti už salės durų iki pat posėdžio pabaigos: nei pranešė, kiek ilgai teks laukti, nei pakvietė sugrįžti į salę.
Teisėjų tarybos paskirtis užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Deja, ši Taryba nepajėgi tai padaryti, nepajėgi ką nors užtikrinti, nes ji ne visada yra tiesos ir teisės pusėje. Joje esantys Prezidentūroje susikompromitavę teisėjai, kaip aukšti pareigūnai, negali nevaržyti likusiųjų. Blogiausia tai, kad jie visi šiuo metu patarinėja Respublikos Prezidentui, kuriuos teisėjus skirti. Be to, jais Prezidentas, atrodo, pasitiki. Juos išrinko teisėjų dauguma (!). O Teisėjų asociacija pasipiktino V.Mikelėno pareiškimais apie Lietuvos teisėtvarkai svarbiausią uždavinį: išvalyti teisėjų korpusą nuo nesąžiningų teisėjų. Tikimės, jog Prezidentas pritaria V.Mikelėnui, nes pats viešai kalbėjo apie jį kaip apie stiprų sąjungininką.
Prieš šį posėdį Prezidentas pageidavo susitikti su Teisėjų tarybos pirmininke L.Garneliene. Kaip pranešė BNS, Aukščiausiojo Teismo (AT) civilinių bylų skyriaus pirmininko skyrimo klausimui atsidūrus aklavietėje, prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydamas apsvarstyti pirmininko paskyrimo problemą ir pateikti savo rekomendacijas.
Prezidento patarėjas Česlovas Atkočaitis posėdžio metu daugybę kartų atakavo Teisėjų tarybos narius. (Jo prašymų lavinos tiksliai atkartoti gal ir nepavyks: Kuris teisėjas, jūsų nuomone, geriausias iš AT civilinių bylų skyriaus teisėjų? Pasiūlykite ką nors, Prezidentas prašo jūsų, Prezidentas labai prašo! Prezidentas lyg ir pats galėtų pasirinkti, bet pasiūlykite simboliškai, diplomatiškai
) Tokius teiginius kartojo ir kiti Tarybos nariai. Ir vis dėlto vienas Teisėjų tarybos narys, AT teisėjas Algis Norkūnas, pareiškė nepritariąs skubiam rekomendacijų teikimui, nes posėdyje nedalyvauja to paties teismo pirmininkas ir būtų nekorektiška ignoruoti jo nuomonę. Šiame posėdyje galima buvo skubiai apsvarstyti tik AT pirmininko jau pasiūlytas kandidatūras, nes tuo atveju AT pirmininko teisės pareikšti savo nuomonę būtų nepažeistos ir kartu būtų patenkintas Prezidento prašymas, bet to niekas kažkodėl nesiūlė. Todėl kyla įtarimas, jog ne tik prieš metus pasiūlyta V.Mikelėno kandidatūra, tačiau ir bet kuri kita AT pirmininko pasiūlyta kandidatūra kažkodėl netinka nei Teisėjų tarybai, nei Prezidentui. Netrukus po balandžio mėnesį įvykusio skandalo Prezidentūroje Prezidentas pažadėjo dirbti kartu su AT pirmininku, tad ar nederėjo prezidento patarėjui Prezidento pažadą tesėti ir šį klausimą, liečiantį būtent Aukščiausiąjį Teismą, arba spręsti dalyvaujant pirmininkui V.Greičiui, arba šio posėdžio metu siūlyti apsvarstyti vien AT pirmininko teisėtai (t. y. prieš atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą) pasiūlytus kandidatus.
Pagarsėjusiam teisėjų skandalui Prezidentūroje įsižiebiant, per televiziją matėme prezidentą V.Adamkų, tariantį žodžius: Ar turiu netikėti septyniais
, o patikėti vienu Aukščiausiojo Teismo pirmininku? Tačiau netrukus, pasitelkiant Teismų tarybos posėdžio protokolą bei garso įrašą (tiesa, prieš tai neaiškiomis aplinkybėmis galutinai pradingusį ir tik atsitiktinai, pasitelkus kitą, atsarginę, aparatūrą, pavykus jį atgaminti), įrodyta, kad teisus buvo AT pirmininkas. Tačiau ir po to Prezidento paminėta septyniukė, vertinant beveik visus aukštus valdžios pareigūnus ir politikus, sąžiningų Prezidento informatorių statuso kažkodėl neprarado. Juk tai nelogiška! Kada gi sulauksime skaidrumo? Kad jo nebelauktume, ankstesnė Teismų taryba, priimdama 2006 05 10 nutarimą Nr. 13 P 463, bandė minėtą trijų teisėjų klausimą iškreipti bei numarinti, o kartu dar ir pateisinti tą faktą, jog nors 13 Tarybos narių iš 15 (tik vienam susilaikius ir vienam balsavus prieš) pritarė teisėjo V.Margevičiaus įgaliojimų pratęsimui, bet Taryba neatsistatydino. Šiame nutarime minimi tik Teismų tarybos nariai (nenurodžius ne tik teisėjų pavardžių, bet ir kiek jų buvo) ir pareiškiama, kad nėra pagrindo teigti, jog jų pateikta informacija neatitinka tikrovės. Tuo pridengta, kad už nutarimą balsavo ir trys anksčiau įvardyti teisėjai, pažeisdami visuotinį teisės principą: niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Už jį balsavo ir tie, kurie buvo pritarę V.Margevičiaus kandidatūrai. Be to, nutarimas skirtas neva tik teisėjo V.Margevičiaus įgaliojimų pratęsimo aplinkybėms, apgailestaujant dėl visuomenėje kilusio rezonanso. Tačiau tai netiesa, rezonansas kilo dėl skandalo Prezidentūroje, o ne dėl V.Margevičiaus. O V.Margevičiaus klausimą žurnalistai ir visuomenininkai spaudoje kėlė beveik pusmečiu anksčiau, bet tada ir Prezidentas, ir Teismų taryba šį klausimą ignoravo.
Neteisėtai užvilkintas AT civilinių bylų skyriaus pirmininko skyrimo klausimas, jokiais įstatymais ir net bendrais teisės principais nepagrįstas susikompromitavusių teisėjų išteisinimo būdas, išdrįsus jų (kaip ir buvusios Teismų tarybos) veiksmus pateisinti specialiu Teismų tarybos nutarimu, Teisėjų tarybos narių neetiškas elgesys šio posėdžio metu stebėtojų ir pareiškėjų atžvilgiu atskleidė iki šiol sugebėjusios veikti uždaru režimu teismų sistemos didelį atotrūkį nuo visuomenės. Teisminės valdžios neslepiamo priešiškumo teisėtiems visuomenės reikalavimams priežastys turi būti atskleistos ir panaikintos. Kartu būtina įteisinti teisėjų rinkimo ir susikompromitavusių teisėjų atšaukimo tvarką.
Nukentėjusių nuo teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų piliečių darbo grupė prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos Sąjūdžio Lazdynų klubas, Dingusių žmonių paramos centras ir Fronto bičiulių Vilniaus padalinys pritaria piliečių iniciatyvai rinkti parašus po peticija: Teismų įstatyme nustatyti teisėjų rinkimo visuotiniuose rinkimuose ir susikompromitavusių teisėjų atšaukimo tvarką.
Tokia tvarka turėtų būti reglamentuota naujajame Teismų įstatyme. Gydykime skeptikus, platinančius stagnacijos bacilas esą vis tiek nieko nepasieksime ir burkime karių už Lietuvos valstybingumą gretas. Tikėkimės sąžiningų žurnalistų, valdžios pareigūnų, politikų ir, žinoma, šalies vadovo pritarimo ir paramos. Nepamirškime, kad žinoti, kas darytina, ir nedaryti yra žemiausios rūšies bailumas.
Teisėjų tarybos 2006 08 19 posėdžio stebėtojai ir naujajai
Teisėjų tarybai įteiktų pareiškimų autoriai:
Antra Vincė KAROSIENĖ
Aldona SAKALAUSKIENĖ
Kazys SERBENTA
Stefanija VEVERSEVIČIENĖ
Algimantas ZOLUBAS
© 2006 XXI amžius
|