Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Asyžiaus
susitikimų
20-metis
Mindaugas BUIKA
|
Asyžius šv. Pranciškaus miestas
|
Pirmą kartą istorijoje mes susirinkome iš visur
krikščioniškų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių bei kitų pasaulio
religijų į šventą vietą, dedikuotą šv. Pranciškui, kiekvienas
pagal savo tikėjimą liudyti pasauliui apie transcendentinę taikos
kokybę, kalbėjo popiežius Jonas Paulius II 1986 m. spalio 27
d. beveik 200 įvairių religijų dvasinių vadovų, susirinkusių į Asyžiaus
Šv. Pranciškaus baziliką Maldos už taiką susitikime. Tame istoriniame
susitikime kiekvienas savaip meldėsi tarp jų žydų rabinai, dėvintys
jarmulkas, sikhai, užsidėję savuosius tiurbanus, ant kilimėlių suklupę
musulmonai bei savo šventą ugnį kūrenantys zoroastrai ir draugiškai
bendravo.
Mes kviečiame pasaulio lyderius pripažinti mūsų
nuolankų kreipimąsi į Dievą taikos, mes taip pat kviečiame lyderius
suprasti jų atsakomybę ir atnaujinti savo įsipareigojimus darbuotis
taikos labui, su reikalinga drąsa ir vizija įgyvendinti atitinkamas
strategijas, kalbėjo Šventasis Tėvas prieš dvidešimt metų į jo
siūlymą rinktis kartu bendrai maldai atsiliepusiems religiniams
lyderiams, tarp kurių buvo Tibeto budistų dvasinis vadovas Dalai
Lama, tuometinis Anglikonų Bažnyčios lyderis Kenterberio arkivyskupas
Robertas Ransis, Pasaulio Reformatų Bažnyčių Aljanso pirmininkas
Alenas Buzekas ir kiti žinomi veikėjai.
|
|
Istorija
dvelkianti vieta
|
Romualdas Martinkus pirmasis
ir vienintelis muziejaus vedėjas
|
Klaipėdos centre, XVIII-XIX amžių sandūroje statytame
name, įsikūręs Laikrodžių muziejus. Jis veikia kaip Lietuvos dailės
muziejaus filialas. Klaipėdiškis muziejus, vienintelis toks ne tik
Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje, kasmet sulaukia apie 20 tūkst.
lankytojų.
Muziejaus atsiradimo istorija yra tokia. Ėjo 1978-ieji.
Klaipėdos kolekcininkai uostamiestyje surengė pirmąją senovinių
laikrodžių parodą. Ji turėjo didžiulį pasisekimą. Tada ir kilo mintis
kurti laikrodžių muziejų. Klaipėdoje Lietuvos dailės muziejus atidarė
savo skyrių, kuriam miestas suteikė patalpas. 1979-aisiais Laikrodžių
muziejus jau priėmė lankytojus.
|
|
Virtualios
svetainės nariai susibūrė nokstant obuoliams
|
Ekūrybiečių literatūrinė bendruomenė
|
Pagulbyje baigėsi antrasis interneto svetainės
www.ekuryba.com narių susitikimas, sukvietęs į šią kūrybos kalvę
arti keturiasdešimties kūrėjų.
Susitikimo pradžioje nedrąsiai nuskambėjęs Pagulbio
himnas pakvietė visus nuoširdžiau ir atviriau susipažinti, pristatyti
kolegoms save ir savo kūrybą. Ne vieno autoriaus virpantis balsas
išdavė jaudulį, ne vienas pripažino, kad rašyti yra lengviau nei
viešai savo kūrinius skaityti. Šilti vedėjos Ramunės žodžiai, spindinčios
draugiškumu klausytojų akys ir, žinoma, neapsakomai svetinga Pagulbio
aura bei jo šeimininko Kazimiero dėmesys padėjo svečiams pasijusti
sodyboje savais, laukiamais, artimais.
|
|
Pagarba
Lietuvos karvedžiui
Kazimieras Dobkevičius
|
Pranešimą apie S.Raštikio gyvenimą
skaitė Kauno Vytauto Didžiojo
karo muziejaus mokslo darbuotoja
istorikė Aušra Jurevičiūtė
|
Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje ryškią
vietą užima Lietuvos kariuomenės vadas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius,
divizijos generolas Stasys Raštikis (1896-1985).
Rugsėjo 9-ąją, šeštadienį, Kaune, Vytauto Didžiojo
karo muziejuje, buvo atidaryta paroda Divizijos generolui Stasiui
Raštikiui 110. Į parodą atvyko jo dukros Laimutė ir Meilutė,
kiti artimieji, taip pat krašto apsaugos viceministras Antanas Valys,
pirmasis Generolo S.Raštikio puskarininkių mokyklos viršininkas
Bronislovas Vizbaras, Kauno miesto savivaldybės vicemeras Kazimieras
Kuzminskas, vienas seniausių Lietuvos karininkų 98-erių Kazimieras
Baršauskas, Lietuvos Seimo nariai Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas
ir kiti garbingi dalyviai bei svečiai.
|
|
Vasaros
palydos Senuosiuose Elmininkuose
|
Bendra renginio dalyvių
nuotrauka prie klėtelės
|
Rugsėjis kviečia pamiršti vasaros džiaugsmus ir
imtis rimtų darbų, bet miškai vis dar pilni grybų, o saulutės spinduliai
gundo įšokti į vėsoką ežeriuką. Džiugu, kad rugsėjis prasidėjo savaitgaliu
ir Anykščių rajono Marčiupio klubo literatams nusišypsojo laimė
palydėti vasarą būryje puikių žmonių svetingoje Reginos ir Vidūno
Rimkų sodyboje. 1924 metais statytoje autentiškoje sodyboje dar
gyva buvusių šeimininkų Jakštonių dvasia. Ir šiandien sodyba apgaubta
meile ir rūpesčiu. Jau šeštus metus naujieji sodybos šeimininkai
puoselėja šią vietą, stengiasi nieko neardyti ir nekeisti.
|
|
Prisimintas
prieš 55-erius metus žuvęs rezistencijos kovų didvyris
Kazimieras Dobkevičius
|
Už Juozą Lukšą šv. Mišias
aukojo (iš kairės): karo kapelionas
kapitonas bažnyčios rektorius
kun. Tomas Karklys ir karo
kapelionas majoras
kun. Petras Kavaliauskas
|
Rugsėjo 7-ąją Kauno įgulos karininkų ramovėje
iškilmingai buvo paminėtos legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto
(1921-1951) 85-osios gimimo ir 55-osios tragiškos žūties metinės.
Po iškilmių Pabartupio kaime, Kauno rajone, partizano
J.Lukšos žūties vietoje, kur buvo nusilenkta didžiajam Lietuvos
patriotui, nes iki šiol niekas nežino, kur paslėpti žuvusiojo palaikai,
minėjimo dalyviai vyko į Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią.
|
|
Įamžinti
Didžiosios Kovos apygardos partizanai
Kazys BLAŽEVIČIUS
|
Apie žuvusius kovos draugus
pasakoja LLKS DKA vadas
Augustinas Švenčionis
|
Nuo pat antrosios bolševikinės okupacijos pradžios,
1944 metų vasarą, prasidėjo Lietuvoje ginkluotas pasipriešinimas
okupantams, netrukus peraugęs į tautos ir valstybės istorijoje patį
kruviniausią partizaninį karą. Ginkluotą pasipriešinimą skatino
siaubingi bolševizmo nusikaltimai pirmosios okupacijos metais
prievartinis Lietuvos inkorporavimas į SSRS sudėtį, valstybinis
teroras, masinės tremtys, Rainių, Pravieniškių, Panevėžio ir kitos
tragedijos ir okupantų pastangos mobilizuoti mūsų jaunimą į okupacinę
raudonąją armiją. Be to, ginkluotą pasipriešinimą skatino ir tikėjimas
Atlanto chartos pažadais. 1941 m. rugpjūčio 12 d. JAV prezidentas
F.D.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V.Čerčilis
pasirašė Atlanto chartos deklaraciją, kurioje buvo teigiama, kad
po karo bus atkurtas valstybingumas tų tautų, kurios jį prarado
Antrojo pasaulinio karo metais. 1942 m. sausio 1 d. Vašingtone pasirašytoji
Jungtinių Tautų deklaracija pakartojo Atlanto chartos principus.
|
|
Mokslinis
leidinys Genocidas ir rezistencija
|
Leidinio Genocidas ir rezistencija
2006 metų 1-ojo numerio viršelis
|
Iš spaudos išėjusio mokslinio leidinio Genocidas
ir rezistencija šių metų pirmajame numeryje išspausdintas itin
reikšmingas Arūno Streikaus straipsnis Išeivijos ir užsienio organizacijų
parama Katalikų Bažnyčiai sovietų okupuotoje Lietuvoje.
Lietuvai patekus į sovietų režimo gniaužtus, Katalikų
Bažnyčia atsidūrė ypač sudėtingoje padėtyje. Religijai priešiškas
režimas siekė maksimaliai suvaržyti Bažnyčios veikimo erdvę ir nuosekliai
griauti jos autoritetą. Tuo pat metu aktyviai buvo brukama propaganda,
kad Sovietų Sąjungoje užtikrinama sąžinės ir tikėjimo laisvė. Bažnyčiai,
izoliuotai nuo žiniasklaidos priemonių ir išorinio pasaulio, iškilo
reali grėsmė, kad su ja bus susidorota be didelio triukšmo. Didelės
reikšmės turėjo informacijos apie Bažnyčios padėtį skleidimas ir
atstovavimas jos interesams Vakaruose. (Šio straipsnio santrauką
perpasakosime kito trečiadienio numeryje red.)
|
|
Vadeliotojai
Petras KATINAS
Ekspremjeras Algirdas Brazauskas dar kartą atsiskleidė
esantis Maskvos žmogus. Išbaręs savo įpėdinį Gediminą Kirkilą už
jo draugystę su konservatoriais, čia pat paragino savo partiečius,
Premjerą ir ministrus eiti nusilenkti Viktoro Uspaskicho prorusiškai
Darbo partijai. Tarsi nežinotų, kad ta grupuotė ir buvo sukurta
pagal Kremliuje pagamintą kurpalį ir yra Strekoza plano vienas
iš variantų. Aišku, A.Brazauskui nervintis yra dėl ko. Teks kai
kam pasiaiškinti, kodėl nesugebėjo atiduoti rusams Mažeikių naftos
ir leido savo įpėdiniui nutrūkti nuo pavadžio ir koketuoti su liaudies
priešais konservatoriais.
|
|
|