Atnaujintas 2006 rugsėjo 20 d.
Nr.70
(1470)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Popiežius apgailestauja, kad iš konteksto išimti jo žodžiai įžeidė musulmonų jautrumą

Dėl Nacionalinės energetikos strategijos projekto

Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios nesirūpina tauta

NAUJOJI TEISĖJŲ TARYBA VIEŠAI NIEKINO PILIEČIUS

„Žadinkime dvasią gyvenimo pilnatvei…“

Muziejus keičia vaizdą

Gyvenimo palydovas – fotoaparatas ir kino kamera

Meistrų darbai bibliotekoje

Garbinga mokyklos sukaktis

Bendruomenės šventė

Apie Vaižganto gimtinę

Pinigų yra!

Gruzija apsuptyje

Kinija panoro Sibiro miškų

Švedija pasuko į dešinę

Sovietinės praeities farsas Padniestrėje

Tarp teisybės ir neteisybės

Asyžiaus susitikimų
20-metis

Mindaugas BUIKA

Asyžius – šv. Pranciškaus miestas

„Pirmą kartą istorijoje mes susirinkome iš visur – krikščioniškų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių bei kitų pasaulio religijų – į šventą vietą, dedikuotą šv. Pranciškui, kiekvienas pagal savo tikėjimą liudyti pasauliui apie transcendentinę taikos kokybę“, – kalbėjo popiežius Jonas Paulius II 1986 m. spalio 27 d. beveik 200 įvairių religijų dvasinių vadovų, susirinkusių į Asyžiaus Šv. Pranciškaus baziliką Maldos už taiką susitikime. Tame istoriniame susitikime kiekvienas savaip meldėsi – tarp jų žydų rabinai, dėvintys jarmulkas, sikhai, užsidėję savuosius tiurbanus, ant kilimėlių suklupę musulmonai bei savo šventą ugnį kūrenantys zoroastrai – ir draugiškai bendravo.

„Mes kviečiame pasaulio lyderius pripažinti mūsų nuolankų kreipimąsi į Dievą taikos, mes taip pat kviečiame lyderius suprasti jų atsakomybę ir atnaujinti savo įsipareigojimus darbuotis taikos labui, su reikalinga drąsa ir vizija įgyvendinti atitinkamas strategijas“, – kalbėjo Šventasis Tėvas prieš dvidešimt metų į jo siūlymą rinktis kartu bendrai maldai atsiliepusiems religiniams lyderiams, tarp kurių buvo Tibeto budistų dvasinis vadovas Dalai Lama, tuometinis Anglikonų Bažnyčios lyderis Kenterberio arkivyskupas Robertas Ransis, Pasaulio Reformatų Bažnyčių Aljanso pirmininkas Alenas Buzekas ir kiti žinomi veikėjai.

 


Istorija dvelkianti vieta

Romualdas Martinkus – pirmasis
ir vienintelis muziejaus vedėjas

Klaipėdos centre, XVIII-XIX amžių sandūroje statytame name, įsikūręs Laikrodžių muziejus. Jis veikia kaip Lietuvos dailės muziejaus filialas. Klaipėdiškis muziejus, vienintelis toks ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje, kasmet sulaukia apie 20 tūkst. lankytojų.

Muziejaus atsiradimo istorija yra tokia. Ėjo 1978-ieji. Klaipėdos kolekcininkai uostamiestyje surengė pirmąją senovinių laikrodžių parodą. Ji turėjo didžiulį pasisekimą. Tada ir kilo mintis kurti laikrodžių muziejų. Klaipėdoje Lietuvos dailės muziejus atidarė savo skyrių, kuriam miestas suteikė patalpas. 1979-aisiais Laikrodžių muziejus jau priėmė lankytojus.


Virtualios svetainės nariai susibūrė nokstant obuoliams

Ekūrybiečių literatūrinė bendruomenė

Pagulbyje baigėsi antrasis interneto svetainės www.ekuryba.com narių susitikimas, sukvietęs į šią kūrybos kalvę arti keturiasdešimties kūrėjų.

Susitikimo pradžioje nedrąsiai nuskambėjęs Pagulbio himnas pakvietė visus nuoširdžiau ir atviriau susipažinti, pristatyti kolegoms save ir savo kūrybą. Ne vieno autoriaus virpantis balsas išdavė jaudulį, ne vienas pripažino, kad rašyti yra lengviau nei viešai savo kūrinius skaityti. Šilti vedėjos Ramunės žodžiai, spindinčios draugiškumu klausytojų akys ir, žinoma, neapsakomai svetinga Pagulbio aura bei jo šeimininko Kazimiero dėmesys padėjo svečiams pasijusti sodyboje savais, laukiamais, artimais.


Pagarba Lietuvos karvedžiui

Kazimieras Dobkevičius

Pranešimą apie S.Raštikio gyvenimą
skaitė Kauno Vytauto Didžiojo
karo muziejaus mokslo darbuotoja
istorikė Aušra Jurevičiūtė

Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje ryškią vietą užima Lietuvos kariuomenės vadas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, divizijos generolas Stasys Raštikis (1896-1985).

Rugsėjo 9-ąją, šeštadienį, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, buvo atidaryta paroda „Divizijos generolui Stasiui Raštikiui – 110”. Į parodą atvyko jo dukros Laimutė ir Meilutė, kiti artimieji, taip pat krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, pirmasis Generolo S.Raštikio puskarininkių mokyklos viršininkas Bronislovas Vizbaras, Kauno miesto savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas, vienas seniausių Lietuvos karininkų 98-erių Kazimieras Baršauskas, Lietuvos Seimo nariai Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas ir kiti garbingi dalyviai bei svečiai.


Vasaros palydos Senuosiuose Elmininkuose

Bendra renginio dalyvių
nuotrauka prie klėtelės

Rugsėjis kviečia pamiršti vasaros džiaugsmus ir imtis rimtų darbų, bet miškai vis dar pilni grybų, o saulutės spinduliai gundo įšokti į vėsoką ežeriuką. Džiugu, kad rugsėjis prasidėjo savaitgaliu ir Anykščių rajono „Marčiupio“ klubo literatams nusišypsojo laimė palydėti vasarą būryje puikių žmonių svetingoje Reginos ir Vidūno Rimkų sodyboje. 1924 metais statytoje autentiškoje sodyboje dar gyva buvusių šeimininkų Jakštonių dvasia. Ir šiandien sodyba apgaubta meile ir rūpesčiu. Jau šeštus metus naujieji sodybos šeimininkai puoselėja šią vietą, stengiasi nieko neardyti ir nekeisti.


Prisimintas prieš 55-erius metus žuvęs rezistencijos kovų didvyris

Kazimieras Dobkevičius

Už Juozą Lukšą šv. Mišias
aukojo (iš kairės): karo kapelionas
kapitonas bažnyčios rektorius
kun. Tomas Karklys ir karo
kapelionas majoras
kun. Petras Kavaliauskas

Rugsėjo 7-ąją Kauno įgulos karininkų ramovėje iškilmingai buvo paminėtos legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto (1921-1951) 85-osios gimimo ir 55-osios tragiškos žūties metinės.

Po iškilmių Pabartupio kaime, Kauno rajone, partizano J.Lukšos žūties vietoje, kur buvo nusilenkta didžiajam Lietuvos patriotui, nes iki šiol niekas nežino, kur paslėpti žuvusiojo palaikai, minėjimo dalyviai vyko į Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią.


Įamžinti Didžiosios Kovos apygardos partizanai

Kazys BLAŽEVIČIUS

Apie žuvusius kovos draugus
pasakoja LLKS DKA vadas
Augustinas Švenčionis

Nuo pat antrosios bolševikinės okupacijos pradžios, 1944 metų vasarą, prasidėjo Lietuvoje ginkluotas pasipriešinimas okupantams, netrukus peraugęs į tautos ir valstybės istorijoje patį kruviniausią partizaninį karą. Ginkluotą pasipriešinimą skatino siaubingi bolševizmo nusikaltimai pirmosios okupacijos metais – prievartinis Lietuvos inkorporavimas į SSRS sudėtį, valstybinis teroras, masinės tremtys, Rainių, Pravieniškių, Panevėžio ir kitos tragedijos – ir okupantų pastangos mobilizuoti mūsų jaunimą į okupacinę raudonąją armiją. Be to, ginkluotą pasipriešinimą skatino ir tikėjimas Atlanto chartos pažadais. 1941 m. rugpjūčio 12 d. JAV prezidentas F.D.Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V.Čerčilis pasirašė Atlanto chartos deklaraciją, kurioje buvo teigiama, kad po karo bus atkurtas valstybingumas tų tautų, kurios jį prarado Antrojo pasaulinio karo metais. 1942 m. sausio 1 d. Vašingtone pasirašytoji Jungtinių Tautų deklaracija pakartojo Atlanto chartos principus.


Mokslinis leidinys „Genocidas ir rezistencija“

Leidinio “Genocidas ir rezistencija”
2006 metų 1-ojo numerio viršelis

Iš spaudos išėjusio mokslinio leidinio “Genocidas ir rezistencija” šių metų pirmajame numeryje išspausdintas itin reikšmingas Arūno Streikaus straipsnis “Išeivijos ir užsienio organizacijų parama Katalikų Bažnyčiai sovietų okupuotoje Lietuvoje”.

Lietuvai patekus į sovietų režimo gniaužtus, Katalikų Bažnyčia atsidūrė ypač sudėtingoje padėtyje. Religijai priešiškas režimas siekė maksimaliai suvaržyti Bažnyčios veikimo erdvę ir nuosekliai griauti jos autoritetą. Tuo pat metu aktyviai buvo brukama propaganda, kad Sovietų Sąjungoje užtikrinama sąžinės ir tikėjimo laisvė. Bažnyčiai, izoliuotai nuo žiniasklaidos priemonių ir išorinio pasaulio, iškilo reali grėsmė, kad su ja bus susidorota be didelio triukšmo. Didelės reikšmės turėjo informacijos apie Bažnyčios padėtį skleidimas ir atstovavimas jos interesams Vakaruose. (Šio straipsnio santrauką perpasakosime kito trečiadienio numeryje – red.)


Vadeliotojai

Petras KATINAS

Ekspremjeras Algirdas Brazauskas dar kartą atsiskleidė esantis Maskvos žmogus. Išbaręs savo įpėdinį Gediminą Kirkilą už jo „draugystę“ su konservatoriais, čia pat paragino savo partiečius, Premjerą ir ministrus eiti nusilenkti Viktoro Uspaskicho prorusiškai Darbo partijai. Tarsi nežinotų, kad ta grupuotė ir buvo sukurta pagal Kremliuje pagamintą kurpalį ir yra „Strekoza“ plano vienas iš variantų. Aišku, A.Brazauskui nervintis yra dėl ko. Teks kai kam pasiaiškinti, kodėl nesugebėjo atiduoti rusams „Mažeikių naftos“ ir leido savo įpėdiniui nutrūkti nuo pavadžio ir koketuoti su „liaudies priešais“ konservatoriais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija