Atnaujintas 2006 rugsėjo 20 d.
Nr.70
(1470)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pinigų yra!

Taip pavasarį mus nudžiugino buvęs premjeras A.Brazauskas. Pasirodo, į biudžetą suplaukė 18 milijardų litų pajamų vietoj planuotų 11 milijardų! Tai daugiau kaip 60 proc. Tad visi biudžetininkai gali tikėtis bent jau 50 proc. pajamų padidėjimo. Su viltimi atsiduso pensininkai – nebadausime. Viena rūpesčio raukšlele sumažėjo skolų neatgaunantiems – dabar tikrai yra iš ko grąžinti rublinius indėlius, padidinti minimalius atlyginimus medikams, pedagogams, statutiniams darbuotojams. Tereikia tik palaukti. Ilgai, 16 metų, laukusiems dar kelis mėnesius palaukti, kol valdininkai perpaskirstys, surašys ir pagaliau žmonėms išdalys.

Bet kažkaip vis stringa, padidinti žadama vis vėliau ir jų dydžiai kažkokie įtartinai maži, apie 8–10 proc. Tuo tarpu šiluma iškart 25 proc. pabranginama, duona taip pat. Apie skolų grąžinimą net nešnekama! Nors pinigų yra!

Taip tęsiasi 16 metų, kai tauta smaugiama skurdu, o aukščiausioji valdininkija klesti. Pradedant Seimo nariais, kanceliarinių išlaidų priedanga pasididinusiais algas vos ne dvigubai. Ir dar neapmokestintų pajamų. Bet tai dar ne viskas: vietinės valdžios atstovams, už linksmiausią darbo dalį buvo atriekta 25 proc. prie keliatūkstantinių algų. O ką jau kalbėti apie ministerijų valdininkų premijas?

Argi neakivaizdu, kad 16 metų visai elitinei nomenklatūrai pinigų visada buvo per kraštus, o žmonėms skolas grąžinti vis nėra ir nėra? Netgi tada, kai biudžeto pajamos viršijamos 63 proc.? Indėlininkai jau baigia išmirti, o skolos vis dar negrąžinamos. Nors buvo žadėta – parduosim Telekomą – tą aukso kiaušinius dedančią vištą, – ir grąžinsime. Bet negrąžino. O valstybė (t.y. mes - tauta) netekome tokio pelningo objekto. Buvo žadėta – parduosim „Mažeikių naftą“ – ir grąžinsime. Užuot tai padarius dar 70 milijonų litų teko pridurti, nulupus paskutines invalidų ir pensininkų lengvatas. Ir Lietuva neteko strateginio energetikos objekto, tai akivaizdi grėsmė valstybingumui. Apie palikusį toliau klestėti skurdą jau nekalbame.

Baigia išmirti žemės savininkai, o jie kaip neatgauna žemės, taip ir neatgauna.Ypač Vilniaus rajone, kur kiekviena žemės pėda daug brangesnė nei kitur. Tai mūsų nomenklatūra perkėlė savo žemes iš visų pašalių į Vilnių ir tapo milijonieriais. Maža to – pasidalijo sklypus dar gyviems savininkams esant ir kompensacijų neišmoka. Ir vis dar maža – įsisiūbavo „Šnipiškių sindromas“: kai reketuojamas savininkas neparduoda savo turto pusvelčiui, padegamas jo namas. Ir jokios pagalbos padegėliui, jokių kaltininkų ieškojimo, jokios teisybės.

Kaip lengva valdyti gulagų ir KGB įbaugintą tautą! Nors jau esame Europos Sąjungoje, matome kaip už kiekvieną eurą kovoja kitų valstybių piliečiai, tačiau patys to nedrįstame. Štai ką reiškia sovietinis paveldas!

Juk galėtų, netgi turėtų mūsų studentai parodyti pavyzdį ir, panašiai kaip Paryžiuje, pareikalauti iš valdžios vykdyti, kas Konstitucijoje įrašyta ir kad vietoj „muzikinių troleibusų“ tas milijonas būtų skirtas studentų bendrabučiams ir mokykloms remontuoti.

Juk galėtų ir netgi privalėtų parodyti drausmingo streiko pavyzdį mūsų policininkai ir ugniagesiai, kad, užuot skyrusi milijonines pagalbas užsienio valstybėms, valdžia grąžintų skolas savos valstybės saugumo sergėtojams.

Argi svarbiau kelios dešimtys milijonų paaukoti Gedimino prospektui Vilniuje remontuoti, o ne vaikų kraujo vėžiui gydyti? Argi svarbiau Valdovų pilį atstatyti, nei ligonių transplantacija ir protezavimas, kurių ligoniai laukia po penkerius metus eilėje ir dažnas nesulaukia? Argi svarbiau supirkinėti NATO nurašytus ginklus nei mūsų vaikų pašalpos ne iki 9 metų, o iki 18? Ir ne 50 litų, o 500, kaip kad gauna gegužiokai. Bet valdžiai svarbesnė ne normaliose šeimose auganti karta, o būtent asocialių tėvų pamestieji. Kažin, ar kartais ne savo nuodėmes tautos pinigais atpirkinėjo?

Bet šiandien turime biudžete šešiais milijardais litų daugiau nei planuota ir galime bei privalome visus pažadus pagaliau įvykdyti. Netgi numojus ranka į visas pilis, gatves, požeminius garažus ir skambančius troleibusus. Pinigų yra! Tad ko trūksta? Geros valios, gero noro, supratimo?

Veiklesnės turėtų būti profsąjungos. Turi net specialią struktūrą – Koordinacinę taryba. Taigi yra kam ne tik streiką organizuoti, bet ir visų specialybių darbuotojus suvienyti. Išeitų į gatves ne tik medikai, bet ir ligoniai, reikalaudami, kad vaistų kompensavimui skiriamą pusę milijardo litų geriau jiems prie pensijų pridėtų! Visus mažus upeliukus sujunkime į vieną galingą streiko upę ir užtvindykime pagrindines valdžios institucijas.

Parodykime, kad lietuviai – ne sibirų košmarais nuslopinta tauta, o pilietiškumą išsaugojusi ir teisingumo siekianti. Parodykime, kad gavome ne tik sovietinį siaubo paveldą iš KGB, bet ir iš laisvės kovotojų ryžtą. Turime išeiti į gatves, kas dirbome ir tikrai uždirbome turtus, kuriuos buvę ir nepražuvę nesikuklindami grobia, mus pažadais apie Europos Sąjungą maitina ir visokiais skandalais skandaliukais apie partinius pinigus mus mulkina, kad tik nematytume savo uždirbtų 18 milijardų ir kaip ubagai lauktume ES milijonų. Kad tik nematytume savo valstybės turtų švaistymo, o aiškintumės, kur ir kiek kokia nors partija nušvilpė.

Tegu aiškinasi savo sukčiavimus partijos tarpusavyje, o mums turi atiduoti, ką uždirbome. Pinigų yra... Ir pakankamai daug – 18 milijardų.

Dr. Rūta Gajauskaitė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija