|
Gruzija apsuptyje
Kremlius, nepamiršęs visų savo tariamų priešų, pirmiausia Lenkijos ir Baltijos valstybių, visą savo propagandos ugnį nukreipė į Gruziją ir jos prezidentą Michailą Saakašvilį. Dabar Maskvai užkliuvo Gruzijos prezidento kalba atidarant naują Gruzijos kariuomenės karinę bazę Centrinėje Gruzijoje. M.Saakašvilis pareiškė: Gruzija dabar šiame regione turi bene pačią mažiausią armiją. Tačiau ji yra viena iš šiuolaikiškiausių kariuomenių. Jis taip pat pažymėjo, jog kitų metų gegužės mėnesį Goryje bus atidaryta dar viena karinė bazė, kuri, kaip teigė Gruzijos prezidentas, bus įrengta taip, kaip priklauso Gruzijai būsimajai NATO narei. Naująją karinę bazę gruzinai pastatė padedami Prancūzijos specialistų. Maskvą labiausiai suerzino ne tiek prezidento M.Saakašvilio kalba atidarant bazę, kiek tai, kad ceremonijoje dalyvavo gausi JAV Kongreso delegacija, vadovaujama senatoriaus Ričardo Lugaro, kuris nevengia kritikuoti pačio prezidento Džordžo Bušo, kai tas elgiasi labai neatsakingai bičiuliaudamasis su Rusijos prezidentu V.Putinu. Dar labiau nepatiko Maskvai, kad R.Lugaras, atvykęs į Tbilisį, pirmiausia aplankė sovietinės okupacijos muziejų. Rusijos žiniasklaida apkaltino JAV delegacijos vadovą Gruzijos kurstymu vykdyti antirusišką politiką ir tuo, kad amerikiečiai nieko nedaro, kai prezidentas M.Saakašvilis žvangina ginklais ir masiškai superka ginklus posovietinėje erdvėje buvusiose Varšuvos bloko valstybėse.
Štai dienraštis Izvestija skelbia, jog pernai ir šiemet Čekija perdavė Gruzijai kelias partijas sovietinės gamybos tankų T-72 ir partiją 152 milimetrų savaeigių haubicų. Iš Makedonijos į Gruziją, Bulgarijos kariškiams tarpininkaujant, buvo pristatyti keturi rusiškos gamybos naikintuvai SU-25. Be to, kaip teigia Izvestija, iš Serbijos gauta labai daug įvairių šaudmenų, tarp jų prieštankinių sviedinių, fugasinių bombų. Tiesa, po to, kai Rusija pareiškė labai griežtus protestus Čekijai, Slovakijai ir Rumunijai, jos nutraukė ginklų tiekimą Gruzijai. Tačiau, kaip tvirtina rusų karinis apžvalgininkas Jevgenijus Umerenkovas, M.Saakašviliui į pagalbą atėjo jo bičiuliai ukrainiečiai. Pernai Ukraina reguliariai tiekė Tbilisiui lengvuosius ginklus ir šarvuočius. Šiemet puolamuosius sraigtasparnius MI-24 ir MI-8, taip pat artilerijos ugnies koregavimo prietaisus bei kitą ginkluotę. Šiomis dienomis, pasak Rusijos žiniasklaidos, Ukraina pasiuntė į Gruziją 40 tankų T-72 netgi su savais ekipažais.
Kremlius kaltina Gruzijos prezidentą, kad jis siekia atsiimti Abchaziją ir Pietų Osetiją, reikalauja iš ten išvesti Rusijos okupacinės kariuomenės karius, kažkodėl pavadinus taikdariais. Beje, JAV senatoriai, konkrečiai, Tbilisyje viešėjęs senatorius R.Lugaras tam pritaria. Maskva skelbia, kad prezidentas M.Saakašvilis suteikė beveik neribotą veiksmų laisvę gynybos ministrui Iraklijui Okruašviliui.
Kad ir kaip ten būtų, Gruzijos laukia nelengvos dienos. Sprendžiant iš aukščiausių Kremliaus politikų, jau tik laiko klausimas, kada Abchazija ir Pietų Osetija ar Moldovos Padniestrė bus prijungtos prie Rusijos. Esą to tiesiog trokšta šių anklavų gyventojai. Bet toje pačioje Abchazijoje, kurią separatistai paskelbė nepriklausoma valstybe, tik 17 proc. gyventojų sudarė abchazai, o daugiau nei pusė gyventojų buvo gruzinai, kuriuos iš ten išvijo Rusijos taikdariai. Pagrindinis Maskvos koziris užgrobiant Abchaziją daugiau kaip 80 proc. jos gyventojų yra Rusijos piliečiai. Aišku, kol kas Rusija dar negali tiesiog prijungti Abchazijos, nes garantuotai susilauktų ne tik JAV, bet ir Europos labai neigiamos reakcijos. Kitas dalykas, ką pabrėžia Kremliui artimi politologai, Maskvai net naudingiau, jeigu Abchazija ir Pietų Osetija nebus prijungtos prie Rusijos ir netaps 89-uoju ir 90-uoju Rusijos Federacijos subjektais. Pasak jų, Kremliui visai nesinori prisiimti tokios naštos, nes ir Suchumyje, ir Cchinvalyje tvarkosi perdėm korumpuota ir kriminalinė valdžia, kuri, jeigu kas gerai sumokėtų, galėtų net peilį į nugarą įsmeigti. Esą tegul geriau būna taip, kaip yra: provokuoja Gruziją ir griauna ją iš vidaus. Na, o pavojus Gruzijai iškilo labai didelis. Dedamos visos įmanomos pastangos destabilizuoti padėtį. Neatsitiktinai prezidentui M.Saakašviliui patariama nepamiršti, kad Gruzijoje dar gyvena tautinės mažumos armėnai, azerbaidžaniečiai, svanai, adžarai. Pagaliau net trys Kremliui artimi politikos analitikai Jevgenijus Verlinas, Dmitrijus Mindžičius ir Vladimiras Rudakovas, žurnale Profil skelbiantys straipsnių seriją Kaip surinkti tėvynę, kalbėdami apie Gruziją atskleidė visas kortas: Taikus Abchazijos ir Pietų Osetijos problemos sprendimas įmanomas tiktai tuo atveju, jeigu nepripažintos respublikos, lygiai kaip ir Gruzija, o gal ir Armėnija, taps Rusijos integracinio projekto dalimi. Ką jau čia dar galima pridurti.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|