|
Brolį palaidojo gimtinėje
Rugpjūčio pradžioje Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia parapijiečius bei jų svečius sukvietė į garsiuosius Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, Porciunkulės atlaidus. Tądien Troškūnų bažnyčioje vykusioms iškilmėms vadovavo kraštietis, buvęs ilgametis pasaulio išeivijos lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis, OFM, trumpam į gimtinę paviešėti atvykęs iš Niujorko (JAV). Garbaus amžiaus (82-uosius einantis) vyskupas P.A.Baltakis ta pačia proga suteikė ir Sutvirtinimo sakramentą 89 jaunuoliams.
Vyskupas norėjo ne tik aplankyti gimines ir artimuosius, gyvenančius Troškūnų krašte, ne tik dar kartą pabūti brangioje širdžiai vietoje Troškūnų bažnyčioje, kur jis buvo krikštytas, kur Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas suteikė Sutvirtinimo sakramentą, ne tik dar kartą paviešėti gimtinėje. Vyskupas šios viešnagės metu įvykdė ir savo brolio Prano Baltakio, mirusio šiemet kovo pradžioje, paskutinį norą atvežė urną su brolio palaikais ir atlaidų išvakarėse palaidojo Troškūnų kapinėse, šalia tėvų.
Tą dieną, kai Palm Byčo (Palm Beach) apylinkės lietuvių bendruomenės nariai rengėsi Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui, juos pasiekė liūdna žinia apie veiklaus bendruomenininko, Palm Byčo lietuvių bendruomenės apylinkės valdybos vicepirmininko Prano Baltakio staigią mirtį. Tuo metu pas brolį viešėjo ir vyskupas P.A.Baltakis, ketinęs dalyvauti Kovo 11-osios dienos renginiuose, velykinio susikaupimo pamaldose. Būtent vyskupas ir rado ankstyvą rytmetį prie lovos sukniubusį nebegyvą brolį.
Pranas Baltakis buvo gimęs gausioje vienuolikos vaikų šeimoje 1926 m. gegužės 26 d. Latavėnų kaime Troškūnų vls. (dabar Anykščių rajono teritorija). Bolševikams antrą kartą okupuojant Lietuvą, jis pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje (Karlsruės aukštojoje mokykloje) studijavo techniką ir aeronautiką. Persikėlęs į JAV, tęsė studijas Pitsburgo ir Prinstono universitetuose. Baigęs studijas, 1954-1958 metais dėstė aeronautiką Pitsburgo universitete, vėliau dirbo bendrovėse, tiriančiose raketas ir viršgarsinius lėktuvus. 1987 metais inžinierius P.Baltakis Silver Springse įkūrė privačią aerodinaminių skaičiavimų konsultacinę firmą. Su bendradarbiais jis sukūrė kompiuterinę metodiką viršgarsinių lėktuvų bei taktinių sviedinių aerodinamikai apskaičiuoti, kuri ir dabar sėkmingai naudojama aviacijos pramonėje. Šalia sunkaus ir įtempto darbo, jisai surasdavo laiko dalyvauti ir lietuvių išeivių veikloje. Priklausė Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai, aktyviai reiškėsi ateitininkų veikloje, rašė straipsnius JAV leistai enciklopedijai. Išėjęs į užtarnautą poilsį ir apsigyvenęs Floridoje, Palm Byčo mieste, įsitraukė į lietuvių bendruomenės veiklą, iki mirties dainavo Dainos chore.
Kiek kitaip susiklostė kitos latavėniškių gausios Baltakių šeimos atžalos likimas.
Antanas Baltakis, gimęs 1925 m. sausio 1 d., baigęs pradžios mokslus Troškūnuose, toliau mokėsi Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje. Kai Lietuvos išvaduotojai gimnaziją uždarė, Antanas atvažiavo mokytis į Anykščius, į besikuriančią gimnaziją (dabar Anykščių Jono Biliūno gimnazija). Jų, pirmųjų abiturientų, klasė išsiskyrė patriotiškumu, nesitaikstymu su sovietine okupacija nuotaikomis. Neatsitiktinai kai kurie A.Baltakio klasės draugai atsidūrė kalėjime, tremtyje, o dauguma klasės vaikinų vieningai nusprendė stoti į Marijampolėje organizuotą generolo Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės kariūnų mokyklą. Kariūnu jam, kaip ir kitiems jaunuoliams, nebuvo lemta tapti, už tai rusų okupuotame gimtajame krašte likti buvo jau pavojinga. Todėl pasitraukė į Vakarus. Čia nusprendė paskirti save tarnystei Dievui ir įstojo į kunigų seminariją. 1952 m. rugpjūčio 24 d. Belgijoje buvo įšventintas į kunigus. Jis ne tik tapo kunigu, bet dar pasirinko ir vienuolio pranciškono kelią, išsirinko ir antrą vardą Paulius. Jaunas vienuolis kunigas buvo paskirtas į naujai besikuriančią parapiją Toronte, paskui ilgus metus darbavosi Niujorke, rūpinosi besukuriančios lietuviškos pranciškonų provincijos kūrimu, tapo net vietos vienuolių ordino vadovu provinciolu.
1984 m. rugsėjo 15 d. Portlande P.A.Baltakis buvo įšventintas tituliniu Agoros vyskupu, jam buvo pavesta rūpintis visų pasaulio lietuvių katalikų dvasiniais reikalais. Vyskupijos centre Niujorke vyskupas P.A.Baltakis ilgai neužsibūdavo, nes laukdavo dažnos, kartais be galo ilgos, varginančios kelionės po įvairias šalis, tolimus žemynus, kur tik gyventa lietuvių katalikų. Per didelius vargus 1977-aisiais pavyko gauti vizą į sovietų okupuotą Lietuvą. Tuomet pasisekė slapta aplankyti ir gimtuosius Latavėnus, Troškūnus, kitas Anykščių krašto vietoves. Kai dar kartą sovietmečiu vyskupas norėjo aplankyti gimtąjį kraštą ir dalyvauti Anykščių gimnazijos baigimo 40-mečio proga buvusių bendraklasių suorganizuotoje šventėje 1984-aisiais, leidimo atvykti į Sovietų Lietuvą jau niekas nedavė. Tiktai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visi keliai į gimtąjį kraštą atsivėrė, ir vyskupas P.A.Baltakis ne kartą ta proga pasinaudojo.
Pastaruoju metu pasaulio lietuvių vyskupijos administravimas patikėtas jaunesniems dvasininkams, o garbusis vyskupas, gyvendamas Niujorke, pagal galimybes padeda parapijos kunigams, bendrauja su tautiečiais, atlieka įvairias ganytojiškas misijas. Vyskupui P.A.Baltakiui, OFM, patikėta vadovauti Lietuvių katalikų religinės šalpos fondui.
Vytautas BAGDONAS
Anykščių rajonas
© 2006 XXI amžius
|