|
Marija Teisybės paveikslas
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
Brangieji, šiandien Dievo Motinos ir mūsų Motinos Marijos gimimo diena. Kaip matau, gausus būrys Jos vaikų atėjo pasveikinti savo dangiškosios Motinos. Džiaugiuosi galėdamas drauge su jumis šią iškilmę švęsti Šiluvoje, kurią ypatingai pažymėjo Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimas. Dievo Motina visiems laikams paliko pėdsaką mūsų žemėje, kurioje niekada nestigo ištikimų Jos mylėtojų ir garbintojų.
Ar Marijos gyvenimas, kurio pradžią šiandien paminime, tebėra aktualus mūsų laikų žmogui? Žmogui, kuris yra linkęs viskam taikyti savo matą? Žmogui, kuris su nepasitikėjimu žvelgia į tai, kas jam atrodo sunku, reikalauja pastangų ir atsidavimo?
Iš daugelio gražių ir prasmingų titulų, kuriais tikintieji kreipiasi į Dievo Motiną, šiandien noriu priminti šį Teisybės paveiksle. Taip vadindami Mariją išpažįstame, kad, būdama tyra ir ištikima, Ji tobuliausiai atspindi Dievo atvaizdą savo širdyje ir byloja apie dieviškąją Tiesą. Viešpats mums dovanoja savo Motiną Mariją, leidžia žvelgti į Ją su visišku pasitikėjimu, idant mes artintumės prie šios Tiesos, jos akivaizdoje vertintume savo gyvenimą.
Tai be galo svarbu šių dienų žmogui, nes aplinkui mus, mūsų visuomenėje, bene daugiausiai kaunamasi dėl tiesos. Užuot siekęs to, kas teisinga Dievo akyse, kiekvienas laikosi įsikibęs savo tiesos, trokšta įveikti, paniekinti kitokią, kito nuomonę. Deja, dažnai kaip savo tiesą peršame tai, kas mums paprasčiausiai patogu, ko dėka tikimės užimti geresnę vietą, įgyti daugiau turtų ir garbės, patirti vis didesnių malonumų. Žmogaus sąžinė taip meistriškai įtikinama ir apgaunama, kad net apkalbos ir šmeižtai prieš kitus tampa tiesos ieškotojų priemonėmis. O jos ne tik žeidžia, tiesiog žudo artimą, bet ir pačius paskalų skleidėjus įkalina melo bei pykčio kalėjime.
Sakiau, kad tiesos klausimas svarbus šių dienų žmogui, tačiau iš tikrųjų tai sena žmonijos problema. Jau pirmieji žmonės, kuriuos Dievas apsupo savo meile ir globa trokšdamas išmokyti teisingai rinktis, sukilo prieš Viešpatį reikalaudami teisės patiems spręsti, kas yra gera, o kas bloga. Gerai žinome, kuo baigėsi šis žmogaus maištas.
Sakoma, kad protingieji mokosi iš svetimų klaidų. Deja, atrodo, tokių yra mažuma, daugelis nesugeba apmąstyti skaudžiausio žmonijos praradimo, gyvenimo amžinoje laimėje praradimo ir leidžiasi pirmųjų žmonių klystkeliu. Atrodo, kad tiesa ir melas, gėris ir blogis taip sumišo tarpusavyje, kad sunku juos atskirti ir teisingai pasirinkti.
Marijos sielos tyrumas leido Jai pažinti Dievo mintį ir atsiduoti Jo teisingumui. Ji buvo pasirengusi priimti Dievo Žodį ir Dievo valią, kad klusniai ir ištikimai ją vykdytų savuoju gyvenimu skleisdama džiaugsmą ir laimę. Jos gyvenimas mums atskleidžia didžiąją laimės paslaptį: Dievas kiekvieną myli ir kiekvienam savo kūriniui trokšta gero. Dievas numatęs kiekvienam misiją gausinti pasaulyje gėrį, aiškiai atskyrus jį nuo blogio, ir skleisti tiesą, aiškiai atskyrus ją nuo melo. Tik tas, kuris ištikimai vykdo šią pasiuntinybę, yra visiškai laimingas.
Tai nelengvas kelias. Kiekvienam tenka pakelti gluminančią, visas dvasios galias įtempti verčiančią tikėjimo naštą pasirinkimo naštą. Prisiminkime šios dienos Evangelijos pasakojimą apie šv. Juozapą, kuris patyręs, kad Marija laukiasi kūdikio, nieko nesuprato ir slapta norėjo ją palikti. Ne vienas iš mūsų būtų nesupratęs, pamiršęs, nepriėmęs angelo naktinio padrąsinimo, bet Juozapas jį išgirdo ir ryžosi patikėti.
Tiesa nėra paprastas dalykas, kurį galime tarsi kokį trafaretą uždėti ant kito ir pamatuoti, ar jis tinka. Spręsdami apie kitą žmogų, nematome daugybės dalykų, kurie yra nuo mūsų paslėpti, paprasčiausiai nežinomi ar blogai suprantami. O kiek melo mes girdime iš įvairių šaltinių, kurie turi tik vieną tikslą: nuteisti ir sunaikinti!
Pasakojama, kad kartą pas šventąjį Pilypą Nerį atėjo išpažinties moteris ir pasakė, kad kalbėjo netiesą apie savo artimą. Šventasis šiai moteriškei uždavė keistą atgailą liepė pareiti į namus, paimti negyvą vištą ir grįžtant pas jį keliu ją nupešti. Kai moteris sugrįžo padariusi, ką šventasis liepė, jis jai pasakė: O dabar eik atgal ir surink visas plunksnas, kurias išbarstei pakeliui. Moteris atsakė: Tai neįmanoma, vėjas jas seniai išnešiojo į visas puses. Taip ir tavo neteisingos kalbos, kurias tu paskleidei apie artimą, jau yra pasklidusios, ir jų negali sugrąžinti.
Kiek daug nelaimių pridaro apkalbos, šmeižtai, įtarinėjimai. Juk taip žmonės elgėsi ir su Kristumi. Marija gerai suprato, kad Jos Sūnus yra nekaltai šmeižiamas ir persekiojamas, pagaliau kankinamas ir nukryžiuojamas. Motina nieko negalėjo pakeisti ir apsaugoti savo Sūnaus nuo piktavalių kalbų. Tačiau Ji galėjo drauge su Juo kentėti ir Jį mylėti. Marijos sielos tyrumas leido Jai suvokti didžiąją Dievo meilės paslaptį, kurioje Ji pati dalyvavo su visu savo motinišku nuolankumu ir atsidavimu.
Tikrasis Tiesos šaltinis yra Dievas, ir tik tie, kurių sąžinės yra tyros, pajėgūs atspindėti Dievo Tiesą savo gyvenime ir ja grįsti savo sprendimus. Tiesa negali tapti kardu, kuriuo kapojame kitų galvas. Kristus sugrąžino pasauliui Tiesą mirdamas už kaltuosius ir tokiu sunkiu būdu juos vėl atvesdamas pas Dangiškąjį Tėvą. Labai dažnai rinkdamiesi tiesą mes rizikuojame būti pasmerkti, apšaukti ir apjuodinti. Tačiau šis pasirinkimas yra būtinas ir prasmingas, nes neša sielai tikrąją ramybę, padaro ją panašią į mūsų Atpirkėją Jėzų Kristų.
Iš istorijos žinome daug gražių pavyzdžių, kai žmonės vardan tiesos paaukojo savo gyvenimą. Tegul šie pavyzdžiai padrąsina ir mus gyventi taip, kad Dievo Tiesa švytėtų mūsų sąžinėse ir širdyse, kad nebijotume, jei reikia, pakentėti už tiesą, kai mus kiti šmeižia ir persekioja. Tiesa visu savo grožiu suspindi kančioje, nes taip atsiskleidžia jos nesavanaudiškumas ir gėrio troškimas.
Nė vienas negalime būti tiesos matas ir savininkas. Daugiausia, ką galime ir ko siekiame eidami šventėjimo keliu, tai atspindėti Dievo Tiesą savo sąžiningais pasirinkimais. Marija Teisybės paveikslas mus motiniškai globoja šioje kelionėje. Tik su pagarba ir viltimi žvelgdami į kitą kaip į Dievo kūrinį ir Jo meilės ženklą pasaulyje mes sugebėsime atpažinti tiesos spindulius, kurie nušvies mūsų gyvenimą ir suteiks beribę laimę ir laisvę.
Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (Jn 8, 32), sako šv. Jonas. Mergelė Marija gimė žemėje, kad mes į Ją žvelgdami ir Ja sekdami turėtume viltį, kuri gimsta teisingoje ir laisvoje širdyje. Širdies laisvė apsaugo mus nuo pykčio, pavydo, apkalbų, suteikia pasitikėjimo ir tikėjimo, kad kiekvienas žmogus yra pajėgus pažinti tiesą ir ją atspindėti savuoju gyvenimu.
Baigti norėčiau šios dienos posmeliu prieš Evangeliją:
Laiminga tu,
Švenčiausioji Mergele Marija,
Ir verta garbės visokios,
Nes iš tavęs užtekėjo teisingumo saulė
Mūsų Dievas, Kristus.
Pamokslas pasakytas Šiluvoje rugsėjo 8-ąją,
per Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus
© 2006 XXI amžius
|