Pirmasis puslapis
Atmintis
Credo
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Benediktas XVI lankėsi „Bavarijos širdyje“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina į Altetingą atvykusius maldininkus

Stebuklingoji Altetingo Dievo Motinos skulptūrėlė

Šventajam Tėvui artimas kapucinų vienuolis šv. Konradas Birndorferis

Marktlio prie Ino Šv. Osvaldo bažnyčios krikštykla, kurioje buvo pakrikštytas dabartinis Popiežius

Benediktas XVI su broliu mons. Georgu Ratcingeriu meldžiasi prie tėvų ir sesers kapų

Popiežiaus gimtasis namas Marktle prie Ino

Popiežius su palyda lankosi gimtosios parapijos bažnyčioje

Šventasis Tėvas meldžiasi prie „Juodosios Madonos“ skulptūrėlės

Popiežiaus ryšys su Dievo Motinos šventove

Neseniai baigėsi popiežiaus Benedikto XVI vizitas į gimtąją Bavarijos žemę. Be viso kito, jis apsilankė ir garsiojoje Altetingo Dievo Motinos šventovėje, kuri susilaukė jo ypatingo dėmesio dėl ypač ryškių asmeninių aspektų. Prieš kurį laiką tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis Popiežius) rašė: „Man teko laimė gimti netoli Altetingo, todėl dažnos piligrimystės, kurias atlikdavau su tėvais ir bendraamžiais vaikystėje į šią šventovę, yra vieni ankstyviausių ir nuostabiausių mano prisiminimų“.

Kaip teigia legenda, šios Pasau vyskupijoje esančios šventovės pradžią VIII amžiuje ženklina evangelizacinis įvykis – Zalcburgo vyskupas Rupertas čia pakrikštijo pirmąjį Bavarijos valdovą, taip pradėdamas katalikiškiausio Vokietijos regiono krikščionybės istoriją. Vietos žemvaldys grafas Vilhelmas 748 metais Altetinge įkūrė pirmąją vienuolių bendruomenę. Maždaug tuo metu pastatyta senoji koplyčia, kurioje sidabrinėse urnose saugomos Bavarijos karalių ir princų širdys. Todėl Altetingas dažnai vadinamas „Bavarijos širdimi“.

1330 metais į koplyčią buvo atgabenta medinė Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi skulptūra. 1489 metais stebuklingai atgijo trejų metų vaikas, kai tėvai čia maldavo Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo. Nuo tada garsas apie šventovę vis plito ir ji tapo katalikiškų piligrimysčių centru. Dabar kasmet Altetinge apsilanko apie vieną milijoną maldininkų iš Vokietijos ir kitų šalių.

1934 metais buvo kanonizuotas čionykštės vienuolių kapucinų bendruomenės narys, paprastu durininku dirbęs brolis šv. Konradas Birndorferis (1818-1894). Ta proga Altetinge vykusiose liturginėse iškilmėse dalyvavo ir septynmetis J.Ratcingeris. Tos iškilmės jam paliko didelį įspūdį.

Vėliau dabartinis popiežius Benediktas XVI sakė: „Tas kuklus šventasis yra didysis pavyzdys mūsų laikams, jis vis labiau paliečia mano sielą ir vis labiau aš jaučiuosi gyvenantis vienybėje su juo“. Kaip vaikystėje ir jaunystėje, taip ir tapęs žymiu Bažnyčios hierarchu, popiežius Benediktas XVI vėl nuolat grįždavo į Altetingą pasimelsti prie „Juodosios madonos“ (taip vadinamas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, nes jis patamsėja nuo dūmų, kuriuos skleidžia daugybė prie jo degančių žvakių). 1989 metais kardinolas J.Ratcingeris, atvykęs iš Romos, vadovavo šventovės 500-ųjų metinių inauguracijai. Su broliu prelatu Georgu Ratcingeriu jis čia meldėsi prieš 2005 metų konklavą, kurioje buvo išrinktas Romos vyskupu.

Sveikindamas išrinkimo proga, Altetingo meras Herbertas Hofbaueris popiežiui Benediktui XVI atsiuntė stebuklingojo Dievo Motinos atvaizdo kopiją. 2005 metų gruodžio mėnesį Šventajam Tėvui buvo suteiktas Altetingo garbės piliečio vardas. Pagaliau savo vizito rugsėjo 11 dieną Altetinge metu popiežius Benediktas XVI padovanojo Švč. Mergelei Marijai savo kardinolišką žiedą, gautą iš popiežiaus Pauliaus VI, kuris 1977 metais jį paskyrė Miuncheno arkivyskupu.

Pamokantys Kanos įvykių ženklai

Atvykęs į Altetingą aukoti šv. Mišių aikštėje prie šventovės, kur buvo susirinkę daugiau kaip 60 tūkst. maldininkų, popiežius Benediktas XVI pirmiausia susikaupęs pasimeldė prie „juodosios Madonos“ vadinamojoje Malonių koplyčioje. Šv. Mišias kartu su Šventąjį Tėvą lydėjusiais kardinolais ir vyskupais taip pat koncelebravo Benedikto XVI brolis monsinjoras G.Ratcingeris. Pasakytoje homilijoje Popiežius komentavo tos dienos Evangelijos skaitiniuose pateiktą pasakojimą apie Jėzaus padarytą pirmąjį stebuklą Kanos vestuvėse, kai, susirūpinusios savo Motinos prašomas, vandenį pavertė vynu; taip pabrėžiama išskirtinai svarbi užtariamoji Švč. Mergelės Marijos misija.

Draugų vestuvių puotoje kyla sąmyšis, nes pritrūksta vyno, ir tada tarp Jėzaus ir Marijos įvyksta pokalbis, iš kurio „mes matome ją kaip Motiną, kuri prašo, kuri užtaria“, aiškino Benediktas XVI. Iš to dialogo taip pat aiškėja, kaip turime teisingai melstis kokia nors intencija: Marija juk nenurodo Sūnui, ką Jis turi daryti, konkrečiai neprašo padaryti stebuklą. Tiesiog ji konstatuoja faktą, kad Kanos vestuvių dalyviai „nebeturi vyno“ – ir „paprasčiausiai reikalą patiki Jėzui bei palieka Jam pačiam spręsti, kaip veikti“.

Iš šio Evangelijos pasakojimo, anot Šventojo Tėvo, galima daryti dvi išvadas dėl Švč. Mergelės Marijos vaidmens. Pirmiausia atsiskleidžia jos mylintis, motiniškas susirūpinimas sunkumuose atsidūrusiais žmonėmis, jos supratimas, gerumas ir pasirengimas pagelbėti. „Būtent tokia yra Motina, kurios lankyti į Altetingą atvyksta ištisos kartos tikinčiųjų, – sakė Popiežius. – Mes patikime jai savo rūpesčius, savo poreikius ir savo bėdas“. Tačiau čia pat atsiskleidžia ir kitas aspektas, kurį galima lengvai pražiūrėti: „Marija viską palieka galutinai spręsti Viešpačiui“. Šis moteriško nuolankumo bruožas atsiskleidžia jau Nazarete, kai, atsakydama į angelo žodžius, pareiškia esanti Viešpaties tarnaitė, priimanti Jo valią (žr. Lk 1, 38).

Tokia yra Dievo Motinos maldos pamoka visiems tikintiesiems, aiškino Benediktas XVI. Pristatydami savo problemas Viešpačiui ir melsdami Jo paramos, mes neturime mėginti Dievui primesti savo valios, konkrečiai nurodinėti, kaip Jis turi pasielgti, bet turime būti pasirengę nuolankiai priimti Jo valią su tinkamu dosnumu, žinodami, jog kiekvienu atveju Viešpaties „atsakas mums bus pats geriausias“ ir toks, kokio mums labiausiai reikia. Toks yra pasitikinčios bendrystės su Dievu pagrindas, garantuojantis galutinę sėkmę, jeigu mes elgsimės pagal Švč. Mergelės Marijos patarimą, duotą Kanos vestuvių patarnautojams: „Darykite ką jis jums lieps“ (Jn 2, 5).

Šventasis Tėvas toliau homilijoje aiškino, kad Jėzus nėra paprastas stebuklų darytojas, „Jis nežaidžia savo galia“, nes Jo veiksmų išeities taškas yra dangiškasis Tėvas. Kanoje atliktu stebuklu Jis duoda ženklą, „perkeičia žmogiškąją vestuvių puotą į įvaizdį dieviškosios vestuvių puotos, į kurią Tėvas kviečia mus per savo Sūnų“, tai yra į visišką Dievo ir žmogaus vienybę. Šitaip Kanos vestuvės tampa pirmapradžiu nurodymu į Kryžiaus auką, „kurioje Dievas parodė savo meilę iki galo, atiduodamas save Sūnaus kūnu ir krauju – Sūnui, kuris įsteigė sakramentą, kartu dovanodamas save mums visiems laikams“, aiškino popiežius Benediktas XVI.

Nurodydamas į Jėzaus atsakymą Kanoje savo motinai, kad Jo „valanda dar neatėjo“, Šventasis Tėvas paaiškino, jog tai yra ženklus priminimas apie Išganytojo sugrįžimą laikų pabaigoje. „Jis pats nuolat laukia šios valandos Eucharistijoje, kurioje netgi dabar visada ateina pas mus, – sakė Popiežius. – Ir Jis tai visada daro iš naujo per savo Motinos užtarimą, per Bažnyčios užtarimą, kuri šaukia jam Eucharistijos maldoje: ateik, Viešpatie Jėzau“. Jis pakvietė visus melstis, kad gautų Eucharistinio Jėzaus pažinimo, supratimo ir priėmimo dovaną ir kad Maloningoji Motina Marija, visų tikinčiųjų Motina, vestų juos „į Jėzaus valandą“.

Prasminga, kad po šv. Mišių popiežius Benediktas XVI su monstrancijoje saugomu Švč. Sakramentu ir kartu nešama Švč. Mergelės Marijos statulėle Altetinge vadovavo procesijai į naujai įrengtą Adoracijos koplyčią. Palaiminęs naująją koplyčią, Šventasis Tėvas kurį laiką susikaupęs meldėsi prie išstatytos Eucharistijos.

Viešpaties pjūčiai reikia darbininkų

Tos pačios dienos pavakare Altetingo Šv. Onos bazilikoje į mišparus susirinko kunigai, klierikai ir vienuolijų nariai, o Šventasis Tėvas vadovavo apeigoms. Čia pasakytoje homilijoje popiežius Benediktas XVI sutelkė dėmesį į dvasinių pašaukimų aktualumą. Pirmiausia reikia prisiminti ir rūpestingąją Švč. Mergelės Marijos motiną šv. Oną, „kurios namuose subrendo didžiausias pašaukimas Išganymo istorijoje“, sakė Šventasis Tėvas. Tai svarbu ir todėl, kad šiandien kaip niekad tinka Viešpaties priminimas dėl misijinio darbo svarbos: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža“ (Mt 9, 37).

Evangelijos skelbimo erdvė yra labai didelė: tai ir vadinamasis trečiasis pasaulis – Lotynų Amerika, Afrika bei Azija, tai ir sekuliarizuoti bei nuo tikėjimo nutolę Vakarai, įskaitant pačią Vokietiją, taip pat ateistinės ideologijos keletą dešimtmečių veiktos pokomunistinės Rytų Europos šalys, tokios kaip Rusija. „Tačiau iš tikrųjų trūksta žmonių, norinčių tapti Dievo pjūties darbininkais“, – pripažino Popiežius. Melsdami Viešpaties, kad Jis skatintų pašaukimus ir siųstų daugiau Evangelijos skelbėjų, kartu turime suprasti, kad su tokiu pačiu kvietimu ir Dievas „beldžiasi į mūsų širdies duris“. Reikia šį pašaukimą priimti be perdėtų dvejonių ir baimės, kaip kad Viešpaties angelas kviečia Mariją, „radusią malonę pas Dievą“ (Lk 1, 30), nebijoti savo didžiojo pašaukimo.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad kunigo pašaukimo centre yra du svarbūs ir neatskiriami dalykai: pasirengimas būti su Jėzumi ir pasirengimas Jo siunčiamam eiti skelbti Dievo Žodžio žmonėms (plg. Mk 3, 14). Popiežius Benediktas XVI kartu perspėja kunigus, kad dėl daugybės pareigų jie stengtųsi neprarasti ryšio su labai svarbiu maldos gyvenimu, nes taip sumažėtų jų vidinė stiprybė. „Tada jų veikimas tampa tuščiu aktyvumu“, – pažymėjo Katalikų Bažnyčios vadovas ir priminė patirtį labai veiklių Vokietijos kunigų, kuriems kartais pritrūksta tikrojo dvasingumo.

Svarbiausi kunigo buvimo vienybėje su Viešpačiu bruožai yra „kasdienės šv. Mišios, visada celebruojamos su tikru vidiniu dalyvavimu“; Valandų liturgija, kurioje meldžiamasi „sąmoningai suvokiant mūsų poreikį kalbėti su Dievu“; Eucharistijos adoracija, nes, tik adoruodami šį Viešpaties tikrąjį buvimą visame Jo dieviškume ir žmogiškume, „mes išmokstame Jį tinkamai priimti – išmokstame tikrosios bendrystės“. Būnant kartu su Viešpačiu, galima patikimai sudėti Jam savo prašymus ir poreikius, rūpesčius ir džiaugsmus, nepasitenkinimą ir padėką, galima nuolat Jo melsti: „Padėk man būti geru Tavo vynuogyno darbininku“.

Vėl atsigręžęs į Marijos motinos šv. Onos pavyzdį, popiežius Benediktas XVI pabrėžė šeimos – tėvo ir motinos, senelio ir senelės – tinkamą terpę maldos ir gyvenimo vienybei, kurioje bręsta dvasiniai pašaukimai. Jis taip pat priminė Altetinge ypač gerbiamą kapucinų vienuolį šv. Konradą, kuris atsisakė didžiulio paveldėto turto, kad visiškai atsidėtų Jėzaus Kristaus tarnystei. Jis pasirinko žemiausias pareigas – būti broliu ir klusniu durininku, kad glaudžiai susivienytų su Viešpačiu. „Iš savo celės jis galėjo visuomet žvelgti į tabernakulį ir visada likti su Kristumi, – sakė Šventasis Tėvas. – Šios kontempliacijos dėka jis išsiugdė beribį gerumą, kurį rodydavo žmonėms, galėjusiems pasibelsti į jo duris bet kuriuo laiku“.

Aplankė gimtąjį miestelį

Baigdamas vizitą Altetinge, popiežius Benediktas XVI kartu su savo broliu prelatu G.Ratcingeriu trumpam nuvyko į vos už dešimt kilometrų esantį gimtąjį Marktlio prie Ino miestelį, kur jį entuziastingai pasitiko beveik visi 2700 vietos gyventojų. Šventasis Tėvas nuėjo pasimelsti į Šv. Osvaldo bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas Jozefo Aloyzo vardu savo gimimo dieną, 1927 m. balandžio 16-ąją. Tuomet tai buvo Didysis šeštadienis, Velykų vigilija, ir „būti pirmajam pakrikštytam Velykų vandeniu reiškė ypatingo pašaukimo ženklą“, vėliau savo atsiminimuose rašė Benediktas XVI.

Marktlio prie Ino žmonės su Šventuoju Tėvu visuomet palaikė artimus ryšius. Tuometiniam kardinolui J.Ratcingeriui minint savo 70-metį, miestelis jam suteikė „žymiojo piliečio“ vardą ir prie jo gimtojo namo buvo prikalta bronzinė atminimo lenta. Šis namas, kurį pastarojo vizito išvakarėse nežinomi piktadariai ištepliojo mėlynais dažais, dabar iš esmės remontuojamas bei pertvarkomas. Popiežiaus būsimojo 80-mečio proga namas su atitinkama ekspozicija bus atvertas gausiems lankytojams.

2005 metais Šventajam Tėvui grįžtant į Romą iš Vokietijos mieste Kelne vykusių Pasaulio jaunimo dienos renginių, aviacijos bendrovės „Lufthansa“ pilotas pasistengė, kad lėktuvas pro Marktlį praskristų kuo žemiau ir lėčiau. Popiežius Benediktas XVI galėjo matyti prie jo namo susirinkusią miestelio gyventojų minią, draugiškai jam mojančią, į kurią jis kreipėsi telefonu, pabrėždamas savo džiaugsmą ir padėką. „Marktlis prie Ino yra labai arti Altetingo šventovės, todėl noriu su jumis sukalbėti maldą „Sveika, Marija“ ir jus palaiminti“, – kalbėjo tuomet Šventasis Tėvas.

„L’Osservatore Romano“, KNA ir AFP nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“