Laikraštis tapo doros griovėju
Lietuvos aido vyr. redaktoriui Algirdui Pilveliui
Skaitau dienraštį Lietuvos aidas nuo pat jo atkūrimo metų. Ir komplektuoju. Keitėsi redaktoriai, jų pasikeitimas atsiliepdavo ir laikraščio turiniui. Bet buvo galima suprasti pirmuosius laisvo gyvenimo žingsnius: ir stoka praktikos, ir priešų įžūlumas.
Skaitau ir Jūsų redaguojamą Lietuvos aidą. Būdavo ir įdomesnių straipsnių. Ant kiekvieno Lietuvos aido numerio buvo pažymėta: Valstybės laikraštis. Įsteigtas A.Smetonos 1917 m. rugsėjo 6 d.. Paskutinėmis savaitėmis buvo paaiškinta, kad greitai bus ir 10-tūkstantasis, jubiliejinis numeris. Atrodo, kad viskas, ką parašiau, įpareigojo redaktorių turėti tam tikrą poziciją.
Bet, deja, retkarčiais vis praslysdavo rašiniai, kuriuose garbinami R.Paksas ir V.Uspaskichas. Straipsniams apie juos padorioje spaudoje negali būti vietos. Ir galop pamačiau Lietuvos aido numerį (2006 08 26, Nr. 193), kuriame skelbiama, kad liko 14 numerių iki jubiliejinio, jame įdėtas per visą puslapį nuogos moters paveikslas su parašu apačioje: Algirdas Pilvelis. Eglelė Miklaševičiūtė. 1972. Aktų pozuotoja.
Atrodo, kad geriau pažymėti jubiliejinio numerio ir nepasiseks! Lietuvos aidas virsta pornografiniu laikraščiu. Ir savaime suprantama, kad lietuviui katalikui ne pakeliui su juo.
Todėl apgailestaudamas pranešu, kad nutraukiu ryšius su šiuo laikraščiu. Lietuvos aidas stojo į pražūtingą kelią, griaunantį dorą Lietuvoje. Nuo bolševikų okupacijos laikų visus doros griovėjus vadinome Lietuvos duobkasiais. Dėl šio Lietuvos aido numerio jūs, redaktoriau, netekote trijų prenumeratorių. O ateitis tars savo žodį.
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
Vilnius
© 2006 XXI amžius
|